PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
502 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC *2 antiklerikalizmui, taip pat mato pavojų tautiniam susipratimui ir tik÷jimui d÷l stipr÷jančios rusifikacijos. „Mes, regis, netur÷tume ko bijotis bedievyst÷s. Lietuva iš seno garsi d÷l savo dievobaimingumo. Tiesa, da ir pas mus tik÷jimas klesčia, dar žydi, dar tie škaplieriai, tie ražančiai, ką ant mūsų krūtinių kabo, mus gina. Mato tai ir supranta gerai mūsų priešai. Užtai jie dar nebedrįsta mus stačiai užpuldin÷ti su bedievyste. Taigi tik iš paselų griebia Jie tik kunigų piktus darbus išrodo jie žino, kad prasčiok÷lis neatskiria mokslo nuo mokytojaus, tik÷jimo nuo kunigo. Pasisekus jiems subjaurinti žmonių akyse kunigai, tik÷jimas sugriauti jau n÷r n÷ ką“ 3. Pamini kai kuriuos laikraščius, leidžiamus Rytprūsiuose ir per „žaliąją sienelę“ gabenamus į Lietuvą. „Ūkininkas“ ir „Varpas“ kone kiekviename numeryje puola kunigus grobuonis. Paties „Varpo“ korespondent÷ 1902 m. aprašo, kaip tų laikraščių prisiskaitę ūkininkai buvo pasiryžę išdaužyti klebonijos langus. „Teip, senesniejie dar tiki, ir tvirtai tiki. Bet jaunesn÷ji karta? Čia jau ne vienas sverdel÷ja“ 4. Nors n÷ra Lietuvoje didelių fabrikų ir proletariato masių, socialistų agitacija drumsčia ūkininkų ir samdinių santykius kaime. Tokiomis aplinkyb÷mis jaunasis entuziastas šaukia dvasininkiją į kovą, į darbą visose srityse, kur kyla gr÷sm÷. Pasauliečiai inteligentai žadina tautinį susipratimą, demonstruoja t÷vyn÷s meilę, gina gimtąją kalbą, skleidžia apšvietą – ir kunigai privalo tai daryti, sekdami vengrų, čekų, slovakų, kašubų, airių dvasininkija. Studentas Jurgis šia proga d÷sto ištisą krikščioniškojo patriotizmo teoriją, galima sakyti, br÷žia būsimo savo elgesio gaires. Jis rašo: „Tautos pasaulyje yra de iure naturae [iš prigimties teis÷s]. Bažnyčia gi niekad prieš žmogaus gymį [kilmę] rankos nekelia, tik jį tobulina, pašvenčia, kelia aukštyn Dievop“. Cituoja šv. Ambraziejų, šv. Tomą Akvinietį ir vyskupą J.S. Pelczarą, kurie sutartinai teigia: t÷vyn÷s meil÷ yra pareiga ir krikščioniška doryb÷. Kartu pažymi: „Myl÷ti t÷vynę – nereiškia kitas tautas neapkęsti. Krikščionis, o juo labiau kunigas tur aukščiaus pakilti. Jis myl÷damas t÷vynę atras vietą savo širdyj ir kitoms tautoms, ir kitų tautų žmon÷ms“ 5. Šioje vietoje įrodin÷ja pareigą sielovadoje vartoti liaudies kalbą pagal Tridento Susirinkimo mintį. Lietuvių liaudies sąmoningumas menkas, nes evangelizacija ir katechizacija dažnai buvo vykdoma jai nesuprantama lenkų kalba. „ atvažiuodami pas mus lenkai į vietą, ką mokino žmones lenkiškai, kad būtų mokinę tik÷jimo, ar ne geriaus būtų: –––––––––––––––––––––– 3 Keli žodžiai.., p. 514. 4 Ten pat, p. 515. 5 Ten pat, p. 520.
*3 PALAIMINTOJO JURGIO MATULAIČIO VEIKLOS LIETUVIŲ VISUOMENöJE ISTORINIS FONAS žmon÷s ir tik÷jimą geriaus mok÷tų, ir bene būtų kilę tiek barnių ir vaidų parapijose!“ 6 Autorius mato, jog reikia ne tik kovoti, bet ir atsirinkti: „Teip pat ir su naująja dvasia, kuri tarp mūs plinta. Kas gero yra joje, kelkime, ir kas iškreipta, atitieskime, ir kas pikto, išraukime, išdildykime. Mes ÷sam kunigai: kas gema, nežudyti, o tik apkrikštyti teprivalome“ 7. Čia iš tiesų turime „programos ir veikimo bruožus, kokius v÷liau nubr÷š marijonams „Dvasiniame dienoraštyje“. Antroje to straipsnio dalyje jaunasis Matulaitis labai gyvai ir jaudinamai nurodo stipr÷jantį rusinimo ir stačiatikinimo pavojų. Tai daroma visokiais būdais ir viena remia kita. Apsisaugosime ir gydysim÷s, puosel÷dami gimtąją kalbą ir tautinius papročius, kurie taip labai skiria lietuvius nuo maskolių… Pabaigoje nurodo vienyb÷s reikalą: „Tik išvien beeidami, tarp savęs ir su vyskupu, tevaliosime atsispirti negandoms ir nelaim÷ms“ 8. Tais pačiais metais, kada paraš÷ ką tik cituotąjį straipsnį, 1897 m. rugs÷jo 25 d. Vincui Šlekiui rašytame laiške taip dalijasi savo atsiminimais ir svajon÷mis: „Gal ir Tu ne kartą pamini tas mielas valand÷les, kurias drauge praleidome užsidarę ankštam kambariukyje, o misl÷mis skrisdami ten, kur Nemun÷lis, kur Dauguva, kur Vilija teka, kur Kaunas ir Vilnius ir kur tiek mūs broleliai Lietuvoje vargsta. Ir vaikščiojom po tą brangią mūs Lietuvą – Motin÷lę, ir jos vargus rinkom, ir kalb÷jom ir tar÷m÷s, ką daryti, kaip gelb÷ti mūsų mielą t÷vynę“ 9. Apie ką mąst÷, į ką ragino brolius kunigus, tai ir pats dar÷. Raš÷ straipsnius ir siuntin÷jo pažįstamiems klierikams Kaune ir Seinuose, taip pat raš÷ į slaptąją lietuvių spaudą, leidžiamą Rytprūsiuose, ir į lietuvių katalikų išeivių spaudą JAV, pavyzdžiui, į „Garsą Amerikos lietuvių“, kurį redagavo tas pats V.Šlekys. Vincas Šlekys taip pat atsimena tuos pokalbius per 1895 m. atostogas ir priduria, kad abu dom÷josi lietuvių kalba, užrašin÷jo retesnius žodžius, paskui persiraš÷ vienas kito žodyn÷lius. V÷liau Šlekys jų nuorašą įteik÷ didžiojo Lietuvių kalbos žodyno redakcijai 10. Rūpinimasis reišk÷si labai kvalifikuotu veikimu. M÷gindami palyginti su situacija lenkų žem÷se, galime pasidom÷ti vyskupo Staugaičio atsiminimų knyga 11. Būdamas jaunas kunigas, jis tais –––––––––––––––––––––– 6 Ten pat, p. 519, 520. 7 Ten pat, p. 523. 8 Ten pat, p. 532. 9 A.Kučas, Arkivyskupas Jurgis Matulaitis-Matulevičius, p. 47. 10 Ten pat, p. 69. 11 J.Staugai tis, Mano atsiminimai, Vilnius, 1995, žr. ypač p. 160–172. 503
- Page 450 and 451: 452 AKAD. HABIL. DR. SOFIJA KANOPKA
- Page 453 and 454: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 455 and 456: *3 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 457 and 458: *5 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 459 and 460: *7 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 461 and 462: *9 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 463 and 464: *11 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 465 and 466: *13 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 467 and 468: *15 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 469 and 470: *17 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 471 and 472: *19 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 473 and 474: *21 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 475 and 476: *23 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 477 and 478: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 479 and 480: *3 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 481 and 482: *5 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 483 and 484: *7 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 485 and 486: *9 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 487 and 488: *11 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 489 and 490: *13 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 491 and 492: *15 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 493 and 494: *17 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 495 and 496: *19 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 497: P u b l i k a c i j o s
- Page 502 and 503: 504 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 504 and 505: 506 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 506 and 507: 508 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 508 and 509: 510 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 510 and 511: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 512 and 513: 514 JURGIS *3 lašui varvina savo n
- Page 514 and 515: 516 JURGIS *5 Pereikime prie social
- Page 516 and 517: 518 JURGIS *7 buvo pavertę. Jie ai
- Page 518 and 519: 520 JURGIS *9 Ir teip jei t÷vyn÷s
- Page 520 and 521: 522 JURGIS *11 T÷vai išsigimę, b
- Page 522 and 523: 524 JURGIS *13 mūsų kalba neišdi
- Page 524 and 525: 526 JURGIS *15 Migsi teisingo sapnu
- Page 526 and 527: 528 JURGIS *17 Priešas, nor÷damas
- Page 528 and 529: 530 JURGIS *19 kad neprider niekint
- Page 530 and 531: 532 JURGIS *21 * * * Kalb÷damas ap
- Page 532 and 533: 534 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2 r
- Page 534 and 535: 536 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4 i
- Page 536 and 537: 538 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *2 pr
- Page 538 and 539: 540 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *4 su
- Page 540 and 541: 542 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *6 li
- Page 542 and 543: 544 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *8 ga
- Page 544 and 545: 546 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *10 p
- Page 546 and 547: 548 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *12 t
- Page 548 and 549: 550 MONS. KAN. K.GAŠČIŪNAS *14 D
*3<br />
PALAIMINTOJO JURGIO MATULAIČIO VEIKLOS LIETUVIŲ VISUOMENöJE<br />
ISTORINIS FONAS<br />
žmon÷s ir tik÷jimą geriaus mok÷tų, ir bene būtų kilę tiek barnių ir vaidų<br />
parapijose!“ 6<br />
Autorius mato, jog reikia ne tik kovoti, bet ir atsirinkti: „Teip pat ir<br />
su naująja dvasia, kuri tarp mūs plinta. Kas gero yra joje, kelkime, ir kas<br />
iškreipta, atitieskime, ir kas pikto, išraukime, išdildykime. Mes ÷sam kunigai:<br />
kas gema, nežudyti, o tik apkrikštyti teprivalome“ 7. Čia iš tiesų turime<br />
„programos ir veikimo bruožus, kokius v÷liau nubr÷š marijonams<br />
„Dvasiniame dienoraštyje“.<br />
Antroje to straipsnio dalyje jaunasis Matulaitis labai gyvai ir jaudinamai<br />
nurodo stipr÷jantį rusinimo ir stačiatikinimo pavojų. Tai daroma visokiais<br />
būdais ir viena remia kita. Apsisaugosime ir gydysim÷s, puosel÷dami<br />
gimtąją kalbą ir tautinius papročius, kurie taip labai skiria lietuvius<br />
nuo maskolių… Pabaigoje nurodo vienyb÷s reikalą: „Tik išvien beeidami,<br />
tarp savęs ir su vyskupu, tevaliosime atsispirti negandoms ir nelaim÷ms“<br />
8.<br />
Tais pačiais metais, kada paraš÷ ką tik cituotąjį straipsnį, 1897 m.<br />
rugs÷jo 25 d. Vincui Šlekiui rašytame laiške taip dalijasi savo atsiminimais<br />
ir svajon÷mis: „Gal ir Tu ne kartą pamini tas mielas valand÷les, kurias<br />
drauge praleidome užsidarę ankštam kambariukyje, o misl÷mis<br />
skrisdami ten, kur Nemun÷lis, kur Dauguva, kur Vilija teka, kur Kaunas<br />
ir Vilnius ir kur tiek mūs broleliai Lietuvoje vargsta. Ir vaikščiojom po tą<br />
brangią mūs Lietuvą – Motin÷lę, ir jos vargus rinkom, ir kalb÷jom ir tar÷m÷s,<br />
ką daryti, kaip gelb÷ti mūsų mielą t÷vynę“ 9.<br />
Apie ką mąst÷, į ką ragino brolius kunigus, tai ir pats dar÷. Raš÷<br />
straipsnius ir siuntin÷jo pažįstamiems klierikams Kaune ir Seinuose, taip<br />
pat raš÷ į slaptąją lietuvių spaudą, leidžiamą Rytprūsiuose, ir į lietuvių<br />
<strong>katalikų</strong> išeivių spaudą JAV, pavyzdžiui, į „Garsą Amerikos lietuvių“,<br />
kurį redagavo tas pats V.Šlekys.<br />
Vincas Šlekys taip pat atsimena tuos pokalbius per 1895 m. atostogas<br />
ir priduria, kad abu dom÷josi lietuvių kalba, užrašin÷jo retesnius žodžius,<br />
paskui persiraš÷ vienas kito žodyn÷lius. V÷liau Šlekys jų nuorašą<br />
įteik÷ didžiojo <strong>Lietuvių</strong> kalbos žodyno redakcijai 10. Rūpinimasis reišk÷si<br />
labai kvalifikuotu veikimu.<br />
M÷gindami palyginti su situacija lenkų žem÷se, galime pasidom÷ti<br />
vyskupo Staugaičio atsiminimų knyga 11. Būdamas jaunas kunigas, jis tais<br />
––––––––––––––––––––––<br />
6 Ten pat, p. 519, 520.<br />
7 Ten pat, p. 523.<br />
8 Ten pat, p. 532.<br />
9 A.Kučas, Arkivyskupas Jurgis Matulaitis-Matulevičius, p. 47.<br />
10 Ten pat, p. 69.<br />
11 J.Staugai tis, Mano atsiminimai, Vilnius, 1995, žr. ypač p. 160–172.<br />
503