PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

02.08.2013 Views

350 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *56 kuriuos pagal konkordatą įsipareigojo pripažinti ir Lietuvos Vyriausyb÷, o min÷toji jo nota liečia tik finansinius Lietuvos Vyriausyb÷s įsipareigojimus. Kardinolas pabr÷ž÷, kad vyskupas J.Staugaitis šiuo atveju tik negali įsteigtai seminarijai išlaikyti iš Vyriausyb÷s prašyti papildomų l÷šų, o privalo verstis iš jau turimų 191. Taigi svarstant 1927 m. rugs÷jo 27 d. kardinolo P.Gasparri’o notos turinio ir didžiųjų seminarijų Lietuvoje skaičiaus dilemą, būtų sunkoka sutikti su teiginiu, kad Telšių seminarijos „egzistavimas prieštaravo slaptajam konkordato priedui“ 192. 1929–1930 m. nesutarimų tarp Lietuvos bei Vatikano kilo ir d÷l Vyriausyb÷s siekio mažinant išlaidas reformuoti Kaune įsikūrusio Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą 193, taip pat d÷l 1930 m. rugpjūčio 30 d. švietimo ministro Konstantino Šakenio vidurinių, aukštesniųjų ir specialiųjų bendrojo lavinimo mokyklų direktoriams išplatinto aplinkraščio Nr. 244, kuris šiose švietimo įstaigose uždraud÷ visas mokinių organizacijas, išskyrus skautus 194. Švietimo ministro paskelbtame aplinkraštyje, be kita ko, sakoma: „nuo šių mokslo metų pradžios visos, be jokios išimties, politiškai-visuomeninio pobūdžio moksleivių organizacijos visose Lietuvos mokyklose Švietimo ministerijos nutarimu uždaromos. Paliekama t÷ra tik skautų brolijos organizacija, kuri aukl÷ja jaunimą taip, kaip mokyklos drausm÷ reikalauja, ir skatina lygiai savo narius rūpestingai mokytis“ 195. Suprantama, jog šis nedemokratiškas Švietimo ministerijos įsakymas smog÷ daugeliui įvairių mokinių organizacijų, pirmiausia – labai išpl÷totam bei įtakingam ateitininkų jud÷jimui mokyklose, kurį Katalikų Bažnyčia traktavo kaip Katalikų veikimo centro narį 196. Tod÷l suprantama, jog Lietuvos Katalikų Bažnyčia šį aplinkraštį traktavo kaip Konkordato 25 straipsnio pažeidimą, kur valstyb÷ buvo įsipareigojusi duoti visišką „laisvę kurtis ir darbuotis draugijoms, kaipo Katalikų akcijos nariams, siekiantiems pirmučiausiai religinio tikslo ir esantiems vyskupo žinioje“ 197 ir kreip÷si užtarimo į Vatikaną. Šventasis Sostas į lietuvių vyskupų –––––––––––––––––––––– 191 A.Gaigalait÷, min. veik., p. 170. 192 J.Skirius, min. veik., p. 243. 193 Lietuvos Chargé d’Affaires a. i. Vatikane dr. J.Šaulio 1929 07 12 šifruota telegrama Lietuvos URM Politikos departamentui, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 932, l. 24. 194 Lietuvos švietimo ministro inžinieriaus K.Šakenio 1930 08 30 aplinkraštis Nr. 244 „Visų Švietimo ministerijos žinioje esančių vidurinių ir aukštesniųjų bendrojo lavinimo ir specialiųjų mokyklų direktoriams: Mokinių organizacijų reikalu“, ten pat, b. 1194, l. 152– 155. 195 Ten pat, l. 154; 155. 196 Vysk. K.Paltarokas, Katalikų veikimo centras ir jo svarbiausi uždaviniai Lietuvoje, Kaunas, 1929, p. 8. 197 Konkordatas Šv. Sosto ir Lietuvos Respublikos. Concordat.., p. 8.

*57 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI kreipimąsi atsiliep÷ nedelsdamas. Jau 1930 m. rugs÷jo 17 d. Vatikano nuncijus Lietuvoje Riccardo Bartoloni, įgaliotas „Jo Šventenyb÷s valstyb÷s sekretoriaus“, premjerui Juozui Tūbeliui įteik÷ specialią notą. Atkreiptinas d÷mesys, jog nota buvo adresuota ne A.Voldemaro mokiniui ir sek÷jui, „kietos linijos“ šalininkui tuometiniam užsienio reikalų ministrui dr. Dovui Zauniui, bet gerokai švelnesnio charakterio ir nuolaidesniam pareigūnui J.Tūbeliui 198. Nuncijaus R.Bartoloni’o pasirašytoje notoje, be kita ko, sakoma, kad „Šventasis Sostas su nusisteb÷jimu patyr÷ apie neseniai duotą pono Švietimo ministerio įsakymą uždrausti bei uždaryti vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų katalikų moksleivių organizacijas. Jei šitos priemon÷s tur÷tų pasilikti, tai Šventasis Sostas negal÷tų pasielgti kitaip, kaip matyti tame sulaužymą Konkordato 25 str.“ 199. Kartu pabr÷žta, kad „iš tikrųjų, kalbant apie vidurinių ir aukštesniųjų mokyklų katalikų moksleivių organizacijas, negal÷tų būti jokios abejon÷s, kad tai yra pirmučiausiai religinio tikslo turinčios organizacijos, kurios yra Katalikų akcijos dalis ir yra vyskupo žinioje , kaip ir numato Konkordato 25 straipsnis“. Be to, notoje priekaištaujama d÷l valdžios draudimo vyskupui „šiomis dienomis“ Telšiuose sušaukti Katalikų kongresą, kas esą taip pat pažeidžia Konkordato 25 straipsnį, taip pat reiškiamas nepasitenkinimas d÷l užsienio reikalų ministro viešų pasisakymų spaudoje, kurie „neatrodo įkv÷pti Šventojo Sosto atžvilgiu draugingumo ir pagarbos jausmų“ 200. Vis d÷lto nota baigiama taikingai ir su viltimi, kad iškilusios problemos bus s÷kmingai išspręstos, o Lietuvos Vyriausyb÷ savo elgesiu patvirtins nuo seno rodomą „prisirišimą prie Šventojo Sosto ir prie Katalikų Bažnyčios“, d÷l to santykiai tarp šalių taps „dar glaudesni“ 201. Deja, nuosaikios redakcijos Vatikano nota didesnio poveikio valdžios nusistatymui nepadar÷. Vyriausyb÷ savo ankstesnių sprendimų neatšauk÷. Ieškodamas išeities ir darnaus iškilusių problemų sprendimo, 1930 m. lapkričio 1 d. Pijus XI band÷ tiesiogiai kalb÷tis su Lietuvos atstovu J.Šauliu ir apeliuoti į prezidento A.Smetonos geranoriškumą bei išmintį. Vos grįžęs iš šio susitikimo J.Šaulys į Kauną raš÷: „Šiandien tur÷jau audienciją pas Šv. T÷vą. Pri÷m÷ mane gana sujaudintas arba bent nudav÷ tokį. Pra- –––––––––––––––––––––– 198 Mūsų jau cituotame dokumente JAV konsulas apie J.Tūbelį atsiliepia taip: „Gerokai nepaprastas žmogus, visai gerai nusimano apie finansinius dalykus, gerai orientuojasi ir finansin÷j politikoj. Gerai pažįsta šalies finansinę ir ūkišką pad÷tį, nes ilgą laiką darbavosi žem÷s ūkio įstaigose. Mandagus ir draugijingas žmogus. Jo ypatingas privalumas, kad politikos dalykais, kiek man yra žinoma, visai nesiinteresuoja“. 199 Šventojo Sosto nuncijaus Lietuvoje R.Bartoloni’o 1930 09 17 nota Lietuvos premjerui J.Tūbeliui, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1194, l. 143. 200 Ten pat, l. 143–144. 201 Ten pat, l. 144. 351

350 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *56<br />

kuriuos pagal konkordatą įsipareigojo pripažinti ir Lietuvos Vyriausyb÷,<br />

o min÷toji jo nota liečia tik finansinius Lietuvos Vyriausyb÷s įsipareigojimus.<br />

Kardinolas pabr÷ž÷, kad vyskupas J.Staugaitis šiuo atveju tik negali<br />

įsteigtai seminarijai išlaikyti iš Vyriausyb÷s prašyti papildomų l÷šų,<br />

o privalo verstis iš jau turimų 191. Taigi svarstant 1927 m. rugs÷jo 27 d.<br />

kardinolo P.Gasparri’o notos turinio ir didžiųjų seminarijų Lietuvoje<br />

skaičiaus dilemą, būtų sunkoka sutikti su teiginiu, kad Telšių seminarijos<br />

„egzistavimas prieštaravo slaptajam konkordato priedui“ 192.<br />

1929–1930 m. nesutarimų tarp Lietuvos bei Vatikano kilo ir d÷l Vyriausyb÷s<br />

siekio mažinant išlaidas reformuoti Kaune įsikūrusio Lietuvos<br />

universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą 193, taip pat d÷l 1930 m. rugpjūčio<br />

30 d. švietimo ministro Konstantino Šakenio vidurinių, aukštesniųjų<br />

ir specialiųjų bendrojo lavinimo mokyklų direktoriams išplatinto<br />

aplinkraščio Nr. 244, kuris šiose švietimo įstaigose uždraud÷ visas mokinių<br />

organizacijas, išskyrus skautus 194. Švietimo ministro paskelbtame aplinkraštyje,<br />

be kita ko, sakoma: „nuo šių <strong>mokslo</strong> metų pradžios visos, be<br />

jokios išimties, politiškai-visuomeninio pobūdžio moksleivių organizacijos<br />

visose Lietuvos mokyklose Švietimo ministerijos nutarimu uždaromos.<br />

Paliekama t÷ra tik skautų brolijos organizacija, kuri aukl÷ja<br />

jaunimą taip, kaip mokyklos drausm÷ reikalauja, ir skatina lygiai savo<br />

narius rūpestingai mokytis“ 195.<br />

Suprantama, jog šis nedemokratiškas Švietimo ministerijos įsakymas<br />

smog÷ daugeliui įvairių mokinių organizacijų, pirmiausia – labai išpl÷totam<br />

bei įtakingam ateitininkų jud÷jimui mokyklose, kurį Katalikų Bažnyčia<br />

traktavo kaip Katalikų veikimo centro narį 196. Tod÷l suprantama, jog<br />

Lietuvos Katalikų Bažnyčia šį aplinkraštį traktavo kaip Konkordato 25<br />

straipsnio pažeidimą, kur valstyb÷ buvo įsipareigojusi duoti visišką<br />

„laisvę kurtis ir darbuotis draugijoms, kaipo Katalikų akcijos nariams,<br />

siekiantiems pirmučiausiai religinio tikslo ir esantiems vyskupo žinioje“<br />

197 ir kreip÷si užtarimo į Vatikaną. Šventasis Sostas į lietuvių vyskupų<br />

––––––––––––––––––––––<br />

191 A.Gaigalait÷, min. veik., p. 170.<br />

192 J.Skirius, min. veik., p. 243.<br />

193 Lietuvos Chargé d’Affaires a. i. Vatikane dr. J.Šaulio 1929 07 12 šifruota telegrama Lietuvos<br />

URM Politikos departamentui, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 932, l. 24.<br />

194 Lietuvos švietimo ministro inžinieriaus K.Šakenio 1930 08 30 aplinkraštis Nr. 244<br />

„Visų Švietimo ministerijos žinioje esančių vidurinių ir aukštesniųjų bendrojo lavinimo ir<br />

specialiųjų mokyklų direktoriams: Mokinių organizacijų reikalu“, ten pat, b. 1194, l. 152–<br />

155.<br />

195 Ten pat, l. 154; 155.<br />

196 Vysk. K.Paltarokas, Katalikų veikimo centras ir jo svarbiausi uždaviniai Lietuvoje, Kaunas,<br />

1929, p. 8.<br />

197 Konkordatas Šv. Sosto ir Lietuvos Respublikos. Concordat.., p. 8.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!