PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

360 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *66
buvo atskleistas. Vatikano Kurijos Ypatingųjų reikalų kongregacijos sekretoriaus
pad÷j÷jas monsinjoras Alfredo Ottaviani vos pasteb÷jęs S.Lozoraitį
„tuoj pakviet÷ į kitą saloną pasikalb÷ti“ 232. Pokalbis prasid÷jo
nuo klausimų, ar Lietuvos diplomatas turi kvietimą audiencijai pas kardinolą,
ar jį yra iš anksto įsp÷jęs apie savo apsilankymą ir kokiu reikalu
čia vargsta? S.Lozoraičiui į pirmus du klausimus atsakius neigiamai,
A.Ottaviani nedviprasmiškai paaiškino, jog tokiu atveju „kardinolas
nepriimsiąs“ ir dar kartą pasiteiravo, koks svečio tikslas.
Gana kategoriški A.Ottaviani pareiškimai lietuvių diplomatą iš esm÷s
įvar÷ į kampą ir jis, neberasdamas erdv÷s oriems diplomatiniams
manevrams, ryžosi gana tiesmukiškai klausti – ar visa tai reiškia, jog
Šventasis Sostas nutrauk÷ diplomatinius santykius su Lietuva? 233 Atsakyta,
jog diplomatiniai santykiai tarp šalių n÷ra nutraukti, bet d÷l kelių
svarbių priežasčių Vatikanas kol kas Lietuvos diplomatų nepriims. S.Lozoraičiui
pareikšta, kad Šventąjį Sostą labiausiai įžeid÷ trys dalykai:
1) tai, kad prezidentas A.Smetona atsisak÷ priimti nuncijaus R.Bartoloni’o
nuo Pijaus XI jam atvežtą dovaną *; 2) nuncijaus išprašymas iš Kauno
„nesulaukus Vatikano atsakymo“ į Lietuvos birželio 1 d. notą; 3) straipsnis
„Giornale d’Italia“ **, kur nuncijaus išvykimo iš Kauno istorija papasakota
su detal÷mis, esą „žinomomis“ tik Lietuvos Vyriausybei 234.
Tiesa, S.Lozoraitis labiau buvo susirūpinęs savo vasaros atostogų likimu,
o ne diplomatinių santykių su Vatikanu tolesne eiga. Savo pranešime
J.Tūbeliui jis raš÷: „Aš asmeniniai imu visą šitą istoriją labai šaltai.
––––––––––––––––––––––
232 Ten pat.
233 Ten pat, l. 24a.
* 1931 m. balandį nuncijus R.Bartoloni į Kauną sugrįžo su dovanomis. Lietuvos Respublikos
prezidentui nuo Šventojo T÷vo jis atvež÷ Vatikano naujų auksinių monetų kolekciją,
tačiau A.Smetona nuncijų priimti atsisak÷. Vatikanas tai traktavo kaip tiesioginį
popiežiaus įžeidimą.
** Reikia pasakyti, kad šis italų žurnalas straipsnį pareng÷ remdamasis savo korespondento
Kaune medžiaga. Taip pat įdomu ir tai, jog jau birželio 18 d. šį straipsnį palankiai
komentavo Vyriausyb÷s oficiozas „Lietuvos aidas“, pažym÷damas, jog rašinys „tiksliai ir
griežtai nušviet÷ susidariusią pad÷tį Lietuvos ir Vatikano santykiuose. Pastaroji publikacija
išsklaidys šmeižtų antplūdį, kuris pasirod÷ katalikiškoje spaudoje“. Beje, italų žurnalisto
Kaune parengtame straipsnyje „Kaip buvo prieita iki nuncijaus iš Lietuvos išvijimo“,
kurio ištraukas persispausdino ir „Lietuvos aidas“, be kita ko, yra ir toks teiginys: „Dabar
darau ramią ir objektyvią faktų rekonstrukciją, kurie negali būti paneigti, nes yra su didžiausia
atida kontroliuoti“. Taigi arkivyskupo Ottaviani’o priekaištas, išsakytas Lietuvos
valdžios adresu, buvo, regis, visiškai pagrįstas… Antra vertus, Lietuvos ir Šventojo
Sosto diplomatinius santykius bei nuncijaus R.Bartoloni’o išprašymo iš Lietuvos istoriją
tuomet itin plačiai komentavo ne tik užsienio, bet ir lietuvių spauda, pradedant solidžiais
leidiniais ir baigiant vadinamąja „geltonąja“ spauda: „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“,
„Rytas“, „Naujienos“, „Dienos naujienos“, „Varpas“, „Akis“ ir t.t.
234 Ten pat, l. 25.