PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
386 DR. REGINA LAUKAITYTö *6 kojanti Bažnyčia neįsteng÷ tokios misijos atlikti. Be to, stačiatikyb÷s pozicijų stipr÷jimas nebuvo priimtinas Lietuvos KP ir LSSR MT vadovams. 1944–1949 m. vykdant labai radikalią Katalikų Bažnyčios struktūros naikinimo politiką, Lietuvos SSR vadovyb÷ neketino savo „laim÷jimais“ dalytis su kuria nors konfesija. Ji iš esm÷s blokavo sąjungin÷s valdžios inspiruotas stačiatikyb÷s stiprinimo pastangas, savo religin÷je politikoje vadovavosi ne pokario, o 3–4 dešimtmečio SSKP patirtimi. Sovietin÷s Lietuvos valdžios tikslas buvo maksimaliai apriboti katalikyb÷s įtaką, ją diskredituoti, nes stačiatikyb÷s protegavimas jai nebūtų davęs jokių politinių dividendų, atvirkščiai, – tik k÷lęs visuomen÷s nepasitenkinimą ir spendęs propagandinius spąstus. Iki 1948 m. rudens Lietuvos SSR valdžiai pagaliau pavyko įtikinti sąjunginę vyriausybę atsisakyti Stačiatikių Bažnyčios potencialo, kovojant su katalikyb÷s įtaka. RKRT įgaliotinis Alfonsas Gailevičius dar 1945 m. siūl÷ savo vyresnybei Maskvoje atsisakyti stačiatikyb÷s protegavimo, siekiant katalikyb÷s susilpninimo „iškelti katalikų autokefalin÷s bažnyčios Lietuvos SSR organizavimo klausimą“ 10. Tad lygiagrečiai buvo „dirbama“ ir kitomis kryptimis – tiesiogiai naikinant ir pagal sovietinius įstatymus pertvarkant Katalikų Bažnyčios struktūrą (uždarytos 3 iš 4 dvasinių seminarijų, sunaikinti visi vienuolynai, įkalinti vyskupai ir sujungtos vyskupijos, kunigai gal÷jo dirbti parapijose tik su RKRT įgaliotinio registracijos pažyma ir kt.), taip pat m÷ginant sukurti Lietuvoje autokefalinę, t.y. nuo Vatikano nepriklausomą, katalikų bažnyčią. Pastarasis planas buvo labai patrauklus, bet sunkiai įgyvendinamas. Pirmiausiai reik÷jo rasti pakankamai „veik÷jų“, suburti savotišką „iniciatyvinę grupę“ – daug įtakingų sovietų valdžiai lojalių dvasininkų. Tam buvo surengtos 3–4 akcijos. Paaišk÷jus, kad n÷ vienas Lietuvos vyskupas neketina atsiskirti nuo Vatikano, KGB m÷gino inspiruoti „jud÷jimą už Katalikų Bažnyčią be Vatikano“ tarp Lietuvos kunigų. Tik÷tasi, kad sumaištį sukels „mokslin÷“ brošiūra, kaltinanti Vatikaną veikimu prieš lietuvių tautinius interesus, pradedant Kryžiuočių ordino puolimu, baigiant Vilniaus įjungimu į Lenkijos bažnytinę provinciją ir t.t. Ją platinant tarp kunigų (padaugintą rotatoriumi, kaip pogrindžio leidinį) nor÷ta sužinoti jų nuotaikas, politines pažiūras, o pritariančiuosius brošiūroje išsakytoms mintims – įtraukti į „jud÷jimą“. Nors 1946 ir 1948 m. buvo parašytos net dvi prieš Vatikaną nukreiptos brošiūros (aprobuotos LKP CK ir RKRT prie SSRS MT), bet neatsirado šio sumanymo vykdytojų – kunigų ar kitų įtakingų asmenų (tokių ieš- –––––––––––––––––––––– 10 A.Gailevičiaus 1945 m. birželio m÷n. (diena nenurodyta) visiškai slaptas raštas I.Polianskiui, LCVA, f. R 181, ap. 3, b. 4, l. 23–24.
*7 SOVIETŲ VALDŽIOS KOVA SU VATIKANU PIRMUOJU OKUPACIJOS DEŠIMTMEČIU kota ir tarp buvusių krikščionių demokratų veik÷jų), kurie būtų gal÷ję jas išplatinti ir imtis agitacijos 11. 1948 m. pradžioje prad÷jęs eiti pareigas naujas RKRT įgaliotinis Bronius Pušinis labai energingai ÷m÷si sovietizuoti Bažnyčią, taip pat projektuoti jos atskilimą nuo Vatikano. Jo sumanymas buvo gana paprastas: Kaune ir Vilniuje (v÷liau išryšk÷jo ir Alytaus, Kalvarijos, Kretingos bei Lazdijų apskritys) sudaryti „tautin÷s bažnyčios placdarmą“, t.y. ten sutelkti „pažangius“ kunigus, kurie paskelbtų savo bažnyčias tautin÷mis 12. Liko pats sunkiausias uždavinys – sukiršinti kunigus prieš dvasinę valdžią, priversti deklaruoti lojalumą sovietinei sistemai. Didžiausio masto kampanija šiuo tikslu vykdyta 1949 m. rugpjūčio– lapkričio m÷n. Tuo laikotarpiu kiekvienas Lietuvos kunigas buvo paragintas pasirašyti protestą „Mes ryžtingai smerkiame ir protestuojame“ prieš Pijaus XII tų metų liepos 1 d. dekretą apie visų katalikų, bendradarbiaujančių su komunistais ir jiems prijaučiančių, atskyrimą nuo Katalikų Bažnyčios. Parašus rinko miestų ir apskričių vykdomųjų komitetų pirmininkai su partijos komitetų ir saugumo darbuotojų pagalba. Jie gavo RKRT įgaliotinio instrukcijas, iš pradžių gana nuosaikias: individualiai įkalbin÷ti kunigus, o pasirašiusiuosius – proteguoti. Tačiau B.Pušinis nekantravo išvysti jos rezultatus (mat reng÷si rudenį sušaukti „pažangiųjų“ kunigų suvažiavimą); jis dukart paragino vykdomųjų komitetų pirmininkus siųsti surinktus parašus Vilniun, v÷liau jau ragindamas imtis sankcijų (kitiems įbauginti, iš kelių kunigų atimti „kulto tarnautojo“ pažym÷jimus, išregistruoti iš gyvenamosios vietos ir uždrausti gyventi apskrityje). Tiesa, pastarąjį įgaliotinio nurodymą telefonograma po savait÷s atšauk÷ LSSR MT pirmininko pavaduotojas K.Preikšas 13. Absoliuti dauguma dvasininkų protesto nepasiraš÷. Motyvuodami tuo, kad neturi vyskupijų vadovų nurodymo, kad nepritaria protesto turiniui ir pan., nepasiraš÷ n÷ vienas kunigas iš Kauno, Panev÷žio miestų ir maždaug 20 apskričių. Vis d÷lto RKRT prie SSRS MT buvo informuota, kad Lietuvoje protestą pasiraš÷ 108 kunigai 14 (iš 933). Sunku spręsti, ar šis skaičius patikimas. B.Pušinis ne kartą buvo sulaukęs kritikos d÷l perd÷to –––––––––––––––––––––– 11 Visiškai slaptos Kauno miesto MGB skyriaus viršininko 1946 m. rugs÷jo ir spalio m÷n. ataskaitos LSSR valstyb÷s saugumo ministro pavaduotojui L.Martavičiui, LYA, f. K 1, ap. 15, b. 326 VS, l. 29–31, 47; B.Pušinio 1948 m. IV ketvirčio informacin÷ ataskaita, LCVA, f. R 181, ap. 3, b. 17, l, 6. 12 Įgaliotinio B.Pušinio 1948 m. IV ir 1949 m. III ketvirčio informacin÷s ataskaitos, ten pat, b. 17, l. 10, b. 22, l. 53. 13 1949 m. spalio 20 d. Kupiškio apskrities Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo Kastanausko raštas B.Pušiniui, LCVA, f. R 181, ap. 3, b. 21, l. 68. 14 B.Pušinio 1951 m. geguž÷s 11 d. raštas RKRT prie SSRS MT, ten pat, b. 29, l. 37. 387
- Page 333 and 334: *41 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 335 and 336: *43 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 337 and 338: *45 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 339 and 340: *47 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 341 and 342: *49 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 343 and 344: *51 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 345 and 346: *53 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 347 and 348: *55 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 349 and 350: *57 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 351 and 352: *59 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 353 and 354: *61 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 355 and 356: *63 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 357 and 358: *65 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 359 and 360: *67 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 361 and 362: *69 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 363 and 364: *71 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 365 and 366: *73 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 367 and 368: *75 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 369 and 370: *77 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 371 and 372: *79 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 373 and 374: *81 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 375 and 376: *83 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 377: *85 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 380 and 381: 382 DR. REGINA LAUKAITYTö *2 proje
- Page 382 and 383: 384 DR. REGINA LAUKAITYTö *4 par÷
- Page 386 and 387: 388 DR. REGINA LAUKAITYTö *8 uolum
- Page 389 and 390: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 391 and 392: *3 SSRS-VATIKANO SANTYKIAI IR KATAL
- Page 393 and 394: *5 SSRS-VATIKANO SANTYKIAI IR KATAL
- Page 395: *7 SSRS-VATIKANO SANTYKIAI IR KATAL
- Page 398 and 399: 400 DR. PAULIUS SUBAČIUS *2 tarpva
- Page 400 and 401: 402 DR. PAULIUS SUBAČIUS *4 Su ben
- Page 402 and 403: 404 DR. PAULIUS SUBAČIUS *6 PUBLIC
- Page 404 and 405: 406 TARPTAUTINIS SEMINARAS „KRIK
- Page 406 and 407: 408 ANDRIUS MARCINKEVIČIUS *2 kių
- Page 408 and 409: 410 ANDRIUS MARCINKEVIČIUS *4 Kaun
- Page 411 and 412: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 413 and 414: *3 KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE 1
- Page 415 and 416: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 417 and 418: *3 THE BIRTH OF THE NATIONAL CHURCH
- Page 419 and 420: *5 THE BIRTH OF THE NATIONAL CHURCH
- Page 421 and 422: *7 THE BIRTH OF THE NATIONAL CHURCH
- Page 423 and 424: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 425 and 426: *3 THE RESEARCH ABOUT THE CONTEMPOR
- Page 427 and 428: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 429 and 430: *3 THE PROCESS AND THE REASONS OF C
- Page 431 and 432: *5 THE PROCESS AND THE REASONS OF C
- Page 433 and 434: *7 THE PROCESS AND THE REASONS OF C
*7<br />
SOVIETŲ VALDŽIOS KOVA SU VATIKANU PIRMUOJU OKUPACIJOS<br />
DEŠIMTMEČIU<br />
kota ir tarp buvusių krikščionių demokratų veik÷jų), kurie būtų gal÷ję jas<br />
išplatinti ir imtis agitacijos 11.<br />
1948 m. pradžioje prad÷jęs eiti pareigas naujas RKRT įgaliotinis Bronius<br />
Pušinis labai energingai ÷m÷si sovietizuoti Bažnyčią, taip pat projektuoti<br />
jos atskilimą nuo Vatikano. Jo sumanymas buvo gana paprastas:<br />
Kaune ir Vilniuje (v÷liau išryšk÷jo ir Alytaus, Kalvarijos, Kretingos bei<br />
Lazdijų apskritys) sudaryti „tautin÷s bažnyčios placdarmą“, t.y. ten sutelkti<br />
„pažangius“ kunigus, kurie paskelbtų savo bažnyčias tautin÷mis 12.<br />
Liko pats sunkiausias uždavinys – sukiršinti kunigus prieš dvasinę valdžią,<br />
priversti deklaruoti lojalumą sovietinei sistemai.<br />
Didžiausio masto kampanija šiuo tikslu vykdyta 1949 m. rugpjūčio–<br />
lapkričio m÷n. Tuo laikotarpiu kiekvienas Lietuvos kunigas buvo paragintas<br />
pasirašyti protestą „Mes ryžtingai smerkiame ir protestuojame“<br />
prieš Pijaus XII tų metų liepos 1 d. dekretą apie visų <strong>katalikų</strong>, bendradarbiaujančių<br />
su komunistais ir jiems prijaučiančių, atskyrimą nuo Katalikų<br />
Bažnyčios.<br />
Parašus rinko miestų ir apskričių vykdomųjų komitetų pirmininkai<br />
su partijos komitetų ir saugumo darbuotojų pagalba. Jie gavo RKRT įgaliotinio<br />
instrukcijas, iš pradžių gana nuosaikias: individualiai įkalbin÷ti<br />
kunigus, o pasirašiusiuosius – proteguoti. Tačiau B.Pušinis nekantravo<br />
išvysti jos rezultatus (mat reng÷si rudenį sušaukti „pažangiųjų“ kunigų<br />
suvažiavimą); jis dukart paragino vykdomųjų komitetų pirmininkus siųsti<br />
surinktus parašus Vilniun, v÷liau jau ragindamas imtis sankcijų (kitiems<br />
įbauginti, iš kelių kunigų atimti „kulto tarnautojo“ pažym÷jimus,<br />
išregistruoti iš gyvenamosios vietos ir uždrausti gyventi apskrityje). Tiesa,<br />
pastarąjį įgaliotinio nurodymą telefonograma po savait÷s atšauk÷<br />
LSSR MT pirmininko pavaduotojas K.Preikšas 13.<br />
Absoliuti dauguma dvasininkų protesto nepasiraš÷. Motyvuodami<br />
tuo, kad neturi vyskupijų vadovų nurodymo, kad nepritaria protesto turiniui<br />
ir pan., nepasiraš÷ n÷ vienas kunigas iš Kauno, Panev÷žio miestų ir<br />
maždaug 20 apskričių. Vis d÷lto RKRT prie SSRS MT buvo informuota,<br />
kad Lietuvoje protestą pasiraš÷ 108 kunigai 14 (iš 933). Sunku spręsti, ar šis<br />
skaičius patikimas. B.Pušinis ne kartą buvo sulaukęs kritikos d÷l perd÷to<br />
––––––––––––––––––––––<br />
11 Visiškai slaptos Kauno miesto MGB skyriaus viršininko 1946 m. rugs÷jo ir spalio<br />
m÷n. ataskaitos LSSR valstyb÷s saugumo ministro pavaduotojui L.Martavičiui, LYA, f.<br />
K 1, ap. 15, b. 326 VS, l. 29–31, 47; B.Pušinio 1948 m. IV ketvirčio informacin÷ ataskaita,<br />
LCVA, f. R 181, ap. 3, b. 17, l, 6.<br />
12 Įgaliotinio B.Pušinio 1948 m. IV ir 1949 m. III ketvirčio informacin÷s ataskaitos, ten<br />
pat, b. 17, l. 10, b. 22, l. 53.<br />
13 1949 m. spalio 20 d. Kupiškio apskrities Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo<br />
Kastanausko raštas B.Pušiniui, LCVA, f. R 181, ap. 3, b. 21, l. 68.<br />
14 B.Pušinio 1951 m. geguž÷s 11 d. raštas RKRT prie SSRS MT, ten pat, b. 29, l. 37.<br />
387
Change language