PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*55
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
1929 m. pavasarį kilo nesutarimų d÷l vysk. Justino Staugaičio iniciatyva
Telšiuose įsteigtos kunigų seminarijos. Lietuvos URM generalinis
sekretorius dr. Dovas Zaunius apie tai Lietuvos reikalų laikinajam patik÷tiniui
Vatikane raš÷: „Turint omeny, kad Šv. Sostas savo 1927.IX.27 notoje
pareišk÷, jog pasitenkina dviem seminarijom, Lietuvos Vyriausyb÷
skaito, kad Vatikanas, nedarydamas nieko paraginimui Telšių vyskupo,
įsteigusio naują seminariją, laikytis Konkordato, pats laužo Konkordatą.
Kyla čia klausimas, kaip traktuoti tą Telšių seminariją, ar pripažinti seminaristams
privilegijas (nuo kariuomen÷s paliuosavimo), ar leisti baigusiems
seminariją užimti valdiškas vietas ir galų gale kas padaryti su vyskupu,
kuris perženg÷ savo teises, ir kaip reaguoti į Vatikaną, kuris vyskupo
nesudraudžia? 186“ Kartu URM generalinis sekretorius atstovą informavo,
kad „Vyriausyb÷ yra nusistačiusi statyti klausimą griežtai ir rengia
Vatikanui notą“. Apie tai diplomatas paprašytas netgi „oficioziškai“
informuoti Vatikaną 187.
Kadangi Šventasis Sostas vyskupo J.Staugaičio „nesudrausmino“, tod÷l
1929 m. vidurvasarį – liepos 12 d. – Lietuva Vatikanui įteik÷ notą, reikalaudama,
kad Telšių seminarija, kaip nesuderinama su konkordato
dvasia ir kardinolo prof. P.Gasparri’o 1927 m. rugs÷jo 27 d. notos raide,
būtų uždaryta 188. To nepadarius, pagrasinta, kad seminaristai neteks savo
privilegijų ir bus paimti privalomojon karin÷n tarnybon. Įteikęs notą
dr. J.Šaulys, greičiausiai taktikos sumetimais, tuoj pat iš Vatikano išvyko
atostogauti, savo vietoj palikęs atstovyb÷s sekretorių S.Girdvainį 189. Žinoma,
toks reikalavimas ir jo sąlygos nebuvo politiškai korektiškos ir juridiškai
be priekaištų, nes garsioji kardinolo P.Gasparri’o nota nedraud÷ Lietuvos
vyskupams savo l÷šomis steigti ir išlaikyti naujas seminarijas. Notos
esm÷ buvo tik ta, kad Šventasis Sostas pasitenkina dviem valstyb÷s finansuojamomis
seminarijomis Lietuvoje ir tai tik „turint galvoj esamas
šiuo laiku apystovas“ 190. Beje, pastarieji notos žodžiai rod÷, kad Šventasis
Sostas, pasikeitus aplinkyb÷ms, rezervuoja sau teisę šią poziciją keisti.
Būtent tokia prasme buvo atsakyta ir į Lietuvos Vyriausyb÷s notą.
Liepos 27 d. notoje kardinolas P.Gasparri diplomatiškai nurod÷, kad vyskupams
steigti seminarijas savo vyskupijose leidžia Bažnyčios kanonai,
––––––––––––––––––––––
186 URM Politikos departamento direktoriaus dr. D.Zauniaus 1929 04 18 laiškas Lietuvos
Chargé d’Affaires a. i. Vatikane dr. J.Šauliui, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 932, l. 63.
187 Ten pat.
188 Lietuvos Chargé d’Affaires a. i. Vatikane dr. J.Šaulio 1929 07 12 šifruota telegrama iš
Romos į Kauną URM Politikos departamentui, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 932, l. 24.
189 Ten pat.
190 Vatikano valstyb÷s sekretoriaus kardinolo prof. P.Gasparri’o 1927 09 27 slapta nota
Lietuvos premjerui ir užsienio reikalų ministrui prof. A.Voldemarui, LCVA, f. 383, ap. 7,
b. 715/2, l. 108.
349