PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

362 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *68
sienio reikalų ministru D.Zauniumi dar nuo tų laikų, kai abu diplomatinį
darbą dirbo Prahoje. Taigi, atrodo, jog Pijus XI man÷, kad šiam jo diplomatui
bus kiek lengviau tvarkyti reikalus su autoritarine lietuvių valdžia.
Kita vertus, atvira diplomatin÷ konfrontacija su Šventuoju Sostu Lietuvai
neiš÷jo į naudą. Vietoj išvykusio nuncijaus dabar į Kauną atsiųstas
A.Arata tur÷jo gerokai žemesnį diplomatinį rangą – tik Chargé d’Affaires
a. i. Be to, jis buvo ne arkivyskupas, o tik prelatas. Kitaip tariant, Vatikano
diplomatija nors taip atsiteis÷ tautininkų valdžiai, nedviprasmiškai
parodydama, jog Šventojo Sosto akyse ir jo diplomatin÷je rangų lentel÷je
Lietuva iš aukščiausios pozicijos dabar yra bent per dvi pakopas smuktel÷jusi
žemyn.
Kita vertus, tai neliko nepasteb÷ta ir Kaune. Su naujuoju Šventojo
Sosto atstovu, nors, kaip min÷ta, jo diplomatinis rangas nebuvo aukštas,
D.Zaunius ketino elgtis kiek atsargiau ir maloniau. Ir gal ne vien d÷l asmenin÷s
pažinties su A.Arata. Veikiausiai itin komplikuotas išsiskyrimas
su arkivyskupu R.Bartoloni’u D.Zauniui tapo nors ir gana skaudžia,
bet vis d÷lto naudinga pamoka. Išmok÷ santūrumo, apdairumo ir
kantryb÷s. Kad D.Zaunius palyginti pakenčiamai krimto diplomatijos
pamokas, rodo ir vienas jo laiškas iš Kauno į Londoną. 1931 m. lapkričio
10 d. Lietuvos reikalų laikinajam patik÷tiniui Didžiojoje Britanijoje Juozui
Kajeckui užsienio reikalų ministras raš÷: „Tur÷damas galvoje nesusipratimus,
iškilusius Lietuvoje d÷l popiežiaus atstovų lankymosi įvairiuose
viešuose katalikiškų organizacijų kongresuose ir sakytuose
kongresuose keliamus dažnai prieš Vyriausybę nukreiptus obalsius, aš
esu susirūpinęs prieš atvykstant naujam popiežiaus atstovui šitą klausimą
išsiaiškinti ir, jeigu tai būtų suderinama su kitų šalių praktika, a priori
pareikšti naujam popiežiaus atstovui, kad Vyriausyb÷ panašaus jo lankymosi
įvairiuose viešuose kongresuose nemano toleruoti“ 239. Nors
A.Aratos santykiai su Lietuvos valdžia ir su senu pažįstamu D.Zauniumi
taip pat klost÷si gana banguotai, tačiau v÷lesniais metais 1931 m. pavasario–vasaros
santykių kriz÷ visu aštrumu nebepasikartojo. 4-ajame
dešimtmetyje, Europoje vis labiau niaukiantis Antrojo pasaulinio karo
debesims, Lietuvos diplomatiniai santykiai su Šventuoju Sostu palengva
skaidr÷jo. Pirmoji Lietuvos Respublika augo politiškai, ekonomiškai bei
kultūriškai, lygiagrečiai brendo ir jos politinis-diplomatinis elitas. Senąją
valstybininkų kartą sustiprino jaunieji – neretai labiau išsilavinę ir moderniau
mąstę veik÷jai.
––––––––––––––––––––––
239 Užsienio reikalų ministro dr. D.Zauniaus 1931 11 10 laiškas Lietuvos Chargé d’Affaires
a. i. Didžiojoje Britanijoje J.Kajeckui, ten pat, l. 51.