PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

394 DR. ARŪNAS STREIKUS *4
kų Bažnyčios įtaką stačiatikyb÷s sąskaita. Jos atspaudų neleista įvežti
į Lietuvą.
Sovietų Sąjungos santykiai su Šventuoju Sostu iš esm÷s nepasikeit÷
ir prasid÷jus Michailo Gorbačiovo paskelbtai „perestroikai“. Viena iš
įtampos priežasčių, be kitų problemų (unitų Bažnyčios legalizavimo Ukrainoje
klausimas, Vatikano vengimas aiškiai paremti Sovietų Sąjungos
iniciatyvas nusiginklavimo srityje), buvo susijusi ir su Katalikų Bažnyčios
pad÷timi Lietuvoje. Tai Lietuvos SSR teritorijoje buvusios Vilniaus arkivyskupijos
dalies priklausomumo ir jos apaštalinio administratoriaus,
į Žagarę ištremto vysk. Julijono Steponavičiaus, klausimai. Sovietų režimas
tur÷jo vilčių, kad abi šios problemos jam naudingu būdu išsispręs
1987 m., minint Lietuvos krikšto jubiliejų. Mat art÷jant šiai sukakčiai, išeivijoje
buvo kilusi diskusija, ar nereik÷tų prašyti popiežių priskirti Lietuvos
SSR buvusią Vilniaus arkivyskupijos dalį prie Lietuvos bažnytin÷s
provincijos. Toks Vatikano žingsnis faktiškai būtų reiškęs ir Lietuvos okupacijos
pripažinimą, tod÷l sovietų valdžia, be abejon÷s, buvo labai patenkinta
tokiais sumanymais ir juos neoficialiai r÷m÷. Antai KGB iniciatyva
liberalaus išeivijos m÷nraščio „Akiračiai“ 1987 m. 7-ame numeryje
buvo išspausdintas straipsnis „Ko trūksta Suvalkų trikampio lietuviams?“;
čia popiežiaus delsimas priskirti Vilniaus arkivyskupiją prie
Lietuvos bažnytin÷s provincijos vertinamas kaip Lenkijos interesų gynimas.
Laimei, aiški išeivijos vyskupų pozicija ir VLIK-o pareiškimas 5 šiuo
klausimu neleido šioms diskusijoms įsib÷g÷ti. Vilniaus arkivyskupijos
problemos esm÷s nesuvok÷ ir kai kurie radikalesni opozicijos dalyviai
Lietuvoje. Atvirą laišką popiežiui, kuriame buvo prašoma išspręsti Vilniaus
arkivyskupijos priklausomumo problemą, 1987 m. geguž÷s 20 d.
pasiraš÷ grup÷ su Lietuvos laisv÷s lyga susijusių asmenų 6. Vatikanui
tvirtai laikantis savo pozicijos Vilniaus arkivyskupijos reikalu, sovietai
band÷ gauti bent propagandinę naudą. Tai buvo panaudota kaip vienas
iš argumentų, neva patvirtinančių Vatikano abejingumą lietuvių tautai.
Be to, tai naudota kaip priemon÷ kurstyti lietuvių nepasitik÷jimą lenkais,
taip griaunant pastangas, kylančias iš popiežiaus aplinkos, tirpdyti
šio nepasitik÷jimo ledus.
D÷l arkivyskupijos priklausomumo sovietai didelių vilčių gal ir nepuosel÷jo,
bet Vatikano sprendimas d÷l vysk. J.Steponavičiaus buvo tikrai netik÷tas.
Sulaukęs 75 metų, 1986 m. pabaigoje vysk. J.Steponavičius, kaip to
reikalauja Bažnyčios kanonai, papraš÷ atleisti jį iš Vilniaus arkivyskupijos
apaštalinio administratoriaus pareigų. Popiežius paved÷ tai svarstyti kardi-
––––––––––––––––––––––
5 Žr. Aidai, 1987, Nr. 3, p. 201–202.
6 Lietuvos laisv÷s lygos kova už laisvę ir nepriklausomybę, II dalis, Vilnius, 2002,
p. 24–26.