PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

358 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *64
statuoti, [kad] atsakymo nedavimas per dvi savaiti skaitomas neigiamu
atsakymu“ 225.
Jau kitą dieną D.Zauniaus instrukcija buvo įvykdyta, tačiau tai nepad÷jo
– Šventasis Sostas nerado priežasčių savo nuncijui atšaukti iš Lietuvos.
Siekdamas Vatikaną „paspausti“ geguž÷s pirmomis dienomis iš
Amžinojo miesto išvyko J.Šaulys. Lietuvos reikalus laikinai patik÷ta tvarkyti
atstovyb÷s patar÷jui Stasiui Lozoraičiui. Tačiau norimo rezultato
Kaunui nedav÷ ir ši demonstracija. Tod÷l Lietuvos Vyriausyb÷ ryžosi dar
giliau klampinti savo santykius su Šventuoju Sostu. Birželio 1 d. S.Lozoraitis
Vatikanui įteik÷ dar vieną notą, primygtinai nurodančią, kad Lietuvos
Vyriausyb÷ nuncijaus R.Bartoloni’o nebelaiko persona grata ir prašo,
kad jis iš Lietuvos išvyktų. Net nelaukiant Šventojo Sosto reakcijos į šią
notą, analogiškas žingsnis žengtas ir Kaune. Birželio 5 d. vidurdienį
URM protokolo šefas Stasys Girdvainis Šventojo Sosto nunciatūrai Lietuvoje
įteik÷ notą Nr. 443, kur oficialiai, Vyriausyb÷s vardu pareikalauta,
kad nuncijus R.Bartoloni nedelsdamas išvyktų iš Lietuvos 226.
Įdomu, jog S.Girdvainį pats Šventojo Sosto nuncijus priimti atsisak÷,
tod÷l nota buvo įteikta L.Faidutti, kuris taip pat ne iškart pri÷m÷ neprašytą
svečią iš Lietuvos URM. Pasak URM protokolo šefo, tik po gerų penkių
minučių „iš÷jęs į saloną, mgr. Faidutti buvo bem÷ginąs užimti mane
lengva vizitine konversacija, kviesdamas s÷sti ir teiraudamasis, kaip mano
praleistos atostogos“ 227. Deja, šis lietuvių diplomatas nepasižym÷jo
aukštuomen÷s manieromis ir, nutraukęs šeimininką, išr÷ž÷, jog yra įgaliotas
įteikti notą nuncijui R.Bartoloni’ui. Po tokio pareiškimo nunciatūros
patar÷jas susirūpinusiu balsu pratar÷: „Numanau jos turinį, palaukite“
ir iš÷jo pasikonsultuoti su nuncijumi. Po poros minučių grįžęs praneš÷,
kad „Jo Ekselencija mgr. Bartoloni jį įgalioja tą notą priimti“. Tačiau
Lietuvos URM diplomatinio protokolo šefui ir to buvo per maža, tod÷l jis
dar pareikalavo, kad L.Faidutti pasirašytų jo iš anksto parengtą „pakvitavimą“,
jog notą tikrai pa÷m÷ 228. Nunciatūros patar÷jas su tokiu S.Girdvainio
pageidavimu „mielai sutiko“ ir atiduodamas pasirašytą kvitą liūdnai
pratar÷: „Kur mes einam?“ Tačiau Lietuvos URM pareigūnas klausimo
esm÷s, regis, nesuprato, ir į jokią kurtuaziją nesileido. Jo paties teigimu,
„aš tokiu pat oficiališku tonu atsakiau, kad mano įteiktoji nota yra logiška
to mūsų „÷jimo“ konsekvencija“.
––––––––––––––––––––––
225 Užsienio reikalų ministro dr. D.Zauniaus 1931 04 28 šifruota telegrama iš Kauno
į Romą Lietuvos Chargé d’Affaires a. i. Vatikane dr. J.Šauliui, LCVA, f. 383, ap. 7, 6. 932,
l. 163.
226 Lietuvos URM Protokolo šefo S.Girdvainio 1931 06 06 Pro memoria užsienio reikalų
ministrui dr. D.Zauniui, ten pat, l. 94.
227 Ten pat.
228 Ten pat.