PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*71
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
Magas, kuris kadaise yra buvęs Ispanijos ambasadorium prie Šv. Sosto“
246.
Antrojo pasaulinio karo išvakar÷se –1939 m. vasario 10 d. mir÷ Šventasis
T÷vas Pijus XI. Kovo 2 d. Kardinolų konklava naujuoju Dievo vietininku
žem÷je paskelb÷ valstyb÷s sekretorių kardinolą E.Pacelli, kuris sau
pasirinko Pijaus XII vardą. Po dešimties dienų, kovo 12 d., Vatikane įvyko
naujojo popiežiaus intronizavimas. Šiose iškilm÷se dalyvavo ir tuometinis
Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys 247. Kaip raš÷
istorik÷ Aldona Gaigalait÷, Romoje susirinkusiųjų į popiežiaus vainikavimą
diplomatų pokalbiuose gana ryškiai „buvo jaučiama įtempta tarptautin÷
pad÷tis“ 248. Lietuvai tai nesibaig÷ vien pokalbiais – šią įtampą ir jos
padarinius ji patyr÷ tiesiogiai. Po Pijaus XII intronizavimo iš Romos grįždamas
į Kauną, J.Urbšys 1939 m. kovo 20 d. lemtingai stabtel÷jo Berlyne,
kur Trečiojo Reicho užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribbentropas,
apeliuodamas į „tautų apsisprendimo teisę“, padiktavo jam ultimatumą,
kad Lietuva nedelsiant „grąžintų“ Vokietijai Klaip÷dą ir Klaip÷dos
kraštą 249. Iki kraštutinumo komplikuota tarptautin÷ pad÷tis Europoje bei
katastrofiškai smukęs Tautų Sąjungos autoritetas l÷m÷, kad Lietuva tarptautin÷s
paramos tuomet nesulauk÷ ir kovo 22 d. buvo priversta paklusti
ultimatumui. Trečiasis Reichas triumfavo, o sutrikusi bei išgąsdinta Europa
ir „apkarpyta“ Lietuva jau gyveno paskutinius taikos m÷nesius.
1939 m. rugs÷jo 1 d. iš esm÷s galutinai tapo aišku, jog visos europiečių
ir iš dalies JAV diplomatin÷s pastangos užkirsti kelią karui žlugo –
Vokietija užpuol÷ Lenkiją ir įsiliepsnojo Antrasis pasaulinis karas. Lietuvos
geopolitinei situacijai ir tarptautin÷s pad÷ties raidai šis įvykis tur÷jo
ypatingą ir nevienodą poveikį. Viena vertus, karas prasid÷jo tarp didžiausių
Lietuvos kaimynų – karo židinys betarpiškai įsižieb÷ prie pietrytinių
šalies sienų. Be to, vykdydama 1939 m. rugpjūčio 23 d. nepuolimo
pakto su Vokietija slaptuosius protokolus, rugs÷jo 17 d. de facto į karą įsitrauk÷
ir didžioji rytin÷ Lietuvos kaimyn÷ Sovietų Sąjunga. Raudonoji armija
Lenkijos Respublikai smog÷ į nugarą ir per trumpą laiką už÷m÷ vakarų
Ukrainą, vakarų Baltarusiją ir Vilniaus kraštą. Taigi jau pirmosiomis
Antrojo pasaulinio karo savait÷mis Lietuva atsidūr÷ plieniniuose dviejų
totalitarinių valstybių gniaužtuose ir suprantama, kad tokia pad÷tis lietuvių
diplomatijai k÷l÷ didžiulių rūpesčių. Kita vertus, Lenkijos valsty-
––––––––––––––––––––––
246 Ten pat, l. 195.
247 K.Škirpa, Lietuvos nepriklausomyb÷s sutemos (1938–1940). Atsiminimai ir dokumentai,
Chicago–Vilnius: Leidykla „Lietuvos kronika“– AB „Vilspa“, 1996, p. 137.
248 A.Gaigalait÷, min. veik., p. 182.
249 Lietuvos užsienio reikalų ministro J.Urbšio 1939 03 20 slapta Pro memoria „Apie pokalbį
su Vokietijos užsienio reikalų ministru J. von Ribbentrop’u“, LCVA, f. 648, ap. 1, b.
39, l. 17–19.
365