PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 23. VILNIUS, 2003
512
JURGIS *
KELI ŽODŽIAI MŪSŲ KUNIGöLIAMS
Esiu rašęs šį straipsnelį, kada buvo pakeltas klausimas, ar gerai darome
mes, jauniejie kunigai ir klierikai, užsiimdami lietuvyste? ar galime, ar
mums išpuola prisid÷ti prie to naujo mūs tautoje jud÷jimo? ar tai sutinka su
mūs aukštesn÷ms÷ms, dvasiškomis priederm÷mis? ar ne geriaus liovusis
nuo to viso daryti, kaip mūs pranok÷jai yra darę? Daugelis mūs sverdel÷jo
ir nežinojo, į katrą pusę verstis, – neišman÷, kaip sutaikyti savo lietuvystę,
savo širdies palinkimus su tūloms tariamomsiomis savo dvasiškomis priederm÷mis,
o geriaus sakant, suo tuo, ką nuo tūlų savo perd÷tinių gird÷davo.
Aš, dar mokytinio suole tada bes÷d÷damas, teipgi ne kartą užsimislyjau
ir kitų klausiaus, ar gerai mes darome ir ką mums daryti? O visa tai surašiau
ir kitiems, toliaus nuo mūs gyvenantiems draugams išsiunčiau. Tokiu
būdu užgim÷ šis straipsnelis. Nuo to laiko jau šešti metai slenka. Daug kas
persimain÷, daug kitaip virto… O ir mes pats daugiaus prityrimo įgiję ir
subrendę. Šiandie jau gal kas kitas ir kitaip reik÷tų rašyti. Vienok nutariau
apskelbti svietui šiuos „Kelis žodžius mūsų kunig÷liams“ nieko nepermainant,
teip, kaip juos savo popierose suradau. Gal tie, su kuriais drauge svajojome,
nepyks ant manęs savo jaunesniųjų dienų svajones antrąkart perskaitę;
o tiems, kurie toli nuo mūs stov÷jo, gal bus malonu pažinus mintis ir
rūpestis, ką mūs jaunų krūtines kilnojo, visiems pagaliaus gal bus šiokia tokia
nauda, ir dabarties vieną ar antrą mislį suradusiems, ką dar ne suvis
persenus. Tik tedovanoja man skaitytojai, jei šiame veikal÷lyje ne viskas
kaip prigulint išd÷ta, sud÷ta ir suimta; teatmena, kad tai mokytinio darbas.
* * *
„N÷ra tarnas didesnis už savo poną: jei mane persekiojo, ir jus persekios“
(Jn 15, 13), „Išduos jus ant varginimo ir užmuš jus, ir būsite neapykantoj
visoms gimin÷ms d÷l mano vardo“. (Mt 25, 9) – tai jau toksai pagal
Kristaus žodžių mūs ir mūsų Bažnyčios likimas. Ir vargo ji, ir prispaudimą
kent÷, ir persekiojo jąją. Bet tų vargų Bažnyčia gal niekad tiek
––––––––––––––––––––––
* Peterburgo dvasin÷s akademijos studento Jurgio Matulaičio straipsnis, parašytas
1897 m., išspausdintas žurnale „Dirva-žinynas“; Shenandoah, PA, 1903, Nr. 9, p. 43–69.
Taisyta rašyba ir skyryba.