PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
530 JURGIS *19 kad neprider niekinti prigimtą kalbą, ar mes patys noriai šnekame lietuviškai tarp savęs? Net ir su žmon÷mis?.. „Tai, – sako, – kad sunku lietuviškai kalb÷ti, neišdirbta kalba“. Kad tai kas mus išvaduotų! Bet jei patys nedirbsime, kiti juo mums kalbos neišdirbs. Ant galo grįžus, gal÷jo Daukantas lietuviškai parašyti tokią istoriją ir tiek kitokių knygų, buvo gera lietuviška kalba vyskupui Valančiauskui ir jo raštams, tiko lietuviška Baranausko „Anykščių šileliui“, tai man rodos, kaip mums, ve tokiems galvočiams, ir mūsų didelei išminčiai, ir tokioms ve svarbioms mūsų kalboms, teipgi lietuviškos, regis, užtektų ir net pakaktų. Kiti v÷l bijosi lietuviškos kalbos nei kokios šm÷klos, įsikal÷ mat sau į galvą, kad lietuviška drasko vienybę su lenkais (tik neprasijuokit, net pašnibždomis jie kuždasi, kad lietuviška į pravoslaviją vedant!!!). Ne mano dalykas išrodyti, kas iš tikrųjų gal suardyti aną vienybę. Kaip sau norite, bet tiktai ne atgijusi lietuviška kalba. O daleiskim kad ir teip, kad viens vienyt÷lis išganymas tos vienyb÷s – pri÷mus lenkišką kalbą. Tai ar šiandie mes stengtume išmokyti žmones lenkiškai? Minkime po kojų, niekinkime, trempkime ją, tą lietuvišką kalbą kaip įmanydami, spjaukime ant jos, bjaurinkime ją! Žmones nuo jos grasyte gal mums pasisekti atgrasyti! Tai galime laim÷ti! Subjaurinti žmon÷ms lietuvišką kalbą stengsime!.. Bet į lenkus juos perdirbti?.. Ne! Anaiptol. Sudiev čia jums, saldžios svajon÷s! Tie patys žmon÷s, kuriems įšnek÷sime, kad lietuviškoji kalba niekur netinka, kad su ja netoli nueisi, tie patys žmon÷s ne toki kvaili, kad nesuprastų, o jau net ir sako, ką šiandien ir lenkiška iš mados iš÷jus ir nelabai kam tinka, ką ir su lenkiška nebetoli težengsi; o maskoliškai mokant, kas kitas, girdi, ir vaiske gerai, ir sūde ne pro šalį. Lenkiškai visoj parapijoj vos kunigai tekalba ir bajorai: jeigu ir nor÷tų žmogus išmokti, netur÷tų iš ko. Tuo tarpu su gudiška jis ant kožno žingsnio susitinka. Net žydai, ir tie gudiškai ambrija. Taigi paniekinęs savo liežuvį, katrą jis greičiau perims? Ar lenkišką, ar rusišką? Tai žiūr÷kime, manau, kad vienur besiekdami, kur kitur nepataikintume su savo svajon÷mis, kad lenkiškai bemokydami žmones, gudiškai neišmokintume, ir kad neva nuo pravoslavijos begindami, dar nepastūm÷tume juosius pravoslavijai į pat koserę!.. Tai viena. Antra, kaip mes, kunigai, galime išrodyti maskolių akyse? Štai mes – lietuviai, dažniausiai prastų ūkininkų vaikai; iš mažo, kaip ir mūsų t÷vai, tik lietuviškai temoką; iš÷ję mokslus gudiškose gimnazijose, kur lenkiškos kalbos šiukštu n÷ gird÷te negird÷ti; štai mes vos tuos ketverius ar penkerius metelius išbuvę seminarijoj virstame į lenkus, ir tarp savęs, ir namiej su šeimyna, ir su kuo tik gal÷dami vis jau tik lenkiškai ir lenkiškai tekalbame. Ką rusai gali pamislyti toktai reg÷dami apie mus, mūsų semi-
*20 KELI ŽODŽIAI MŪSŲ KUNIGöLIAMS 531 narijas, o net ir apie visus lietuvius? Ar mes nepakurstome rusų su tokiu pasielgimu, kad aršiaus dar mus spaustų ir mūs kalbą novytų? Ar negal jie pamislyt: „Turbūt tie lietuviai neką stoja apie savo kalbą, kad josios teip veikiai ir lengvai išsižada. Pam÷ginkime, bene ir mums pasiseks jiems mūsiškę įteikti. Gali jie lenkiškai šnek÷ti, tai kod÷l gudiškai ne? Juk mes jųjų viešpačiai, valdonai, mūsų kalba viešpataujanti, mes šiandie turime didesnę tiesą į juosius, ne lenkai“. Ir spaudžia mus, ir vargina. Jei teip ir toliaus trauksis tarp mūs, tai n÷ spaudos negalime tik÷tis; ir prašęs neišprašysi, ir prašyti nedrąsu. Jau ne kartą žmoneliai band÷ siųstin÷ti prašymus, bet nieko nepeš÷. „Kam, – sako maskoliai, – jums spauda? Jūsų kunigai ir bajorai kad nekalba lietuviškai, tai jiems n÷ spaudos nereikia. Jūs gi prasčiok÷liai arba n÷ skaityti nemokate, arba jei kuris ir mokate, tai mes jus pramokinome rusiškai. Kam gi jums vis prie to lenkiško kibti?“ Ant galo grįžus, kas, sako, rašys lietuviškai? Inteligentai jūs išsižad÷jo ir jūsų kalbos. Ką maskoliams į tai atsakyti? Ir kur akis d÷ti toktai išgirdus? Tik pamislykime. Jau ne tik rusų, bet imkie kokią nori viešpatystę; ar ji gali žiūr÷ti pro pirštus, ar gali daleisti pavaldin÷ms tautoms trauktis nuo centro, skirtis ir atsiskyrus tarp savęs vienytis, centralizuotis, kad net viena kitos kalbą pasisavintų? Ne, jau to tai n÷ nenor÷kime; į tai jokia viešpatyst÷ nedasileis, dar mislijanti pagyventi ant svieto. Čia tik mūs nesusipratimas! Teip besielgdami ne tik ką gero nieko nepadarysime, bet dar ant savęs vargą ir b÷dą užsitrauksime ir visai nereikalingus persekiojimus. Bent kartą liaukim÷s su tais lenkiškais sapnais ir svajon÷mis. Geriaus būkime tuo, kuo mus Dievas sutv÷r÷, prastais lietuviais. Lietuvišką duoną kremtame, lietuviškai ir kalb÷ti nesig÷dykime, o gerių geriausiai išeisime. Dar vieną vaistą noriu parodyti atmušt pravoslavijai, – kad mes, gindami kalbą, ir savo ypatingus papročius prilaikytume tarp žmonių. Žinia, kaip prastas žmogus prisirišęs prie paviršutinių ženklų, ant pažiūros ynų mažmožių. Dažnai jis net nesumano atskirti nuo jų tik÷jimo. Kame nuo maskolių mes skiriam÷si dogmatuose? Vargu prasčiok÷liui teišaiškysi. Ale kad maskoliai kitaip žegnojas, kad jų kitoki papročiai, – jis pats mato. Ne kartą tik d÷l to vien žmogaus jokiu būdu nepritrauktumei prie maskolių, kad jie degutu persmirdę; o merginos tik d÷l to jokiu būdu neperkalb÷tumei tek÷ti už maskoliaus, kad jis su barzda ir raudonais marškiniais vilki. Taigi mes privalome, kur tik yra tas skirtumas tarp mūsiškių ir maskolių, jį užlaikyti; o kur nyksta ir dyla, jį prilaikyti ir atgaivinti.
- Page 477 and 478: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 479 and 480: *3 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 481 and 482: *5 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 483 and 484: *7 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 485 and 486: *9 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 487 and 488: *11 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 489 and 490: *13 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 491 and 492: *15 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 493 and 494: *17 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 495 and 496: *19 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 497: P u b l i k a c i j o s
- Page 500 and 501: 502 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 502 and 503: 504 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 504 and 505: 506 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 506 and 507: 508 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 508 and 509: 510 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 510 and 511: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 512 and 513: 514 JURGIS *3 lašui varvina savo n
- Page 514 and 515: 516 JURGIS *5 Pereikime prie social
- Page 516 and 517: 518 JURGIS *7 buvo pavertę. Jie ai
- Page 518 and 519: 520 JURGIS *9 Ir teip jei t÷vyn÷s
- Page 520 and 521: 522 JURGIS *11 T÷vai išsigimę, b
- Page 522 and 523: 524 JURGIS *13 mūsų kalba neišdi
- Page 524 and 525: 526 JURGIS *15 Migsi teisingo sapnu
- Page 526 and 527: 528 JURGIS *17 Priešas, nor÷damas
- Page 530 and 531: 532 JURGIS *21 * * * Kalb÷damas ap
- Page 532 and 533: 534 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2 r
- Page 534 and 535: 536 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4 i
- Page 536 and 537: 538 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *2 pr
- Page 538 and 539: 540 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *4 su
- Page 540 and 541: 542 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *6 li
- Page 542 and 543: 544 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *8 ga
- Page 544 and 545: 546 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *10 p
- Page 546 and 547: 548 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *12 t
- Page 548 and 549: 550 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *14 D
- Page 550 and 551: 552 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *16 t
- Page 552 and 553: 554 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *18 t
- Page 554 and 555: 556 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *20 K
- Page 556 and 557: 558 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *22 P
- Page 558 and 559: 560 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *24 l
- Page 560 and 561: 562 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *26 B
- Page 562 and 563: 564 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *28 m
- Page 564 and 565: 566 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *30 S
- Page 566 and 567: 568 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *32 l
- Page 568 and 569: 570 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *2 taryb
- Page 570 and 571: 572 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *4 teiku
- Page 572 and 573: 574 KUN. VIKTORAS ŠAUKLYS *6 ir ai
- Page 575 and 576: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 577 and 578: *3 KONFERENCIJOS 579 Savo pranešim
530 JURGIS *19<br />
kad neprider niekinti prigimtą kalbą, ar mes patys noriai šnekame lietuviškai<br />
tarp savęs? Net ir su žmon÷mis?..<br />
„Tai, – sako, – kad sunku lietuviškai kalb÷ti, neišdirbta kalba“. Kad<br />
tai kas mus išvaduotų! Bet jei patys nedirbsime, kiti juo mums kalbos neišdirbs.<br />
Ant galo grįžus, gal÷jo Daukantas lietuviškai parašyti tokią istoriją<br />
ir tiek kitokių knygų, buvo gera lietuviška kalba vyskupui Valančiauskui<br />
ir jo raštams, tiko lietuviška Baranausko „Anykščių šileliui“, tai<br />
man rodos, kaip mums, ve tokiems galvočiams, ir mūsų didelei išminčiai,<br />
ir tokioms ve svarbioms mūsų kalboms, teipgi lietuviškos, regis, užtektų<br />
ir net pakaktų.<br />
Kiti v÷l bijosi lietuviškos kalbos nei kokios šm÷klos, įsikal÷ mat sau<br />
į galvą, kad lietuviška drasko vienybę su lenkais (tik neprasijuokit, net<br />
pašnibždomis jie kuždasi, kad lietuviška į pravoslaviją vedant!!!). Ne mano<br />
dalykas išrodyti, kas iš tikrųjų gal suardyti aną vienybę. Kaip sau norite,<br />
bet tiktai ne atgijusi lietuviška kalba. O daleiskim kad ir teip, kad<br />
viens vienyt÷lis išganymas tos vienyb÷s – pri÷mus lenkišką kalbą. Tai ar<br />
šiandie mes stengtume išmokyti žmones lenkiškai? Minkime po kojų,<br />
niekinkime, trempkime ją, tą lietuvišką kalbą kaip įmanydami, spjaukime<br />
ant jos, bjaurinkime ją! Žmones nuo jos grasyte gal mums pasisekti<br />
atgrasyti! Tai galime laim÷ti! Subjaurinti žmon÷ms lietuvišką kalbą<br />
stengsime!.. Bet į lenkus juos perdirbti?.. Ne! Anaiptol. Sudiev čia jums,<br />
saldžios svajon÷s! Tie patys žmon÷s, kuriems įšnek÷sime, kad lietuviškoji<br />
kalba niekur netinka, kad su ja netoli nueisi, tie patys žmon÷s ne toki<br />
kvaili, kad nesuprastų, o jau net ir sako, ką šiandien ir lenkiška iš mados<br />
iš÷jus ir nelabai kam tinka, ką ir su lenkiška nebetoli težengsi; o maskoliškai<br />
mokant, kas kitas, girdi, ir vaiske gerai, ir sūde ne pro šalį. Lenkiškai<br />
visoj parapijoj vos kunigai tekalba ir bajorai: jeigu ir nor÷tų žmogus išmokti,<br />
netur÷tų iš ko. Tuo tarpu su gudiška jis ant kožno žingsnio susitinka.<br />
Net žydai, ir tie gudiškai ambrija. Taigi paniekinęs savo liežuvį,<br />
katrą jis greičiau perims? Ar lenkišką, ar rusišką?<br />
Tai žiūr÷kime, manau, kad vienur besiekdami, kur kitur nepataikintume<br />
su savo svajon÷mis, kad lenkiškai bemokydami žmones, gudiškai<br />
neišmokintume, ir kad neva nuo pravoslavijos begindami, dar nepastūm÷tume<br />
juosius pravoslavijai į pat koserę!.. Tai viena.<br />
Antra, kaip mes, kunigai, galime išrodyti maskolių akyse? Štai mes –<br />
lietuviai, dažniausiai prastų ūkininkų vaikai; iš mažo, kaip ir mūsų t÷vai,<br />
tik lietuviškai temoką; iš÷ję mokslus gudiškose gimnazijose, kur lenkiškos<br />
kalbos šiukštu n÷ gird÷te negird÷ti; štai mes vos tuos ketverius ar<br />
penkerius metelius išbuvę seminarijoj virstame į lenkus, ir tarp savęs, ir<br />
namiej su šeimyna, ir su kuo tik gal÷dami vis jau tik lenkiškai ir lenkiškai<br />
tekalbame. Ką rusai gali pamislyti toktai reg÷dami apie mus, mūsų semi-
Change language