PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

370 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *76
Taigi, manding, popiežius Pijus XII ir jo aplinka, vis d÷lto su nepasitik÷jimu
ir įtariai – žinoma, visiškai pagrįstai – žvelg÷ į 1939 m. rudenį ir
1940 m. pavasarį Lietuvoje besiklostančią politinę pad÷tį, ją atidžiai steb÷jo
ir analizavo. Neabejotina, jog svariausią pagrindą suabejoti Lietuvos
Respublikos politiniu savaveiksnumu tuomet dav÷ būtent 1939 m. spalio
10 d. Lietuvos sutartis su SSSR ir Raudonosios armijos įgulų įkurdinimas
šalyje. Logiškai sugretinti Lietuvos Respublikos suverenitetą su SSSR karinių
bazių dislokacija Lietuvoje, taip pat paaiškinti Kauno ir Maskvos
„bičiuliavimąsi“ Vatikano pareigūnams nebuvo lengva. Štai Vatikano Kurijos
Kongregacijos ypatingiems bažnytiniams reikalams sekretorius monsinjoras
Domenico Tardini atsakymus į šiuos trivialius klausimus band÷
aiškinti netgi to meto populiaria ideologine konjunktūra. Kartą šis Šventojo
Sosto pareigūnas nesusilaikęs S.Girdvainį tiesiai paklaus÷: „Kod÷l sovietai
taip mus [lietuvius. – A.K.] menažuoja *, ar ne d÷l to, kad turime
daug žydų?“ 265 Ir nors tokius įtarin÷jimus S.Girdvainis tuomet atr÷m÷ kone
geležiniu argumentu – „lenkuose jų dar daugiau, bet neatrodo, kad tas
lenkams ypatingai pad÷tų sovietų atžvilgiu“ 266, – tačiau Vatikano abejonių
toks pareiškimas galutinai neišsklaid÷.
Štai 1940 m. sausio pirmosiomis dienomis, naujametin÷s audiencijos
vietiniam diplomatiniam korpusui proga, popiežius bent du kartus paklaus÷
S.Girdvainį apie 1939 m. lapkritį suformuotą koalicinį Antano
Merkio kabinetą: ar „Vyriausyb÷ katalikiška, praktikuojanti? ar
Bažnyčia laisva, ar ji remiama?“ 267 Tąkart Lietuvos pasiuntinys Šventąjį
T÷vą „kaip mok÷damas“ užtikrino, jog Vyriausybę sudaro ne tik praktikuojantys
katalikai, bet dauguma jos narių yra netgi „catholiques militants“
**.
Tačiau tokiais Kauno diplomato įtikin÷jimais Vatikano pareigūnai
netrukus rado progą suabejoti. Pagrindą abejon÷ms dav÷ 1940 m. pradžioje
vykęs naujo Santuokos įstatymo svarstymas Lietuvoje. Įstatymo
projekte, be kita ko, buvo numatytos ir skyrybų galimyb÷s. Kaip Šventasis
Sostas reagavo į šį Lietuvos Respublikos civilinį dokumentą, puikiai
parodo keletas S.Girdvainio pranešimų į Kauną. Štai jau min÷tas pareigūnas
monsinjoras D.Tardini esą net „neįsileisdamas į temą prad÷jo atakuoti“
S.Girdvainį d÷l Santuokos įstatymo ir apibūdino jį tik kaip sky-
––––––––––––––––––––––
* Tausoja, globoja (pranc. Ménager).
265 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio
1940 01 12 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui, ten pat, b. 2247, l. 264a.
266 Ten pat.
267 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Vatikane S.Girdvainio
1940 01 04 slapta Pro memoria užsienio reikalų ministrui J.Urbšiui, ten pat, l. 270.
** Kovingi (karšti) katalikai (pranc.).