PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
482 DR. KUN. KAZIMIERAS MEILUS, DR. JONAS JUŠKEVIČIUS, DR. GEDIMINAS MESONIS pektus, ryšius, šitai galime padaryti ne materialiai tai apžiūr÷dami ar geografiškai steb÷dami, nors tas susiskirstymas ir būtų fizin÷s prigimties. Konkrečią organizaciją galime ištirti pasitelkę visuomen÷s teisę, nes ši teis÷ ją apibr÷žia, lygiai kaip ir šeimos bei civilinius santykius. Visuomen÷s sąžin÷ gali neįsileisti netinkamų sui generis gyvenimo formų, neleisti suveš÷ti netinkamiems veiksniams, kurie pažeisdami individo orumą ugdytų netinkamus socialinius individus. Paprasta moralin÷ maksima, žinoma, yra kur kas lankstesn÷, tačiau, kaip rodo gyvenimo realyb÷, jos formos tampa daug tvirtesn÷s nei įprotis ar mada. Lygiai taip pat nesunku konstatuoti ir prievartą, kuri sukelia tiesioginę visuomen÷s reakciją, pasireiškiančią teis÷je, moral÷je, tik÷jimuose, papročiuose, net madose. Tod÷l É.Durkheimas socialinį faktą apibr÷žia kaip kiekvieną veiksmų būdą, nusistov÷jusį ar ne, veikiantį individą išorine prievarta, kitaip tariant, išplitusį visoje konkrečioje visuomen÷je ir gyvuojantį savarankiškai, nepriklausomai nuo jo individualios raiškos būdų. Ši glaudi gyvenimo ir struktūros, organo ir funkcijos sąsaja gali būti nustatyta pagal sociologijos metodus, nes tarp tų dviejų kraštutinių ribų yra keletas tarpinių pakopų, kurios tiesiogiai matomos ir rodo ryšį tarp jų 2. Visuomen÷s ir jos institucijų pagrindas yra ne vien teis÷, kuri vienur gali būti vienokia, kitur kitokia, bet ir piliečių moral÷, sąžiningumas, atsakomyb÷, pareigingumas ir t.t. Tai, kas vyksta aplinkui, daro įtaką pačiai visuomenei ir atskiram žmogui, tod÷l kiekvienas nusikaltimas, tiek pavienis, tiek jungtinis, turi priversti susimąstyti kiekvieną pilietį ir visą visuomenę. Socialin÷ sistema – tai žmonių elgesio visuma, tod÷l ji negali būti abejingai nutolusi nuo žmoniškumo. Vienas dalykas, kai leistinas ribas peržengiantys veiksmai įvyksta d÷l asmens patologinių, biologinių, endokrininių, fiziologinių, psichinių ar neuropsichinių sutrikimų, bet visai kas kita, kai ši vidin÷ agresija padaro įtaką išoriniam žmonių pasauliui ir d÷l to nukenčia kiti žmon÷s. D÷l viso to turi būti taikoma individuali atsakomyb÷; kita vertus, kiekvienu atveju už pareigybinį arba tiesiog individo aplaidumą ar jo padarinius, kai d÷l to nukenčia kitas žmogus, taip pat tur÷tų padid÷ti ir socialin÷ atsakomyb÷. Kiekvienoje visuomen÷je gali būti taip, kad įstatymai veikia iki kažkur ir iki kažkur kažkod÷l „neateina“ ir neveikia. Dabar labai daug kalbama apie renovaciją, atsinaujinimą, reformas, tačiau daugiausiai eskaluojama tik viena – kas ligi šiol neįvykdyta ir kad reikia daug ką keisti. Niekas nenagrin÷ja, kas trukd÷ ar trukdo tai padaryti, nes kolektyvin÷s atsakomyb÷s n÷ra ir daugumai jos nereikia. Sunku įrodyti nusikaltimą, kai vienas ar kitas prievartinis psichologinis spaudimas ar net pats nusikaltimas yra susijęs su ne vienu politiku, biurokratu, profesionalu, pareigūnu, nusam- –––––––––––––––––––––– 2 É.Durkheim, Sociologijos metodo taisykl÷s, Vilnius, 2001. *4
*5 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANIZUOTOS NUSIKALSTAMOS VEIKLOS LABIRINTAI IR JOS POVEIKIS ŽMOGUI dytu žurnalistu, nes reikiamam rezultatui reikia iš šalies patraukti kuo daugiau neutralių žmonių. Vykdant nusikalstamą veiklą nemažai prisideda ir pašaliečiai. Paprasčiausiai jie sąmoningai ar nesąmoningai priverčiami klaidinti kitus ir taip sudaroma reikiama nuomon÷. Tuomet tie, kurie atsakingi už teis÷tvarką, sako, kad neįmanoma įrodyti, nes trūksta įkalčių ar įrodymų, nors dauguma visuomen÷s narių netiki tuo ir toliau lieka įsitikinusi, jog slepiama tiesa, dangstoma nusikalstama veikla. Vadinasi, jeigu tokių ryšių neįmanoma įrodyti teisiškai, tai bent sociologiškai apie tai būtina daugiau kalb÷ti. Iš istorijos žinome, kad ir iki XIX a. jau buvo manoma, jog kriminologin÷ teorija yra išsemta ir į viską, ko reikia šiai teorijai, atsakyta, tačiau, ieškant naujausio atsakymo ir įtraukus antropologijos, sociologijos bei kriminalin÷s psichologijos duomenis, daug kas buvo išgryninta ir patikslinta. Tai rodo, kad viena mokslo tyrimo sritis nepaj÷gia išsamiai atsakyti į klausimus, kas yra nusikaltimas, d÷l kokių priežasčių jis padaromas 3. Socialin÷ atsakomyb÷ apima ne tik tuos, apie kuriuos sakome, jog jie irzlūs, kad amžinai kažkuo nepatenkinti ir kažko vis siekia, bet niekaip negali pasiekti. Socialin÷ atsakomyb÷ reikalinga ne tik tiems, kurių balsas į dangų neina. Šie negali daryti įtakos socialiniam gyvenimui bei teisingumui, nes yra neįtakingi, bet gal d÷l to ir negali, kad jie yra užguiti, nustumti ir apšmeižti. Socialin÷ atsakomyb÷ turi apimti visus, kurie naudojasi savo socialine pad÷timi. Nors asmenys, užimantys aukštą socialinę pad÷tį, ir išvengia atsakomyb÷s, sociologai, nevengdami white-collar crime (pažodžiui – baltųjų apykaklių nusikaltimas) termino, stebi ir jų veiklą. Aukštas pareigūnas gali arba pasinaudoti, arba nepasinaudoti savo paj÷gumo ištekliais ir būti arba geru, arba blogu tarnautoju. Tur÷damas informacijos jis gali sudaryti sąlygas padaryti daug gero, kita vertus, ta pati informacija gali būti panaudota ir blogam tikslui. Įvairių technologijų, cheminių, medicininių medžiagų neatsargus vartojimas gali sukelti sunkius padarinius, net mirtį. Gali pakenkti ir tokios informacijos nutyl÷jimas. Melaginga reklama, apgaulingas viešumas ir informacija falsifikuojant faktus bei dokumentus gali būti atlikta vieno asmens arba grup÷s organizuotai. Nelegalių veiksmų siekis – pasinaudoti nežinojimu ar situacija. Kai kurios pažangios pramon÷s šalys gali nesunkiai pasinaudoti skurdžiai besiverčiančių šalių žmonių materialiniu bej÷giškumu ir pažeidin÷ti jų teises, nesirūpinti aplinka ir pan. Negana to, galima nesunkiai girtis, kad jiems padedama, kuriamos darbo vietos, žmon÷s noromis dirba ir džiaugiasi tuo, ką turi (ne išimtis šiuo atžvilgiu ir Lietuva). Kai kuriose šalyse sunku patikrinti net neleistinai bankų uždirbtų pinigų kil- –––––––––––––––––––––– 3 P.Pitaro, Criminalità, Nuovo Dizionario di sociologia, Milano, 1987, p. 612–623. 483
- Page 429 and 430: *3 THE PROCESS AND THE REASONS OF C
- Page 431 and 432: *5 THE PROCESS AND THE REASONS OF C
- Page 433 and 434: *7 THE PROCESS AND THE REASONS OF C
- Page 435: Į v a i r ū s s t r a i p s n i a
- Page 438 and 439: 440 AKAD. HABIL. DR. SOFIJA KANOPKA
- Page 440 and 441: 442 AKAD. HABIL. DR. SOFIJA KANOPKA
- Page 442 and 443: 444 AKAD. HABIL. DR. SOFIJA KANOPKA
- Page 444 and 445: 446 AKAD. HABIL. DR. SOFIJA KANOPKA
- Page 446 and 447: 448 AKAD. HABIL. DR. SOFIJA KANOPKA
- Page 448 and 449: 450 AKAD. HABIL. DR. SOFIJA KANOPKA
- Page 450 and 451: 452 AKAD. HABIL. DR. SOFIJA KANOPKA
- Page 453 and 454: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 455 and 456: *3 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 457 and 458: *5 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 459 and 460: *7 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 461 and 462: *9 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 463 and 464: *11 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 465 and 466: *13 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 467 and 468: *15 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 469 and 470: *17 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 471 and 472: *19 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 473 and 474: *21 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 475 and 476: *23 DŽIAUGSMAS - KATALIKO DVASINIO
- Page 477 and 478: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 479: *3 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 483 and 484: *7 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 485 and 486: *9 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGANI
- Page 487 and 488: *11 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 489 and 490: *13 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 491 and 492: *15 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 493 and 494: *17 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 495 and 496: *19 AKIVAIZDŪS IR UŽSLöPTI ORGAN
- Page 497: P u b l i k a c i j o s
- Page 500 and 501: 502 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 502 and 503: 504 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 504 and 505: 506 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 506 and 507: 508 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 508 and 509: 510 KUN. LIC. VACLOVAS ALIULIS, MIC
- Page 510 and 511: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 512 and 513: 514 JURGIS *3 lašui varvina savo n
- Page 514 and 515: 516 JURGIS *5 Pereikime prie social
- Page 516 and 517: 518 JURGIS *7 buvo pavertę. Jie ai
- Page 518 and 519: 520 JURGIS *9 Ir teip jei t÷vyn÷s
- Page 520 and 521: 522 JURGIS *11 T÷vai išsigimę, b
- Page 522 and 523: 524 JURGIS *13 mūsų kalba neišdi
- Page 524 and 525: 526 JURGIS *15 Migsi teisingo sapnu
- Page 526 and 527: 528 JURGIS *17 Priešas, nor÷damas
- Page 528 and 529: 530 JURGIS *19 kad neprider niekint
482<br />
DR. KUN. KAZIMIERAS MEILUS, DR. JONAS JUŠKEVIČIUS,<br />
DR. GEDIMINAS MESONIS<br />
pektus, ryšius, šitai galime padaryti ne materialiai tai apžiūr÷dami ar geografiškai<br />
steb÷dami, nors tas susiskirstymas ir būtų fizin÷s prigimties.<br />
Konkrečią organizaciją galime ištirti pasitelkę visuomen÷s teisę, nes ši<br />
teis÷ ją apibr÷žia, lygiai kaip ir šeimos bei civilinius santykius. Visuomen÷s<br />
sąžin÷ gali neįsileisti netinkamų sui generis gyvenimo formų, neleisti<br />
suveš÷ti netinkamiems veiksniams, kurie pažeisdami individo orumą ugdytų<br />
netinkamus socialinius individus.<br />
Paprasta moralin÷ maksima, žinoma, yra kur kas lankstesn÷, tačiau,<br />
kaip rodo gyvenimo realyb÷, jos formos tampa daug tvirtesn÷s nei įprotis<br />
ar mada. Lygiai taip pat nesunku konstatuoti ir prievartą, kuri sukelia tiesioginę<br />
visuomen÷s reakciją, pasireiškiančią teis÷je, moral÷je, tik÷jimuose,<br />
papročiuose, net madose. Tod÷l É.Durkheimas socialinį faktą apibr÷žia<br />
kaip kiekvieną veiksmų būdą, nusistov÷jusį ar ne, veikiantį individą išorine<br />
prievarta, kitaip tariant, išplitusį visoje konkrečioje visuomen÷je ir gyvuojantį<br />
savarankiškai, nepriklausomai nuo jo individualios raiškos būdų.<br />
Ši glaudi gyvenimo ir struktūros, organo ir funkcijos sąsaja gali būti nustatyta<br />
pagal sociologijos metodus, nes tarp tų dviejų kraštutinių ribų yra keletas<br />
tarpinių pakopų, kurios tiesiogiai matomos ir rodo ryšį tarp jų 2.<br />
Visuomen÷s ir jos institucijų pagrindas yra ne vien teis÷, kuri vienur<br />
gali būti vienokia, kitur kitokia, bet ir piliečių moral÷, sąžiningumas, atsakomyb÷,<br />
pareigingumas ir t.t. Tai, kas vyksta aplinkui, daro įtaką pačiai<br />
visuomenei ir atskiram žmogui, tod÷l kiekvienas nusikaltimas, tiek<br />
pavienis, tiek jungtinis, turi priversti susimąstyti kiekvieną pilietį ir visą<br />
visuomenę. Socialin÷ sistema – tai žmonių elgesio visuma, tod÷l ji negali<br />
būti abejingai nutolusi nuo žmoniškumo. Vienas dalykas, kai leistinas ribas<br />
peržengiantys veiksmai įvyksta d÷l asmens patologinių, biologinių,<br />
endokrininių, fiziologinių, psichinių ar neuropsichinių sutrikimų, bet visai<br />
kas kita, kai ši vidin÷ agresija padaro įtaką išoriniam žmonių pasauliui<br />
ir d÷l to nukenčia kiti žmon÷s. D÷l viso to turi būti taikoma individuali<br />
atsakomyb÷; kita vertus, kiekvienu atveju už pareigybinį arba tiesiog<br />
individo aplaidumą ar jo padarinius, kai d÷l to nukenčia kitas žmogus,<br />
taip pat tur÷tų padid÷ti ir socialin÷ atsakomyb÷.<br />
Kiekvienoje visuomen÷je gali būti taip, kad įstatymai veikia iki kažkur<br />
ir iki kažkur kažkod÷l „neateina“ ir neveikia. Dabar labai daug kalbama<br />
apie renovaciją, atsinaujinimą, reformas, tačiau daugiausiai eskaluojama<br />
tik viena – kas ligi šiol neįvykdyta ir kad reikia daug ką keisti. Niekas nenagrin÷ja,<br />
kas trukd÷ ar trukdo tai padaryti, nes kolektyvin÷s atsakomyb÷s<br />
n÷ra ir daugumai jos nereikia. Sunku įrodyti nusikaltimą, kai vienas<br />
ar kitas prievartinis psichologinis spaudimas ar net pats nusikaltimas yra<br />
susijęs su ne vienu politiku, biurokratu, profesionalu, pareigūnu, nusam-<br />
––––––––––––––––––––––<br />
2 É.Durkheim, Sociologijos metodo taisykl÷s, Vilnius, 2001.<br />
*4
Change language