PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

374 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *80
„eksterminuoti viską, kas yra lenkiško Vilniuje“ 282. Panašiai buvo aiškinamas
nenoras derinti su Kauno valdininkais ir Vilniaus kapitulos personalin÷s
sud÷ties. Monsinjoras D.Tardini Lietuvos diplomatui kantriai aiškino,
jog „paprastai tokios vietos, kaip infulato, protonotaro, esančios
Šv. Sosto kompetencijoj“, kurių tradiciškai niekas ir niekur neginčija 283.
Žinoma, taip pamokytas, S.Girdvainis negal÷jo pernelyg ginčytis. Tačiau
savo nusistatymui pagrįsti ir realizuoti lietuviai vis d÷lto nepaliov÷
ieškoję argumentų bei būdų. Viena vertus, demonstruojant geranoriškumą
siūlyta, kad Vilniaus pavyskupį Šventasis Sostas pasirinktų iš trijų
Lietuvos augziliarų – į tai monsinjoras D.Tardini ironizuodamas replikavo:
„Žiūr÷kit, kas per dosnumas!“ 284 Beje, reikia pažym÷ti, kad su tokia
Lietuvos Vyriausyb÷s politika Vilniaus pavyskupio reikalu sutiko toli
gražu ne visi lietuvių dvasininkai. Štai vyskupas prof. P.Pr. Būčys kritikavo
šią Vyriausyb÷s poziciją. Apie vyskupo nusistatymą šiuo klausimu
S.Girdvainis J.Urbšiui raš÷: „Vyskupas Būčys viename mūsų pasikalb÷jimų
įtikin÷damas nestatyti savo kandidato į Vilniaus pavyskupius, išsitar÷
maždaug šitaip: „O jeigu Vyriausyb÷s kandidatas, tapęs pavyskupiu,
prad÷s karjeros sumetimais laikytis lenkų pus÷s, ar tai nebus Vyriausybei
kompromitacija?“ 285 Nors S.Girdvainis ir labai steng÷si nustatyti, kas, kod÷l
ir „kuriais sumetimais“ paskatino vyskupą padaryti tokį pareiškimą,
jam to sužinoti taip ir nepavyko.
Kita vertus, savo nusistatymą reformuoti Vilniaus krašto Bažnyčią
lietuviai atvirai argumentavo tuo, jog „yra pavojus mums būti eksterminuotiems“
iš Vilnijos 286 ir šalyje vykdoma tautine politika. Štai kaip apie
šią savo misiją ir pokalbį su monsinjoru D.Tardini’u S.Girdvainis 1940 m.
kovo pradžioje raportavo Kaunui: „Pabr÷žiau monsinjorui, kad šių vietų
apsodinimas lietuviais esąs labai svarbus Lietuvos Vyriausybei ir kad aš
pats esu priverstas ypatingai bud÷ti šiuo reikalu. Nor÷čiau tod÷l būti tikras,
kad šiuo reikalu nesusidarys jokių nemalonių siurprizų“ 287. Atrodo,
toks Lietuvos pasiuntinio pageidavimas Vatikane tuomet buvo greitai iš-
––––––––––––––––––––––
282 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio
1940 01 30 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui, ten pat, l. 246.
283 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio
1940 03 04 slaptas pranešimas URM Politikos departamento direktoriui dr. E.Turauskui,
ten pat, l. 182.
284 Ten pat, l. 181.
285 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio
1940 03 04 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui, ten pat, l. 183.
286 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio
1940 01 30 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui, ten pat, l. 246.
287 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio
1940 03 04 slaptas pranešimas URM Politikos departamento direktoriui dr. E.Turauskui,
ten pat, l. 182.