PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

368 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *74
publikos sienų keitimo galimybę, o Šventasis Sostas netgi pasižad÷jo, kad
n÷ viena Lietuvos Respublikos dalis nepriklausys nuo vyskupo, kurio
būstin÷ yra už Lietuvos valstyb÷s sienų; tiesa, čia pat URM juristas įsakmiai
nurod÷, jog šio pasižad÷jimo vykdymas priklauso nuo „Šv. Sosto
nusistatymo laikyti ar ne Vilniaus sritį Lietuvos Respublikos integralia
dalimi“ 256. Antra vertus, jog Lenkijos–Vatikano konkordatu Vilnijoje nustatyta
bažnytin÷ organizacija Lietuvai „yra neprivaloma“, nes „1939 m.
spalių 10 d. sutartimi Vilnius buvo tik perduotas Lietuvai. Čia neįvyko
jokios Lenkijos teritorijos cesijos*. Lietuva faktiškai per÷m÷ valdyti kraštą,
kuris jai teis÷tai priklaus÷ pagal 1920 m. Maskvos sutartį**. Lietuva,
nebūdama Lenkijos sukcesorius***, negal÷jo paveld÷ti ir jos viešosios teis÷s,
o juo labiau sutarčių“ 257. Tod÷l Šventasis Sostas negali reikalauti, kad
Lietuvos Vyriausyb÷ vykdytų Lenkijos–Vatikano konkordato nuostatas,
o tai reiškia, kad iš esm÷s „Lietuvos Vyriausyb÷ juridiškai yra laisva tvarkyti
Katalikų Bažnyčios būklę, kaip tai geriausiai atitinka jos interesus“
258. Tiesa, šiuo atveju taip pat neapsieita be išlygos, kad juridiškai
laisvai elgtis Vilnijoje Lietuvos Vyriausyb÷ gal÷s tik iš dalies, nes teks
taikstytis su krašto Katalikų Bažnyčios hierarchų subordinacija Šventajam
Sostui.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, D.Krivickas Vyriausybei rekomendavo,
apeliuojant į Konkordato 9 str., nedelsiant „prad÷ti akciją“
d÷l Vilniaus krašto įjungimo į Lietuvos bažnytinę provinciją, arba bent
jau surasti kažkokį modus vivendi, kuris pakeistų esamą „faktinę būklę,
kuri yra griežtai nesuderinama su Lietuvos tranquilité publique****“ 259.
Nesileidžiant į detales, atrodo, galima konstatuoti, jog D.Krivicko rekomendacijos
tur÷jo teigiamą poveikį. Nors Šventasis Sostas 1939 m. pabaigoje–1940
m. pirmojoje pus÷je nesutiko oficialiai pripažinti Lietuvos Respublikos
suvereniteto Vilnijoje bei šio krašto įjungti į Lietuvos bažnytinę
provinciją, tačiau būtent Šventojo Sosto padedama ar tarpininkaujama
Lietuvos Vyriausyb÷ palaipsniui iš esm÷s realizavo programą minimum:
––––––––––––––––––––––
256 Lietuvos URM juriskonsulto pavaduotojo dr. D.Krivicko memorandumas „D÷l konkordato
taikymo Vilniaus srity“ užsienio reikalų ministrui (dokumentas be datos, tačiau
sprendžiant pagal turinį ir bylos struktūrinę konjunktūrą parengtas 1939 m. gale), LCVA,
f. 383, ap. 7, b. 2247, l. 116–117.
* Perleidimo (lot.).
** Turima galvoje Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis, pasirašyta Maskvoje
1920 m. liepos 12 d.
*** Sek÷jas, dalyvis (lot.).
257 Ten pat, l. 118.
258 Ten pat, l. 119.
**** Viešąja ramybe (pranc.).
259 Ten pat, l. 120.