PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*63
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
Jau kitą dieną – balandžio 17 – įvyko ilgokas * „retrospektyvinio pobūdžio“
trejeto polilogas, kurio metu J.Šaulys tur÷jo viską iš naujo aiškinti
bei įrodin÷ti Vatikano valstyb÷s sekretoriaus ir jo pad÷j÷jo akivaizdoje
222. Pasak J.Šaulio, „tur÷jau pad÷ti m-rui P[izzardo] atsiminti faktus
, kuriuos jis vis d÷lto tur÷jo patvirtinti, kai mano jam iš dienyno
buvo pacituoti“. Kita vertus, šio pokalbio metu paaišk÷jo, kad Lietuvos
atstovas intrigos Vatikane ieškojo be reikalo. O Lietuvos Vyriausyb÷s
„taip laukiamas“ nuncijus R.Bartoloni į Kauną vis d÷lto grįžo ne d÷l
kardinolo E.Pacelli’o informacijos stokos ir ne d÷l jo pad÷j÷jo monsinjoro
G.Pizzardo nerūpestingumo ar asmeninio suinteresuotumo. Jau baigiantis
šiam polilogui monsinjoras G.Pizzardo J.Šauliui tiesiai pareišk÷:
„Ko Tamsta nori, juk deciduoja vizą kas – Šv. T÷vas, ir ne nuo mūsų pareina
dalykai“ 223.
Po šio atviro, bet numaningo pareiškimo pranešime į Kauną mūsų
diplomatui beliko tik filosofiškai pasp÷lioti. „Kokių žygių imsis Vatikanas
po mūsų demaršo, sunku dar pasakyti“, – raš÷ pranešime iš Romos
į Kauną Lietuvos Chargé d’Affaires a. i. Vatikane. Po šio Lietuvos žygio, regis,
panašiai jaut÷si ir Šventojo Sosto diplomatai, kurie, manytume, taip
pat nemažai suko galvą ir neskub÷jo duoti atsakymo į akipl÷šišką Kauno
demaršą. Tačiau olimpine kantrybe ir nuodugniu filosofiniu apmąstymu,
deja, pasižym÷jo ne visi mūsų aprašomos istorijos herojai. Pirmajam kantryb÷
išseko tuometiniam Lietuvos užsienio reikalų ministrui D.Zauniui
224. Jau balandžio 28 d. J.Šaulys iš Kauno gavo griežto turinio telegramą-instrukciją.
Užsienio reikalų ministras joje ne itin diplomatiškai ir
sunkokai tramdydamas susierzinimą raš÷: „Nedavimas atsakymo
į Tamstos šešioliktos balandžio demaršą ir Bartolonio pasilikimas Lietuvoje
ilgainiui sudaro nepakenčiamą pad÷tį, kurios Vyriausyb÷ ilgiau negu
ligi šios savait÷s galo toleruoti negali. Negavęs per tą laiką teigiamo
atsakymo Tamsta turi grįžti Kaunan palikęs Lozoraitį Chargé d’Affaires.
Tamstos nuožiūrai paliekama, ar reikalauti formalaus atsakymo, ar kon-
––––––––––––––––––––––
* Šis J.Šaulio pasikalb÷jimas su kardinolu E.Pacelli’u bei jo pad÷j÷ju G.Pizzardo užtruko
valandą ir penkiolika minučių. Diplomatin÷je praktikoje užsienio šalies atstovo vizitai
pas užsienio reikalų ministrą ar jam pareigomis prilygstantį asmenį paprastai užtrunka
iki 45 min.
222 Lietuvos Chargé d’Affaires a.i. Vatikane dr. J.Šaulio 1931 04 17 visiškai konfidencialus
pranešimas iš Romos į Kauną užsienio reikalų ministrui dr. D.Zauniui (prierašas ranka
prie 1931 04 16 pranešimo), ten pat, l. 190a.
223 Ten pat.
224 Šiuo atveju, regis, drąsiai galima sutikti su istoriku dr. Vytautu Žaliu, kad „D.Zauniaus
konfliktas su Vatikano nuncijumi Bartolloni’u Kaune jau buvo peraugęs į anekdotą,
pasakojamą visose Europos sostin÷se“ (V.Žalys, Stasys Lozoraitis – Lietuvos užsienio
reikalų ministras, kn. Lietuvos diplomatija XX amžiuje, Vilnius: Vaga, 1999, p. 33).
357