PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
382 DR. REGINA LAUKAITYTö *2 projektus imta vykdyti ne jų, bet pačių dvasininkų, Bažnyčių rankomis. Patikimiausia vykdytoja tapo Maskvos patriarchija, kurios vadovyb÷ po beveik totalaus Rusų Stačiatikių Bažnyčios sunaikinimo 1918–1943 m. ieškojo būdų išgyventi sovietin÷je valstyb÷je. Vyriausyb÷s pasiūlytas bendradarbiavimas užsienio ir vidaus politikoje buvo jai tikras išsigelb÷jimas. Pagaliau sovietinei valstybei prireik÷ stiprios, įtakingos stačiatikyb÷s, tiesa, – savanaudiškam tikslui, jos globalių projektų įgyvendinimui. Šiame straipsnyje norime iškelti keletą klausimų. Kokios buvo konfrontacijos su Vatikanu priežastys? Juk, atrodytų, Stalinui, kuris geb÷jo labai radikaliai pakeisti savo politiką Rusų Stačiatikių Bažnyčios atžvilgiu ir naudojosi gerų santykių su ja vaisiais, visai nevert÷jo komplikuoti santykių su Katalikų Bažnyčia. Tuo labiau kad į SSRS sud÷tį ar įtakos zoną pateko milijonai Vidurio rytų Europos katalikų. Kiti mus dominantys klausimai: kokiomis priemon÷mis kovota su Vatikanu, jo įtaka Lietuvoje? Kokie buvo šios kovos padariniai? Tad kokios buvo konfrontacijos priežastys? Naujausioje rusų istoriografijoje vyrauja nuomon÷, kad besibaigiant karui Stalinas neketinęs persekioti SSRS lotynų ir graikų apeigų katalikų, laukęs patogaus momento normalizuoti santykius su Vatikanu. Tačiau pastarasis nesupratęs jam siunčiamų „signalų“, nepakeitęs antikomunistinių pozicijų, požiūrio į „bedievišką bolševikų režimą“. Tod÷l sovietin÷ vyriausyb÷ atsisakiusi kompromiso paieškų 1. Kitais žodžiais tariant, jei Vatikanas būtų buvęs draugiškesnis sovietiniam režimui, SSRS Katalikų Bažnyčios nebūtų ištikęs toks tragiškas likimas. Šie teiginiai grindžiami daug žadančiomis paties Stalino ir kitų vyriausyb÷s narių kalbomis (susitikimuose su užsienio žurnalistais, dvasininkais jie tikino, kad SSRS pasirengusi bendradarbiauti su Vatikanu, gerbti katalikų teises) ir tuo, kad iš pradžių, 1944– 1945 m., okupuotų Baltijos šalių, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos, Lenkijos ir kitų šalių katalikai bei unitai nebuvo persekiojami. Taikus sovietin÷s Maskvos ir Vatikano sambūvis, žinoma, gal÷jo būti įmanomas, jei bent viena šalis būtų už÷musi nuolaidžias, kompromisines pozicijas. Tačiau tuo metu n÷ viena iš jų nesijaut÷ silpnesn÷ ar klystanti. Tai buvo dviem skirtingoms pasaul÷žiūros sistemoms atstovavę antipodai. Tiesa, karo metais Stalinas prad÷jo bendradarbiauti su Rusų Stačiatikių Bažnyčia ir pristabd÷ ateistinę propagandą. Daugeliui Vakarų politikų tai atrod÷ kaip radikalių ir ilgalaikių permainų Sovietų Sąjungoje pradžia 2. Tačiau tai –––––––––––––––––––––– 1 М. Одинцов, Религиозные организации в СССР накануне и в годы Великой Отечественной войны 1941–1945 гг., Москва, 1995, p. 30–31; М. Шкаровский, Русская Православная Церковь при Сталине и Хрущеве, Москва, 2000, p. 297–298. 2 Žr.: Д. Фоглесонг, Американские надежды на преобразование России во время Второй мировой войны, Новая и новейшая история, 2003, № 1, p. 80–85.
*3 SOVIETŲ VALDŽIOS KOVA SU VATIKANU PIRMUOJU OKUPACIJOS DEŠIMTMEČIU buvo bažnytin÷s, o ne religin÷s politikos permainos. Besikeičiant požiūriui į Bažnyčios vaidmenį, SSKP CK nesireng÷ revizuoti marksizmo-leninizmo ir atsisakyti vieno iš kertinių jo postulatų apie religiją – „opiumą liaudžiai“. Antra vertus, Katalikų Bažnyčia, Vatikanu Rusijoje niekuomet nepasitik÷ta. Bresto unijos kritika, jos likvidavimas XIX a. leido sukurti įtaigų agresyvios, prozelitizmu suinteresuotos katalikyb÷s įvaizdį, kuris naudojamas iki šiol. Reik÷jo iš tiesų didelių pasaul÷žiūros permainų ar politinių interesų, kad istorinį priešiškumą pakeistų pasitik÷jimas. Politiniai interesai SSRS realizuoti be pasaul÷žiūros revizijos, kuri neišvengiamai būtų paskatinusi paties režimo liberal÷jimą. Net palyginti silpnos prokomunistin÷s partijos „liaudies demokratijos“ šalyse 5–6 dešimtmetyje nedar÷ nuolaidų Katalikų Bažnyčiai, greitai eliminavo ją iš viešojo politinio, kultūrinio gyvenimo. Taikus sambūvis su Vatikanu, kuris to meto retorika vadintas „fašizmo sąjungininku“, „dviejų pasaulinių karų kurstytoju“ ir pan., buvo galimas tik tol, kol nebuvo parengta kovos su juo strategija ir neįsib÷g÷jo konkrečios kampanijos. Tad Stalinui viešai besamprotaujant apie sąžin÷s laisv÷s būtinybę, sovietin÷ vyriausyb÷, dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui, reng÷ visiškai slaptus dokumentus – kovos su Vatikanu planus. Maskvoje 1945 m. buvo sumanyti ir imti įgyvendinti du globalūs projektai. Pagal pirmąjį projektą m÷ginta suorganizuoti stiprią opoziciją Vatikanui – visų nekatalikų Bažnyčių bloką. Jį realizuoti pavesta Maskvos patriarchijai. „Rusų stačiatikių bažnyčia, praeityje ned÷jusi pakankamai pastangų kovai su katalikybe, dabar gali ir turi atlikti svarbų vaidmenį kovoje su Romos Katalikų Bažnyčia (ir su unitais), ginančia fašizmą ir siekiančia įtakos tvarkant pokario pasaulį“ 3, – raš÷ Rusų Stačiatikių Bažnyčios reikalų tarybos (toliau – RSBRT) prie SSRS LKT pirmininkas Stalinui. Planuota Patriarchijos vardu sušaukti Maskvoje pasaulinę visų krikščionių (nekatalikų) Bažnyčių konferenciją, siekiant „izoliuoti Vatikaną ir sumenkinti popiežiaus autoritetą“. Joje numatyta demaskuoti „profašistinę ir antidemokratinę Vatikano kryptį prieš karą“, „Vatikaną kaip hitlerizmo glob÷ją dabartinio karo metais“, „Vatikano m÷ginimus kištis į pokarinį pasaulio sutvarkymą“ 4 ir pan. Prie šio projekto grįžta 1947 m. Religines permainas tur÷jo vykdyti Maskvos patriarchija, tapdama tarptautinio krikščionių jud÷jimo iniciatore. Kremliuje projektuotas jos „Kreipimasis į viso pasaulio krikščionis“ apie jų „pareigą pad÷ti katalikams išsivaduoti iš papizmo“. Kreipimąsi –––––––––––––––––––––– 3 RSBRT prie SSRS LKT pirmininko Georgijaus Karpovo visiškai slaptas 1945 m. kovo 15 d. pranešimas Stalinui, cit. iš dokumentų rinkinio: М. Одинцов, Религиозные организации в СССР накануне и в годы Великой Отечественной войны 1941–1945 гг., p. 163. 4 Ten pat, p. 167. 383
- Page 329 and 330: *37 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 331 and 332: *39 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 333 and 334: *41 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 335 and 336: *43 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 337 and 338: *45 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 339 and 340: *47 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 341 and 342: *49 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 343 and 344: *51 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 345 and 346: *53 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 347 and 348: *55 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 349 and 350: *57 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 351 and 352: *59 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 353 and 354: *61 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 355 and 356: *63 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 357 and 358: *65 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 359 and 360: *67 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 361 and 362: *69 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 363 and 364: *71 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 365 and 366: *73 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 367 and 368: *75 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 369 and 370: *77 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 371 and 372: *79 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 373 and 374: *81 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 375 and 376: *83 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 377: *85 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 382 and 383: 384 DR. REGINA LAUKAITYTö *4 par÷
- Page 384 and 385: 386 DR. REGINA LAUKAITYTö *6 kojan
- Page 386 and 387: 388 DR. REGINA LAUKAITYTö *8 uolum
- Page 389 and 390: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 391 and 392: *3 SSRS-VATIKANO SANTYKIAI IR KATAL
- Page 393 and 394: *5 SSRS-VATIKANO SANTYKIAI IR KATAL
- Page 395: *7 SSRS-VATIKANO SANTYKIAI IR KATAL
- Page 398 and 399: 400 DR. PAULIUS SUBAČIUS *2 tarpva
- Page 400 and 401: 402 DR. PAULIUS SUBAČIUS *4 Su ben
- Page 402 and 403: 404 DR. PAULIUS SUBAČIUS *6 PUBLIC
- Page 404 and 405: 406 TARPTAUTINIS SEMINARAS „KRIK
- Page 406 and 407: 408 ANDRIUS MARCINKEVIČIUS *2 kių
- Page 408 and 409: 410 ANDRIUS MARCINKEVIČIUS *4 Kaun
- Page 411 and 412: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 413 and 414: *3 KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE 1
- Page 415 and 416: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 417 and 418: *3 THE BIRTH OF THE NATIONAL CHURCH
- Page 419 and 420: *5 THE BIRTH OF THE NATIONAL CHURCH
- Page 421 and 422: *7 THE BIRTH OF THE NATIONAL CHURCH
- Page 423 and 424: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 425 and 426: *3 THE RESEARCH ABOUT THE CONTEMPOR
- Page 427 and 428: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 429 and 430: *3 THE PROCESS AND THE REASONS OF C
*3<br />
SOVIETŲ VALDŽIOS KOVA SU VATIKANU PIRMUOJU OKUPACIJOS<br />
DEŠIMTMEČIU<br />
buvo bažnytin÷s, o ne religin÷s politikos permainos. Besikeičiant požiūriui<br />
į Bažnyčios vaidmenį, SSKP CK nesireng÷ revizuoti marksizmo-leninizmo ir<br />
atsisakyti vieno iš kertinių jo postulatų apie religiją – „opiumą liaudžiai“.<br />
Antra vertus, Katalikų Bažnyčia, Vatikanu Rusijoje niekuomet nepasitik÷ta.<br />
Bresto unijos kritika, jos likvidavimas XIX a. leido sukurti įtaigų<br />
agresyvios, prozelitizmu suinteresuotos katalikyb÷s įvaizdį, kuris naudojamas<br />
iki šiol. Reik÷jo iš tiesų didelių pasaul÷žiūros permainų ar politinių<br />
interesų, kad istorinį priešiškumą pakeistų pasitik÷jimas. Politiniai interesai<br />
SSRS realizuoti be pasaul÷žiūros revizijos, kuri neišvengiamai būtų<br />
paskatinusi paties režimo liberal÷jimą. Net palyginti silpnos prokomunistin÷s<br />
partijos „liaudies demokratijos“ šalyse 5–6 dešimtmetyje nedar÷<br />
nuolaidų Katalikų Bažnyčiai, greitai eliminavo ją iš viešojo politinio, kultūrinio<br />
gyvenimo. Taikus sambūvis su Vatikanu, kuris to meto retorika<br />
vadintas „fašizmo sąjungininku“, „dviejų pasaulinių karų kurstytoju“ ir<br />
pan., buvo galimas tik tol, kol nebuvo parengta kovos su juo strategija ir<br />
neįsib÷g÷jo konkrečios kampanijos.<br />
Tad Stalinui viešai besamprotaujant apie sąžin÷s laisv÷s būtinybę,<br />
sovietin÷ vyriausyb÷, dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui, reng÷<br />
visiškai slaptus dokumentus – kovos su Vatikanu planus.<br />
Maskvoje 1945 m. buvo sumanyti ir imti įgyvendinti du globalūs projektai.<br />
Pagal pirmąjį projektą m÷ginta suorganizuoti stiprią opoziciją Vatikanui<br />
– visų ne<strong>katalikų</strong> Bažnyčių bloką. Jį realizuoti pavesta Maskvos patriarchijai.<br />
„Rusų stačiatikių bažnyčia, praeityje ned÷jusi pakankamai pastangų<br />
kovai su katalikybe, dabar gali ir turi atlikti svarbų vaidmenį kovoje<br />
su Romos Katalikų Bažnyčia (ir su unitais), ginančia fašizmą ir siekiančia<br />
įtakos tvarkant pokario pasaulį“ 3, – raš÷ Rusų Stačiatikių Bažnyčios<br />
reikalų tarybos (toliau – RSBRT) prie SSRS LKT pirmininkas Stalinui.<br />
Planuota Patriarchijos vardu sušaukti Maskvoje pasaulinę visų krikščionių<br />
(ne<strong>katalikų</strong>) Bažnyčių konferenciją, siekiant „izoliuoti Vatikaną ir<br />
sumenkinti popiežiaus autoritetą“. Joje numatyta demaskuoti „profašistinę<br />
ir antidemokratinę Vatikano kryptį prieš karą“, „Vatikaną kaip hitlerizmo<br />
glob÷ją dabartinio karo metais“, „Vatikano m÷ginimus kištis į pokarinį<br />
pasaulio sutvarkymą“ 4 ir pan.<br />
Prie šio projekto grįžta 1947 m. Religines permainas tur÷jo vykdyti<br />
Maskvos patriarchija, tapdama tarptautinio krikščionių jud÷jimo iniciatore.<br />
Kremliuje projektuotas jos „Kreipimasis į viso pasaulio krikščionis“<br />
apie jų „pareigą pad÷ti katalikams išsivaduoti iš papizmo“. Kreipimąsi<br />
––––––––––––––––––––––<br />
3 RSBRT prie SSRS LKT pirmininko Georgijaus Karpovo visiškai slaptas 1945 m. kovo<br />
15 d. pranešimas Stalinui, cit. iš dokumentų rinkinio: М. Одинцов, Религиозные организации<br />
в СССР накануне и в годы Великой Отечественной войны 1941–1945 гг., p. 163.<br />
4 Ten pat, p. 167.<br />
383
Change language