PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
372 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *78 „praš÷ konfirmuoti raštu“ 273. Kalbant apie Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius Antrojo pasaulinio karo pradžioje, negalima nepamin÷ti, jog prie jų išlyginimo nemažai prisid÷jo ir pats tuometinis Lietuvos užsienio reikalų ministras. Vatikane Juozas Urbšys buvo laikomas nuosaikiu ir gana išmintingu pareigūnu. Antai apie jo pasakytą kalbą Tautininkų partijos suvažiavime 1940 m. sausio 5 d. monsinjoras Tardini atsiliep÷ lakoniškai, bet nedviprasmiškai – „molto bravo“ *274. Kita vertus, nepriklausomyb÷s netekimo išvakar÷se Lietuvos santykiai su Šventuoju Sostu ne visada tek÷jo tokia vaga ir tokia kryptimi, kaip Kaunas to pageidavo. Pirmiausiai Lietuvai nesisek÷ pakeisti jai nelojalaus Vilniaus arkivyskupo R.Jałbrzykowskio. Šventasis Sostas iš principo kategoriškai atsisak÷ nuodugniau šį klausimą svarstyti. Štai 1940 m. sausį Lietuvos pasiuntiniui vos užsiminus apie Vilniaus arkivyskupą monsinjoras Tardini tarsi puolamas ÷m÷ gintis: „Neimkite manęs už gerkl÷s pasitik÷kit Šventam Sostui ir reikalaukit „una cosa per volta“ **. Kardinolas L.Maglione taip pat praš÷: „Nesunkinkit Vatikano pad÷ties“ 275. Be to, monsinjoras S.Girdvainiui gana aiškiai leido suprasti, jog tik „Vatikano pastangomis pad÷tis Vilniuje visgi atslūgsta“, o valstyb÷s sekretorius, „nieko nežad÷damas, bet rodydamas susirūpinimo“, samprotavo, kaip čia geriau Lietuvai pagelb÷jus jos iš tiesų nepavyd÷tinoje situacijoje, kai tam „n÷ra galimybių“. Tokią Šventojo Sosto pareigūnų politiką Lietuvos pasiuntinys apibūdino gana diplomatiškai: „Yra daug nuoširdumo ir pas vieną, ir pas kitą, bet kartu ir gudrybių nemaža“ 276. Kartu J.Urbšiui pasiuntinys nurod÷, jog Vatikano politika Lietuvos atžvilgiu neabejotinai yra determinuota Lenkijos veiksnio. Tiesa, šio veiksnio Kauno diplomatas nebuvo linkęs perd÷ti. Ministrui jis raš÷: „Dar kartą nor÷čiau pažym÷ti lenkų faktoriaus reikšmę Vatikano politikoje, ne d÷l to, kad jiems čia būtų ypatingų simpatijų, bet kad jų daug būnant, jie visur prieina. Ypač dabar, kai tiek sub÷go į Romą“ 277. S.Girdvainio nuomone, tokiu lenkų aktyvumu Šventasis Sostas ne itin buvo patenkintas. Apie Vatikano požiūrį į lenkų vei- –––––––––––––––––––––– 273 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio 1940 03 16 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui, ten pat, b. 2248, l. 61. * Labai išmintinga (lot.) (Beje, J.Urbšio kalbos tekstą Vatikanui parūpino jo reikalų laikinasis patik÷tinis Lietuvoje Burzgis). 274 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio 1940 01 30 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui, ten pat, b. 2247, l. 246. ** Palaipsniui (lot.). 275 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio 1940 01 12 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui, ten pat, l. 264. 276 Ten pat. 277 Ten pat, l. 264 a.
*79 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI k÷jus S.Girdvainis užsienio reikalų ministrui atsiliep÷ taip: „Toji lenkų akcija turbūt įkyri ir pačiam Vatikanui, nes kartą Tardini išsitar÷, kad jie ar dvasiškiai, ar pasauliečiai, lygiai šovinistai“, taip pat nusiskund÷, jog „Vatikanas vis dar nesuranda priemonių kovai su ta blogybe, ypač dvasiškijoje“ 278. Ar Antrojo pasaulinio karo pradžioje S.Girdvainis tiksliai reflektavo Vatikano nusistatymą lenkų atžvilgiu, ar ne, čia nesiimsime spręsti, tik pažym÷sime, jog kai kurių kitų jo kolegų – lietuvių diplomatų – požiūris į tą pačią situaciją buvo kiek kitoks. Štai buvusio Lietuvos atstovo Vatikane J.Macevičiaus nuomon÷ buvo pesimistiškesn÷ d÷l Lietuvos–Vatikano santykių perspektyvų. Apeliuodamas į savo pasikalb÷jimą su monsinjoru F.Borgongini-Duca *, jis sak÷, kad „susirišęs konkordatu su lenkais“ ir be išlygų pripažinęs lenkų emigracinę vyriausybę užsienyje, Šventasis Sostas „tik gera valia mums gal÷tų pad÷ti Vilnijoje ir tai tiek, kiek bus išsider÷jęs iš lenkų“ 279. Šiaip ar taip, tokie ir panašūs diplomatų pranešimai Lietuvos valdžiai teik÷ viltį, kad situaciją Vilnijoje vis d÷lto palaipsniui įmanoma pastūm÷ti sau naudinga linkme. Kad taip ar panašiai gal÷jo būti mąstoma Kaune, iš dalies rodo ir tai, jog Lietuva nebuvo atsisakiusi minties paskirti „savo žmogų“ Vilniaus pavyskupiu ir daryti įtaką Vilniaus kapitulos personalinei sud÷čiai. Neoficialios derybos su Šventojo Sosto pareigūnais tais klausimais buvo užsimezgusios ne kartą. Tačiau rasti bendrą vardiklį šiuo subtiliu reikalu šalims išties buvo nelengva. Vatikano pozicija Lietuvos Vyriausybei buvo ne itin patraukli. Šventasis Sostas teig÷, kad d÷l Vilniaus pavyskupio kandidatūros ir kapitulos personalin÷s sud÷ties jis neprivalo tartis su Lietuvos Vyriausybe. Toks nusistatymas buvo remiamas argumentu, jog pagal konkordatą Lietuva neturi teis÷s kištis į pavyskupio skyrimą, nes „reikalas eina apie augziliarijų, o ne apie ordinarijų“ 280 – tai yra ne apie etatinį bažnyčios pareigūną. Tiesa, kartu monsinjoras Tardini durų tolesn÷ms deryboms nebuvo linkęs visiškai užverti ir, pripažindamas ypatingą susiklosčiusią situaciją Vilnijoje, sutiko, jog galbūt tam tikromis aplinkyb÷mis ir būtų galima galvoti apie pavyskupio kandidatūros derinimą su Lietuvos Vyriausybe 281. Tačiau tik tuomet, jei Lietuvos valdžia nesiims –––––––––––––––––––––– 278 Ten pat, l. 265. * 1929 m. pabaigoje, kai buvo sudarytas Šventojo Sosto konkordatas su Italija, kardinolas F.Borgongini-Duca buvo paskirtas Vatikano nuncijumi prie Kvirinalo. 279 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio 1940 03 04 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui, ten pat, l. 183. 280 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio 1940 03 04 slaptas pranešimas URM Politikos departamento direktoriui dr. E.Turauskui, ten pat, l. 180. 281 Ten pat. 373
- Page 319 and 320: *27 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 321 and 322: *29 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 323 and 324: *31 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 325 and 326: *33 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 327 and 328: *35 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 329 and 330: *37 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 331 and 332: *39 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 333 and 334: *41 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 335 and 336: *43 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 337 and 338: *45 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 339 and 340: *47 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 341 and 342: *49 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 343 and 344: *51 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 345 and 346: *53 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 347 and 348: *55 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 349 and 350: *57 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 351 and 352: *59 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 353 and 354: *61 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 355 and 356: *63 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 357 and 358: *65 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 359 and 360: *67 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 361 and 362: *69 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 363 and 364: *71 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 365 and 366: *73 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 367 and 368: *75 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 369: *77 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 373 and 374: *81 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 375 and 376: *83 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 377: *85 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 380 and 381: 382 DR. REGINA LAUKAITYTö *2 proje
- Page 382 and 383: 384 DR. REGINA LAUKAITYTö *4 par÷
- Page 384 and 385: 386 DR. REGINA LAUKAITYTö *6 kojan
- Page 386 and 387: 388 DR. REGINA LAUKAITYTö *8 uolum
- Page 389 and 390: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 391 and 392: *3 SSRS-VATIKANO SANTYKIAI IR KATAL
- Page 393 and 394: *5 SSRS-VATIKANO SANTYKIAI IR KATAL
- Page 395: *7 SSRS-VATIKANO SANTYKIAI IR KATAL
- Page 398 and 399: 400 DR. PAULIUS SUBAČIUS *2 tarpva
- Page 400 and 401: 402 DR. PAULIUS SUBAČIUS *4 Su ben
- Page 402 and 403: 404 DR. PAULIUS SUBAČIUS *6 PUBLIC
- Page 404 and 405: 406 TARPTAUTINIS SEMINARAS „KRIK
- Page 406 and 407: 408 ANDRIUS MARCINKEVIČIUS *2 kių
- Page 408 and 409: 410 ANDRIUS MARCINKEVIČIUS *4 Kaun
- Page 411 and 412: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 413 and 414: *3 KATALIKŲ BAŽNYČIA LIETUVOJE 1
- Page 415 and 416: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 417 and 418: *3 THE BIRTH OF THE NATIONAL CHURCH
- Page 419 and 420: *5 THE BIRTH OF THE NATIONAL CHURCH
372 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *78<br />
„praš÷ konfirmuoti raštu“ 273. Kalbant apie Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius<br />
Antrojo pasaulinio karo pradžioje, negalima nepamin÷ti, jog prie<br />
jų išlyginimo nemažai prisid÷jo ir pats tuometinis Lietuvos užsienio reikalų<br />
ministras. Vatikane Juozas Urbšys buvo laikomas nuosaikiu ir gana<br />
išmintingu pareigūnu. Antai apie jo pasakytą kalbą Tautininkų partijos<br />
suvažiavime 1940 m. sausio 5 d. monsinjoras Tardini atsiliep÷ lakoniškai,<br />
bet nedviprasmiškai – „molto bravo“ *274.<br />
Kita vertus, nepriklausomyb÷s netekimo išvakar÷se Lietuvos santykiai<br />
su Šventuoju Sostu ne visada tek÷jo tokia vaga ir tokia kryptimi, kaip<br />
Kaunas to pageidavo. Pirmiausiai Lietuvai nesisek÷ pakeisti jai nelojalaus<br />
Vilniaus arkivyskupo R.Jałbrzykowskio. Šventasis Sostas iš principo<br />
kategoriškai atsisak÷ nuodugniau šį klausimą svarstyti. Štai 1940 m. sausį<br />
Lietuvos pasiuntiniui vos užsiminus apie Vilniaus arkivyskupą monsinjoras<br />
Tardini tarsi puolamas ÷m÷ gintis: „Neimkite manęs už gerkl÷s<br />
pasitik÷kit Šventam Sostui ir reikalaukit „una cosa per volta“ **. Kardinolas<br />
L.Maglione taip pat praš÷: „Nesunkinkit Vatikano pad÷ties“ 275.<br />
Be to, monsinjoras S.Girdvainiui gana aiškiai leido suprasti, jog tik „Vatikano<br />
pastangomis pad÷tis Vilniuje visgi atslūgsta“, o valstyb÷s sekretorius,<br />
„nieko nežad÷damas, bet rodydamas susirūpinimo“, samprotavo,<br />
kaip čia geriau Lietuvai pagelb÷jus jos iš tiesų nepavyd÷tinoje situacijoje,<br />
kai tam „n÷ra galimybių“.<br />
Tokią Šventojo Sosto pareigūnų politiką Lietuvos pasiuntinys apibūdino<br />
gana diplomatiškai: „Yra daug nuoširdumo ir pas vieną, ir pas kitą,<br />
bet kartu ir gudrybių nemaža“ 276. Kartu J.Urbšiui pasiuntinys nurod÷,<br />
jog Vatikano politika Lietuvos atžvilgiu neabejotinai yra determinuota<br />
Lenkijos veiksnio. Tiesa, šio veiksnio Kauno diplomatas nebuvo linkęs<br />
perd÷ti. Ministrui jis raš÷: „Dar kartą nor÷čiau pažym÷ti lenkų faktoriaus<br />
reikšmę Vatikano politikoje, ne d÷l to, kad jiems čia būtų ypatingų<br />
simpatijų, bet kad jų daug būnant, jie visur prieina. Ypač dabar, kai tiek<br />
sub÷go į Romą“ 277. S.Girdvainio nuomone, tokiu lenkų aktyvumu Šventasis<br />
Sostas ne itin buvo patenkintas. Apie Vatikano požiūrį į lenkų vei-<br />
––––––––––––––––––––––<br />
273 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio<br />
1940 03 16 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui, ten pat, b. 2248, l. 61.<br />
* Labai išmintinga (lot.) (Beje, J.Urbšio kalbos tekstą Vatikanui parūpino jo reikalų laikinasis<br />
patik÷tinis Lietuvoje Burzgis).<br />
274 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio<br />
1940 01 30 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui, ten pat, b. 2247, l. 246.<br />
** Palaipsniui (lot.).<br />
275 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio<br />
1940 01 12 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui, ten pat, l. 264.<br />
276 Ten pat.<br />
277 Ten pat, l. 264 a.
Change language