PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
392 DR. ARŪNAS STREIKUS *2 teis÷ms ginti katalikų komiteto įkūrimą, 1979 m. pradžioje 550 Lietuvos kunigų pasiraš÷ protestus prieš 1976 m. patvirtintus Religinių susivienijimų nuostatus – gr÷smingi KGB signalai apie pirmuosius naujojo popiežiaus žingsnius, kurie rod÷ jo ryžtą tvirčiau ginti Bažnyčios ir žmogaus teises visame pasaulyje, taip pat jo pirmojo vizito į Lenkiją atgarsiai leido J.Andropovui savo neigiamą požiūrį į Vatikaną paremti naujais argumentais ir įtikinti SSKP vadovybę imtis atsakomųjų priemonių. SSKP CK sekretoriatas 1979 m. lapkričio 13 d. pri÷m÷ nutarimą ,,D÷l kontrpriemonių prieš Vatikano politiką socialistinių šalių atžvilgiu“, kuriame, be kita ko, buvo numatyta įsp÷ti Vatikaną, kad jo ir jo palaikomų religinių ,,ekstremistų“ antitarybin÷s akcijos gali sugriežtinti sovietų valdžios politiką Katalikų Bažnyčios atžvilgiu 1. Spaudimas prad÷tas nedelsiant: jau 1980 m. kovo m÷n. Maskvoje vieš÷jęs Krikščionių vienyb÷s sekretoriato pirmininkas kardinolas Willebrandsas buvo persp÷tas d÷l pernelyg politizuoto Vatikano radijo laidų turinio 2. Tačiau grasinimai sugriežtinti politiką Katalikų Bažnyčios atžvilgiu nebuvo įgyvendinti, o svarbiausias sovietų režimo atsakas tapo prieš Šventąjį Sostą nukreiptos propagandos stiprinimas viduje ir užsienyje. Tuo tikslu 1980 m. liepos 15 d. SSKP CK skretoriatas patvirtino dar vieną nutarimą, kuriuo įpareigojo visas sovietų režimo užsienio agentūras aktyviai skleisti dezinformaciją apie Vatikano politikos tikslus 3. 1979 m. vasarą SSRS KGB užsienio žvalgybos padalinys taip pat pareng÷ kompleksinį aktyvių priemonių Vatikano atžvilgiu planą, kuriame buvo numatyta užsienio spaudoje skelbti atitinkamas publikacijas, Vatikano, Katalikų Bažnyčios ir kitų Bažnyčių vadovams daryti įtaką, perduodant parengtą informaciją ir per vadinamuosius įtakos pokalbius. Reikiamai informacijai surinkti ir naudingai pateikti buvo panaudojamos ir LSSR KGB agentūrin÷s galimyb÷s. Vatikano is Sovietų Sąjungos santykiai buvo ypač įtempti 1982– 1985 m. Tai rod÷ nuo 1982 m. rudens LSSR periodin÷je spaudoje gerokai dažniau pasirodantys popiežiaus ir Šventojo Sosto autoritetą griaunantys straipsniai, kuriuose daug rašyta apie Vatikano ryšius su Vakarų valstybių slaptosiomis tarnybomis, finansines aferas, paramą buvusiems aukštiems nacių režimo pareigūnams, pateikta kaltinimų d÷l šaltojo karo –––––––––––––––––––––– 1 RRT priemonių planas, kaip vykdyti SSKP CK 1979 m. lapkričio 13 d. nutarimą ,,D÷l kontrpriemonių prieš Vatikano politiką socialistinių šalių atžvilgiu“, Lietuvos centrinis valstyb÷s archyvas (toliau – LCVA), f. R-181, ap. 3, b. 105, l. 15. 2 1980 m. spalio 30 d. RRT įgaliotinio Lietuvos SSR pažyma ,,Apie antivisuomeninę reakcingos dvasininkų dalies veiklą Lietuvos SSR“, ten pat, l. 280. 3 J.Ander son, Religion, state and politics in the Soviet Union and successor states, Camb- ridge, 1996, p. 105.
*3 SSRS–VATIKANO SANTYKIAI IR KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE XX A. 9-AJAME DEŠIMTMETYJE įtampos kurstymo ir pan. Bandyta apriboti ir vis intensyvesnius bažnyčios hierarchų ryšius su Šventuoju Sostu. Nors 1983 m. Lietuvos vyskupai gal÷jo vykti vizito ad limina, tačiau į tais pačiais metais vykusį Vyskupų sinodą pakviestas vysk. Liudas Povilonis nebuvo išleistas. Religinių reikalų tarybos patvirtintame priemonių plane, kaip spręsti SSKP CK 1983 m. birželio plenume iškeltus uždavinius, buvo įpareigota užkirsti kelią Vatikano bandymams suaktyvinti Katalikų Bažnyčios veiklą Sovietų Sąjungoje. Mat sovietų valdžia buvo įsitikinusi, kad pagrindin÷ priežastis, kod÷l 9-ojo dešimtmečio pradžioje sustipr÷jo katalikiškas opozicinis sąjūdis Lietuvoje, buvo Vatikano moralin÷ parama. Lenkijos krikšto jubiliejaus patirtis vert÷ sovietų režimą su ypač dideliu nerimu laukti Šv. Kazimiero mirties 500-ųjų ir Lietuvos krikšto 600-ųjų metinių pamin÷jimo. Stengtasi veikti keliomis kryptimis, kad būtų sumažintas jų poveikis. Pirma, visu paj÷gumu paleista propagandos mašina – ji tur÷jo menkinti Šv. Kazimiero ir Lietuvos krikšto reikšmę. Antra, griežtesn÷mis represin÷mis priemon÷mis pasistengta nutildyti aktyviausius kovotojus d÷l religijos laisv÷s (Alfonso Svarinsko ir Sigito Tamkevičiaus areštas, taip pat viešo Tikinčiųjų teis÷ms ginti katalikų komiteto veikimo nutraukimas). Trečia, neesmin÷mis nuolaidomis stengtasi demonstruoti toleranciją Bažnyčios atžvilgiu (leista daugiau spausdinti religin÷s literatūros, mažiau trukdyta remontuoti bažnyčias). Ir ketvirta, stengtasi kuo labiau apriboti pačių min÷jimo renginių skaičių ir slopinti informaciją apie Vatikano d÷mesį šiai sukakčiai. Popiežiaus sveikinimo telegrama Šv. Kazimiero jubiliejaus proga, turbūt ne be sovietų saugumo pastangų, buvo gauta pav÷luotai. 1984 m. rudenį grįžtant iš Vatikano, muitin÷je iš vysk. L.Povilonio buvo konfiskuotos keturios videojuostos, kur buvo nufilmuoti Šv. Kazimiero jubiliejui skirti renginiai, vykę Romoje. Didelis Šventojo Sosto d÷mesys Šv.Kazimiero jubiliejui (kaip žinoma, popiežius šia proga pats laik÷ iškilmingas šv. Mišias, Šv. Kazimierui skirtas Vatikano pašto ženklas), be abejo, negal÷jo pagerinti ir taip įtemptų Sovietų Sąjungos ir Vatikano santykių 4. 1984 m. pabaigoje SSKP CK pri- ÷m÷ nutarimą „D÷l kontrpriemonių prieš Vatikano antikomunistines akcijas, griaunamąjį darbą prieš socialistines šalis, nacionalinio išsivadavimo ir antikarinius jud÷jimus“. Labai neigiamai sovietų režimas reagavo ir į 1985 m. paskelbtą popiežiaus encikliką Slavorum apostoli, kuri buvo skirta vieno iš didžiųjų slavų krikštytojų – Metodijaus mirties 1100-osioms metin÷ms. Enciklika buvo interpretuota kaip Vatikano siekis pl÷sti Katali- –––––––––––––––––––––– 4 Sovietų susierzinimą padidino ir tai, kad 1983 m. gruodžio m÷n. popiežius buvo susitikęs su žymia rusų disidente Elena Boner, o 1984 m. rugpjūčio m÷n. buvo paskelbtas Vatikano dekretas, neigiamai įvertinęs vadinamąją išlaisvinimo teologiją. 393
- Page 339 and 340: *47 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 341 and 342: *49 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 343 and 344: *51 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 345 and 346: *53 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 347 and 348: *55 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 349 and 350: *57 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 351 and 352: *59 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 353 and 354: *61 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 355 and 356: *63 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 357 and 358: *65 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 359 and 360: *67 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 361 and 362: *69 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 363 and 364: *71 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 365 and 366: *73 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 367 and 368: *75 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 369 and 370: *77 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 371 and 372: *79 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 373 and 374: *81 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 375 and 376: *83 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 377: *85 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 380 and 381: 382 DR. REGINA LAUKAITYTö *2 proje
- Page 382 and 383: 384 DR. REGINA LAUKAITYTö *4 par÷
- Page 384 and 385: 386 DR. REGINA LAUKAITYTö *6 kojan
- Page 386 and 387: 388 DR. REGINA LAUKAITYTö *8 uolum
- Page 389: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 393 and 394: *5 SSRS-VATIKANO SANTYKIAI IR KATAL
- Page 395: *7 SSRS-VATIKANO SANTYKIAI IR KATAL
- Page 398 and 399: 400 DR. PAULIUS SUBAČIUS *2 tarpva
- Page 400 and 401: 402 DR. PAULIUS SUBAČIUS *4 Su ben
- Page 402 and 403: 404 DR. PAULIUS SUBAČIUS *6 PUBLIC
- Page 404 and 405: 406 TARPTAUTINIS SEMINARAS „KRIK
- Page 406 and 407: 408 ANDRIUS MARCINKEVIČIUS *2 kių
- Page 408 and 409: 410 ANDRIUS MARCINKEVIČIUS *4 Kaun
- Page 411 and 412: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 413 and 414: *3 KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE 1
- Page 415 and 416: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 417 and 418: *3 THE BIRTH OF THE NATIONAL CHURCH
- Page 419 and 420: *5 THE BIRTH OF THE NATIONAL CHURCH
- Page 421 and 422: *7 THE BIRTH OF THE NATIONAL CHURCH
- Page 423 and 424: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 425 and 426: *3 THE RESEARCH ABOUT THE CONTEMPOR
- Page 427 and 428: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 429 and 430: *3 THE PROCESS AND THE REASONS OF C
- Page 431 and 432: *5 THE PROCESS AND THE REASONS OF C
- Page 433 and 434: *7 THE PROCESS AND THE REASONS OF C
- Page 435: Į v a i r ū s s t r a i p s n i a
- Page 438 and 439: 440 AKAD. HABIL. DR. SOFIJA KANOPKA
*3<br />
SSRS–VATIKANO SANTYKIAI IR KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE XX A.<br />
9-AJAME DEŠIMTMETYJE<br />
įtampos kurstymo ir pan. Bandyta apriboti ir vis intensyvesnius bažnyčios<br />
hierarchų ryšius su Šventuoju Sostu. Nors 1983 m. Lietuvos vyskupai<br />
gal÷jo vykti vizito ad limina, tačiau į tais pačiais metais vykusį Vyskupų<br />
sinodą pakviestas vysk. Liudas Povilonis nebuvo išleistas. Religinių<br />
reikalų tarybos patvirtintame priemonių plane, kaip spręsti SSKP CK<br />
1983 m. birželio plenume iškeltus uždavinius, buvo įpareigota užkirsti<br />
kelią Vatikano bandymams suaktyvinti Katalikų Bažnyčios veiklą Sovietų<br />
Sąjungoje. Mat sovietų valdžia buvo įsitikinusi, kad pagrindin÷ priežastis,<br />
kod÷l 9-ojo dešimtmečio pradžioje sustipr÷jo katalikiškas opozicinis<br />
sąjūdis Lietuvoje, buvo Vatikano moralin÷ parama.<br />
Lenkijos krikšto jubiliejaus patirtis vert÷ sovietų režimą su ypač dideliu<br />
nerimu laukti Šv. Kazimiero mirties 500-ųjų ir Lietuvos krikšto<br />
600-ųjų metinių pamin÷jimo. Stengtasi veikti keliomis kryptimis, kad būtų<br />
sumažintas jų poveikis. Pirma, visu paj÷gumu paleista propagandos<br />
mašina – ji tur÷jo menkinti Šv. Kazimiero ir Lietuvos krikšto reikšmę.<br />
Antra, griežtesn÷mis represin÷mis priemon÷mis pasistengta nutildyti aktyviausius<br />
kovotojus d÷l religijos laisv÷s (Alfonso Svarinsko ir Sigito<br />
Tamkevičiaus areštas, taip pat viešo Tikinčiųjų teis÷ms ginti <strong>katalikų</strong> komiteto<br />
veikimo nutraukimas). Trečia, neesmin÷mis nuolaidomis stengtasi<br />
demonstruoti toleranciją Bažnyčios atžvilgiu (leista daugiau spausdinti<br />
religin÷s literatūros, mažiau trukdyta remontuoti bažnyčias). Ir ketvirta,<br />
stengtasi kuo labiau apriboti pačių min÷jimo renginių skaičių ir slopinti<br />
informaciją apie Vatikano d÷mesį šiai sukakčiai. Popiežiaus sveikinimo<br />
telegrama Šv. Kazimiero jubiliejaus proga, turbūt ne be sovietų saugumo<br />
pastangų, buvo gauta pav÷luotai. 1984 m. rudenį grįžtant iš Vatikano,<br />
muitin÷je iš vysk. L.Povilonio buvo konfiskuotos keturios videojuostos,<br />
kur buvo nufilmuoti Šv. Kazimiero jubiliejui skirti renginiai, vykę<br />
Romoje.<br />
Didelis Šventojo Sosto d÷mesys Šv.Kazimiero jubiliejui (kaip žinoma,<br />
popiežius šia proga pats laik÷ iškilmingas šv. Mišias, Šv. Kazimierui skirtas<br />
Vatikano pašto ženklas), be abejo, negal÷jo pagerinti ir taip įtemptų<br />
Sovietų Sąjungos ir Vatikano santykių 4. 1984 m. pabaigoje SSKP CK pri-<br />
÷m÷ nutarimą „D÷l kontrpriemonių prieš Vatikano antikomunistines akcijas,<br />
griaunamąjį darbą prieš socialistines šalis, nacionalinio išsivadavimo<br />
ir antikarinius jud÷jimus“. Labai neigiamai sovietų režimas reagavo<br />
ir į 1985 m. paskelbtą popiežiaus encikliką Slavorum apostoli, kuri buvo<br />
skirta vieno iš didžiųjų slavų krikštytojų – Metodijaus mirties 1100-osioms<br />
metin÷ms. Enciklika buvo interpretuota kaip Vatikano siekis pl÷sti Katali-<br />
––––––––––––––––––––––<br />
4 Sovietų susierzinimą padidino ir tai, kad 1983 m. gruodžio m÷n. popiežius buvo susitikęs<br />
su žymia rusų disidente Elena Boner, o 1984 m. rugpjūčio m÷n. buvo paskelbtas<br />
Vatikano dekretas, neigiamai įvertinęs vadinamąją išlaisvinimo teologiją.<br />
393
Change language