PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

356 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *62
rengtis kelion÷n į Lietuvą, aš būsiu priverstas ant tų p÷dų pareikšti visai
oficialiai, kad m-ras B[artoloni] neb÷ra mūsų Vyriausybei persona grata“
217. Kad nuncijus R.Bartoloni nelaukiamas Lietuvoje, monsinjorui
G.Pizzardo esą dar kartą buvę priminta ir geguž÷s 8 d.
Pateikęs visą „nuncijaus istoriją“ ir „konstatavęs tuos faktus“, J.Šaulys
Vatikano valstyb÷s sekretoriui Vyriausyb÷s vardu „visai formaliai ir
oficialiai“ pareišk÷, kad nuncijus R.Bartoloni „neb÷ra persona grata“ Lietuvoje.
Negana to, buvo pareikšta, jog nuo šiol Lietuvos Vyriausyb÷ „atsisako
palaikyti toliau su m-ru B[artoloni’u] by kokius santykius, kaip lygiai
tęsti derybas, prad÷tas su m-ru Faidutti, kol m-ras B[artoloni] liks
Lietuvoj“ 218.
Nesunku įsivaizduoti, jog tokie radikalūs ar net ultimatyvūs Lietuvos
atstovo pareiškimai kardinolui „Pacelli padar÷ regimai nemažą įspūdį“
ir jis J.Šauliui nedviprasmiškai užsimin÷, kad baiminasi, jog jie gali
sukelti „didelių pasekmių“. Tačiau Kauno diplomato tai nesustabd÷ ir jis
ta pačia proga Vatikanui pareišk÷ „formalų protestą“, kad Lietuvos vyskupai
nevykdo Konkordato XVIII straipsnio, kuris juos įpareigoja skirstant
beneficijas konsultuotis su vidaus reikalų ministru219. Čia pat nurodyta,
kad lietuvių vyskupai jau yra padarę didelių nuod÷mių: „paskyrę
klebonų nesusižinoję su kompetentišku ministeriu“.
Lietuvos diplomato tvirtinimu, su Vatikano valstyb÷s sekretoriumi
vyko dialogas, kurio metu „kardinolas steng÷si nuversti visą atsakomybę
nuo savęs remdamasis faktu“, kad visa nuncijaus atšaukimo iš Kauno istorija
buvo derinama ne su juo, o su G.Pizzardo. Kita vertus, pasak J.Šaulio,
kardinolas „negal÷jo nuneigti ir neneig÷ nei m-ro Pizzardo oficialumo,
nei to, kad jam iš m-ro P[izzardo] apie mano pareiškimus vis d÷lto
žinoma“ 220.
1931 m. balandžio 16 d. J.Šaulio audiencija pas Vatikano valstyb÷s
sekretorių baig÷si Lietuvos diplomato apsimestu apgailestavimu, kad jis
esą pasidavęs nepagrįstoms savitarpio supratimo „iliuzijoms“ ir nepaklausęs
protingo savo Vyriausyb÷s patarimo dar gerokai anksčiau Šventajam
Sostui oficialiai pareikšti, kad nuncijus G.Bartoloni nebelaikomas
persona grata Lietuvoje. Taip esą būtų buvę išvengta nereikalingų emocijų
ir reikalas išspręstas greičiau bei paprasčiau. Anot J.Šaulio, šią „piliulę
kardinolas nurijo n÷ nemirktel÷jęs“ 221.
Tačiau ši ironiška Kauno diplomato išvada, regis, buvo netiksli. Kardinolas
E.Pacelli visai neketino šios nemalonios istorijos nuleisti tylomis.
––––––––––––––––––––––
217 Ten pat, l. 188.
218 Ten pat, l. 189.
219 Ten pat, l. 189–190.
220 Ten pat, l. 190.
221 Ten pat, l. 190a.