PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*59
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
vos reikalus. Apibendrindamas audiencijos pas Pijų XI rezultatus, J.Šaulys
į Kauną raš÷: „Išvada, kurią dar kartą turiu padaryti: spiritus movens –
tai ne valstyb÷s sekretorius kard. Pacelli ar kas kitas, o pats Šv. T÷vas. Bet
tatai neprivalo mūsų išmušti iš vagos ir iš mūsų užimtų pozicijų. Tai juk
ne tikybos, o politikos dalykai, kuriais Šv. T÷vas n÷ra neklaidingas, o kuriais
ir mūsų teis÷, ir prievol÷ yra ginti savo valstyb÷s reikalus, kaip mūsų
sąžin÷ mums diktuoja“ 206. Taip klostantis reikalams, Kauno diplomatas
mat÷, kad būtų prasminga popiežių būtinai supažindinti ir su kitos
šalies, t. y. Lietuvos Vyriausyb÷s, nuomone bei argumentais d÷l kilusio
konflikto. Tod÷l URM diplomatas siūl÷: „reikia dabar mūsų Pro memoria
rašte pasakyti visa, kas reikalinga pad÷čiai nušviesti antrosios (mūsišk÷s)
pus÷s šviesa, po to, kai jau nuncijus ir vyskupai bus Šv. T÷vui “ pateikę
savo nuomones207. Užsienio reikalų ministras diplomato siūlymui, regis, pritar÷, nes
gruodžio 4 d. J.Šauliui išsiunt÷ šifruotą telegramą Pro memoria, kuria pasiremdamas
pastarasis tur÷jo parengti ir įteikti Vatikanui atitinkamą notą.
D.Zauniaus parengtame dokumente labiausiai skundžiamasi nuncijaus
R.Bartoloni’o veikla Lietuvoje. Nuncijus kaltinamas trimis, autoritarin÷s
valdžios požiūriu, didžiosiomis nuod÷m÷mis: 1) kad „dalyvauja
garb÷s svečiu katalikiškų organizacijų susirinkimuose“, kurie dažnai
įstatymų yra draudžiami ir kuriuose oratoriai „agresingu tonu“ politikuoja
bei puola valdžią. Pasak ministro, toks nuncijaus elgesys suponuoja
tikintiesiems mintį, kad „nuncijus ir popiežius aprobuoja“ ar net pageidauja
politinių akcijų prieš Vyriausybę; 2) pažeidin÷ja konkordato nuostatas,
tačiau Kaune ir provincijoj, „darydamas kunigų suvažiavimus,
vaišes“, savo elgesį užmiršta ir smerkia tik Vyriausybę d÷l konkordato
laužymo; 3) Vyriausybei stengiantis su nuncijumi bendrauti ir „šalinti
pavojų geriems santykiams, nuncijus laikosi nuošaliai“ ir jau keli m÷nesiai
„vengia ir nesistengia prisid÷ti prie Vyriausyb÷s pastangų užtikrinti
gerus santykius“ 208.
Atitinkamą notą Vatikano valstyb÷s sekretoriui Lietuvos atstovas
įteik÷ jau kitą dieną gavus D.Zauniaus telegramą. Koks buvo Lietuvos
Vyriausyb÷s nepasitenkinimas Šventojo Sosto nuncijaus Lietuvoje veikla,
gali parodyti ir tai, jog 1930 m. gale–1931 m. pradžioje Kaune netgi keletą
kartų svarstyta galimyb÷ nuncijų R.Bartoloni oficialiai paskelbti persona
non grata. Tačiau šios kraštutin÷s priemon÷s tada vis d÷lto buvo išvengta.
1931 m. sausį nuncijus R.Bartoloni buvo iškviestas į Romą tiesioginių
––––––––––––––––––––––
206 Ten pat, l. 74.
207 Ten pat.
208 Užsienio reikalų ministro dr. D.Zauniaus 1930 12 04 šifruota telegrama iš Kauno
į Romą Lietuvos Chargé d’Affaires a.i. Vatikane dr. J.Šauliui, ten pat, l. 13–14.
353