PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*57
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
kreipimąsi atsiliep÷ nedelsdamas. Jau 1930 m. rugs÷jo 17 d. Vatikano nuncijus
Lietuvoje Riccardo Bartoloni, įgaliotas „Jo Šventenyb÷s valstyb÷s
sekretoriaus“, premjerui Juozui Tūbeliui įteik÷ specialią notą. Atkreiptinas
d÷mesys, jog nota buvo adresuota ne A.Voldemaro mokiniui ir sek÷jui,
„kietos linijos“ šalininkui tuometiniam užsienio reikalų ministrui dr.
Dovui Zauniui, bet gerokai švelnesnio charakterio ir nuolaidesniam pareigūnui
J.Tūbeliui 198.
Nuncijaus R.Bartoloni’o pasirašytoje notoje, be kita ko, sakoma, kad
„Šventasis Sostas su nusisteb÷jimu patyr÷ apie neseniai duotą pono
Švietimo ministerio įsakymą uždrausti bei uždaryti vidurinių ir aukštesniųjų
mokyklų katalikų moksleivių organizacijas. Jei šitos priemon÷s tur÷tų
pasilikti, tai Šventasis Sostas negal÷tų pasielgti kitaip, kaip matyti
tame sulaužymą Konkordato 25 str.“ 199. Kartu pabr÷žta, kad „iš tikrųjų,
kalbant apie vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų katalikų moksleivių organizacijas,
negal÷tų būti jokios abejon÷s, kad tai yra pirmučiausiai religinio
tikslo turinčios organizacijos, kurios yra Katalikų akcijos dalis ir yra
vyskupo žinioje , kaip ir numato Konkordato 25 straipsnis“. Be to,
notoje priekaištaujama d÷l valdžios draudimo vyskupui „šiomis dienomis“
Telšiuose sušaukti Katalikų kongresą, kas esą taip pat pažeidžia
Konkordato 25 straipsnį, taip pat reiškiamas nepasitenkinimas d÷l užsienio
reikalų ministro viešų pasisakymų spaudoje, kurie „neatrodo įkv÷pti
Šventojo Sosto atžvilgiu draugingumo ir pagarbos jausmų“ 200.
Vis d÷lto nota baigiama taikingai ir su viltimi, kad iškilusios problemos
bus s÷kmingai išspręstos, o Lietuvos Vyriausyb÷ savo elgesiu patvirtins
nuo seno rodomą „prisirišimą prie Šventojo Sosto ir prie Katalikų
Bažnyčios“, d÷l to santykiai tarp šalių taps „dar glaudesni“ 201. Deja,
nuosaikios redakcijos Vatikano nota didesnio poveikio valdžios nusistatymui
nepadar÷. Vyriausyb÷ savo ankstesnių sprendimų neatšauk÷. Ieškodamas
išeities ir darnaus iškilusių problemų sprendimo, 1930 m. lapkričio
1 d. Pijus XI band÷ tiesiogiai kalb÷tis su Lietuvos atstovu J.Šauliu
ir apeliuoti į prezidento A.Smetonos geranoriškumą bei išmintį. Vos grįžęs
iš šio susitikimo J.Šaulys į Kauną raš÷: „Šiandien tur÷jau audienciją
pas Šv. T÷vą. Pri÷m÷ mane gana sujaudintas arba bent nudav÷ tokį. Pra-
––––––––––––––––––––––
198 Mūsų jau cituotame dokumente JAV konsulas apie J.Tūbelį atsiliepia taip: „Gerokai
nepaprastas žmogus, visai gerai nusimano apie finansinius dalykus, gerai orientuojasi ir
finansin÷j politikoj. Gerai pažįsta šalies finansinę ir ūkišką pad÷tį, nes ilgą laiką darbavosi
žem÷s ūkio įstaigose. Mandagus ir draugijingas žmogus. Jo ypatingas privalumas, kad
politikos dalykais, kiek man yra žinoma, visai nesiinteresuoja“.
199 Šventojo Sosto nuncijaus Lietuvoje R.Bartoloni’o 1930 09 17 nota Lietuvos premjerui
J.Tūbeliui, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1194, l. 143.
200 Ten pat, l. 143–144.
201 Ten pat, l. 144.
351