PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*83
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
torija, nuolatinis tarptautinio saugumo garantijų stygius, sąlygojęs ir
nuolatinę nacionalinio saugumo stoką – dažnai šalių santykius veik÷ nelyginant
audringi potvyniai. 1925–1926 ir 1930–1931 m. šie potvyniai buvo
itin stiprūs, audringi ir gr÷s÷ net sugriauti dvišalio bendradarbiavimo
tradicijas. Kad jie gal÷tų atslūgti ir šalių santykiai v÷l sunormal÷tų, reik÷jo
įtakingo moralinio autoriteto. Toks Lietuvai tapo Vatikanas.
Nuosaiki Šventojo Sosto politika ir profesionali diplomatija, solidus
jo tarptautinis moralinis autoritetas dažnai nulemdavo ne tik Lietuvos ir
Vatikano diplomatinių santykių atoslūgius, bet ir apskritai teigiamai veik÷
to meto Lietuvos užsienio politiką, skatino jos europ÷jimą. Šventojo
Sosto tarptautin÷je politikoje nuolat proteguojami ir instrumentalizuojami
krikščioniškosios moral÷s, tarptautin÷s teis÷s bei teisingumo principai
Lietuvos Respublikai buvo itin reikšmingi. Viena vertus, jie teik÷ neseniai
atsikūrusiai valstybei tam tikras tarptautinio saugumo garantijas,
sprendžiant savo painias tarptautines problemas tarptautin÷je arenoje ir
negalint varžytis su oponentais politine įtaka ar karine galia. Kita vertus,
turint galvoje tarpukario Lietuvos vidaus tautinę-konfesinę ir socialinępolitinę
struktūrą, pastebimai stiprino nacionalinio saugumo vidinius
komponentus: absoliučios gyventojų daugumos pasitik÷jimą savimi ir
politinį-pilietinį sąmoningumą, saviidentifikaciją su nacionaline valstybe,
taip pat nacionalinio saugumo jausmą.
Įteikta 2003 m. kovo m÷n.
LITHUANIAN-VATICAN RELATIONS OR THE IMPORTANCE OF
THE HOLY SEE ON LITHUANIAN FOREIGN POLICY IN THE
INTERWAR PERIOD
Algimantas Kasparavičius
Summary
The moral authority of the Holy See was very important to the Republic of
Lithuania during the interwar period. On the one hand, small Lithuania when
dealing with its complicated and many-sided international problems (borders,
territory, and legal recognition) could not compete with its more than ten times
larger neighbors in the areas of political influence or military capability. Therefore,
the priorities of Lithuanian foreign policy were matters of morality, international
law, and justice. It proposed and tried to solve all emerging border or international
problems not by force but by diplomatic negotiations and equitable
treaties. In this way, the principles of Christian morality and justice espoused by
377