PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
344 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *50 tiktinai. Regis, tokiu būdu A.Voldemaras band÷ palikti politinį-juridinį plyšį ar koridorių Lietuvos teritorin÷ms revendikacijoms, t. y. eventualiai Vilnijos integracijai į Lietuvos Respubliką. Šio straipsnio teiginys, kad „šiaip ar taip“ Bažnytin÷s provincijos, diecezijų ir prelatūros ribos sutaps [o ne sutampa] „su Lietuvos valstyb÷s sienomis“, gal÷jo būti interpretuojamas ir taip, jog, pasikeitus Lietuvos Respublikos sienoms ir teritorinei sud÷čiai, Vatikanas sutinka atitinkamai koreguoti ir Lietuvos bažnytin÷s provincijos bei diecezijų ribas. Konkrečiau tariant, Vilniui ir Vilniaus kraštui tapus Lietuvos Respublikos dalimi, Šventasis Sostas lyg a priori pasižad÷jo šį pasikeitimą akceptuoti Lietuvos naudai. Be to, prasmingas gal÷jo būti ir Telšių vyskupijos autonominio vieneto – Klaip÷dos prelatūros įsakmus pamin÷jimas šiame konkordato straipsnyje. Turint galvoje mūsų aptartąsias itin subtiliai suredaguotas, taip pat ir atviras interpretacijoms 1926 m. balandžio 4 d. bul÷s kai kurias nuostatas, šis pamin÷jimas, regis, siaurino Lietuvai nepageidaujamų įmanomų interpretacijų galimybes Klaip÷dos krašto atžvilgiu, nes Klaip÷dos prelatūrą dar÷ lyg ir nebeatskiriamą nuo Lietuvos bažnytin÷s provincijos. Arba, griežčiau tariant, būtina Lietuvos bažnytin÷s provincijos struktūrine dalimi. Atsižvelgiant į tuometin÷s Veimaro Respublikos revanšistines, revizionistines politines tendencijas 166, tokia Konkordato IX straipsnio redakcija, susiklosčius Lietuvai nepalankiai tarptautinei politinei situacijai, gal÷jo tapti gana reikšminga ir naudinga. Galutinis taškas Lietuvos ir Vatikano konkordato sudarymo istorijoje buvo pad÷tas 1927 m. gruodžio 10 d., kai Romoje šalys apsikeit÷ konkordato ratifikacijos dokumentais. Tiesa, prieš tai dar buvo kilę tam tikrų juridinių kazusų. Vatikanui kilo klausimas, ar konkordatas būtinai privalo būti ratifikuotas ir kas Lietuvoje gal÷tų tai juridiškai nepriekaištingai padaryti: Seimas, kuriam tokią teisę rezervavo 1922 m. Lietuvos Konstitucijos 30 § 167, tačiau kuris tuo metu jau buvo paleistas; ar pagal tą pačią –––––––––––––––––––––– 166 Apie Veimaro Vokietijos revizionistinę, revanšistinę politiką plačiau žr. 2 išnašą, taip pat: J.Korbel, Poland between East and West. Soviet and German Diplomacy toward Poland 1919–1933, New Jersey, 1963; K.Rosenbaum, Community of fate. German–Soviet Diplomatic Relations 1922–1928, New York: Syracuse University Press, 1965; H. von Riekhoff, German–Polish Relations, 1918–1933, Baltimore and London: The Johns Hopkins Press, 1971; J.P.Slav÷nas, General Hans von Seeckt and the Baltic Question, The Baltic States in Peace and War 1917–1945 [Ed. by: V Stanley Vardys, R.J. Misiunas], Pennsylvania: The Pennsylvania State University Press, 1978. 167 1922 m. Konstitucijos 30 § pasakyta: „Seimas tvirtina šias Vyriausyb÷s daromas valstyb÷s sutartis: taikos sutartis, valstyb÷s teritorijos įgijimo, išsižad÷jimo ar perleidimo sutartis, prekybos sutartis su kitomis valstyb÷mis, užsienio paskolas, sutartis, kurios visai ar dalinai naikina arba pakeičia esamuosius įstatymus, sutartis, kurios uždeda pareigų Lietuvos piliečiams, sutartis, kurios nustato tiesiogines arba netiesiogines monopolijos arba nusavinimo teises“ (Lietuvos Valstyb÷s Konstitucija su paaiškinimais, Kaunas: V.Jankūnait÷s spaustuv÷, 1922, p. 7).
*51 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI Konstituciją aukščiausias šalies pareigūnas ir de facto susiklosčiusią vidaus politinę situaciją Lietuvoje esantis vienintelis įstatymų generatorius ir garantas – Respublikos prezidentas? 168 Nors prezidentas A.Smetona šį jam tikrai nemalonų juridinį rebusą steng÷si išspręsti kuo greičiau ir jau 1927 m. spalio 20 d. pasiskubino ratifikuoti Lietuvos konkordatą su Vatikanu, tačiau Šventojo T÷vo ratifikacijos ir po to dar teko laukti beveik du m÷nesius. Visą šį laiką tarp Romos ir Kauno vyko pozicijų aiškinimasis, reikalingos medžiagos rinkimas ir intensyvus diplomatinis susirašin÷jimas. Kaip atsakingai Šventasis Sostas traktavo juridinius dalykus, gali parodyti ir tokia detal÷: Vatikano atstovyb÷s Kaune sekretorius prelatas Liugi Faidutti, siekdamas išsiaiškinti Lietuvos pagrindinio įstatymo principinius juridinius imperatyvus ir ištyrin÷ti čia apibr÷žtas Respublikos prezidento institucijos galias bei Seimo kompetencijos ribas, pasirūpino gauti net patį 1922 m. Lietuvos Konstitucijos tekstą 169. Kaip matyti iš v÷lesnių J.Šaulio pranešimų, prelato L.Faidutti’o noras gauti 1922 m. Konstitucijos tekstą nebuvo tuščia užgaida ar formalumas. Spalio paskutin÷mis dienomis paaišk÷jo, kad Lietuvos Konstituciją ir jos 30 § gana gerai buvo išstudijavęs net pats Vatikano Kurijos Ypatingųjų reikalų kongregacijos sekretorius monsinjoras Fr. Borgongini-Duca 170. Tiesa, tokiu Vatikano kruopštumu Lietuvos Vyriausyb÷ labai sužav÷ta nebuvo ir net linko tai labiau traktuoti kaip kišimąsi į savo vidaus reikalus 171. Tačiau, į valdžią at÷jusi tik d÷l antikonstitucinio 1926 m. gruodžio 17–18 d. perversmo ir, matyt, jausdama savo juridin÷s būkl÷s nepatvarumą, labai netriukšmavo ir oficialiai neprotestavo. Juoba kad savo akademinį kruopštumą Vatikano diplomatija grind÷ morališkai nekaltu, formaliai nepriekaištingu ir žmogiškai visiškai suprantamu bei pateisinamu popiežiaus noru tik „viską sau ramiai išsiaiškinti“ 172. Kita vertus, šioje neabejotinai subtilioje ir autoritarinei valdžiai gana jautrioje juridin÷je situacijoje Lietuvos Vyriausyb÷ nebuvo tiesmukiškai spraudžiama į kam- –––––––––––––––––––––– 168 Lietuvos URM Politikos depatamento direktoriaus B.K.Balučio 1927 10 11 šifruota telegrama iš Kauno į Romą Lietuvos Chargé d’Affaires a. i. Vatikane dr. J.Šauliui, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 715, l. 62; Lietuvos Chargé d’Affaires a. i. Vatikane dr. J.Šaulio 1927 10 25 slaptas pranešimas premjerui ir užsienio reikalų ministrui prof. A.Voldemarui, ten pat, l. 46. 169 Lietuvos Chargé d’Affaires a. i. Vatikane dr. J.Šaulio 1927 10 13 šifruota telegrama iš Romos į Kauną URM, ten pat, l. 59. 170 Lietuvos Chargé d’Affaires a.i. Vatikane dr. J.Šaulio 1927 10 25 slaptas pranešimas premjerui ir užsienio reikalų ministrui prof. A.Voldemarui, ten pat, l. 46. 171 Lietuvos URM Politikos departamento direktoriaus B.K.Balučio 1927 10 13 šifruota telegrama iš Kauno į Romą Lietuvos Chargé d’Affaires a. i. Vatikane dr. J.Šauliui, ten pat, l. 58. 172 Lietuvos Chargé d’Affaires a. i. Vatikane dr. J.Šaulio 1927 10 25 slaptas pranešimas premjerui ir užsienio reikalų ministrui prof. A.Voldemarui, ten pat, l. 46, 48. 345
- Page 291 and 292: *7 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 293 and 294: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 295 and 296: *3 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 297 and 298: *5 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 299 and 300: *7 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 301 and 302: *9 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 303 and 304: *11 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 305 and 306: *13 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 307 and 308: *15 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 309 and 310: *17 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 311 and 312: *19 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 313 and 314: *21 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 315 and 316: *23 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 317 and 318: *25 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 319 and 320: *27 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 321 and 322: *29 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 323 and 324: *31 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 325 and 326: *33 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 327 and 328: *35 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 329 and 330: *37 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 331 and 332: *39 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 333 and 334: *41 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 335 and 336: *43 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 337 and 338: *45 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 339 and 340: *47 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 341: *49 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 345 and 346: *53 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 347 and 348: *55 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 349 and 350: *57 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 351 and 352: *59 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 353 and 354: *61 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 355 and 356: *63 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 357 and 358: *65 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 359 and 360: *67 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 361 and 362: *69 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 363 and 364: *71 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 365 and 366: *73 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 367 and 368: *75 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 369 and 370: *77 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 371 and 372: *79 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 373 and 374: *81 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 375 and 376: *83 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 377: *85 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 380 and 381: 382 DR. REGINA LAUKAITYTö *2 proje
- Page 382 and 383: 384 DR. REGINA LAUKAITYTö *4 par÷
- Page 384 and 385: 386 DR. REGINA LAUKAITYTö *6 kojan
- Page 386 and 387: 388 DR. REGINA LAUKAITYTö *8 uolum
- Page 389 and 390: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 391 and 392: *3 SSRS-VATIKANO SANTYKIAI IR KATAL
344 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *50<br />
tiktinai. Regis, tokiu būdu A.Voldemaras band÷ palikti politinį-juridinį<br />
plyšį ar koridorių Lietuvos teritorin÷ms revendikacijoms, t. y. eventualiai<br />
Vilnijos integracijai į Lietuvos Respubliką. Šio straipsnio teiginys, kad<br />
„šiaip ar taip“ Bažnytin÷s provincijos, diecezijų ir prelatūros ribos sutaps<br />
[o ne sutampa] „su Lietuvos valstyb÷s sienomis“, gal÷jo būti interpretuojamas<br />
ir taip, jog, pasikeitus Lietuvos Respublikos sienoms ir teritorinei<br />
sud÷čiai, Vatikanas sutinka atitinkamai koreguoti ir Lietuvos bažnytin÷s<br />
provincijos bei diecezijų ribas. Konkrečiau tariant, Vilniui ir Vilniaus<br />
kraštui tapus Lietuvos Respublikos dalimi, Šventasis Sostas lyg a priori<br />
pasižad÷jo šį pasikeitimą akceptuoti Lietuvos naudai.<br />
Be to, prasmingas gal÷jo būti ir Telšių vyskupijos autonominio vieneto<br />
– Klaip÷dos prelatūros įsakmus pamin÷jimas šiame konkordato<br />
straipsnyje. Turint galvoje mūsų aptartąsias itin subtiliai suredaguotas,<br />
taip pat ir atviras interpretacijoms 1926 m. balandžio 4 d. bul÷s kai kurias<br />
nuostatas, šis pamin÷jimas, regis, siaurino Lietuvai nepageidaujamų įmanomų<br />
interpretacijų galimybes Klaip÷dos krašto atžvilgiu, nes Klaip÷dos<br />
prelatūrą dar÷ lyg ir nebeatskiriamą nuo Lietuvos bažnytin÷s provincijos.<br />
Arba, griežčiau tariant, būtina Lietuvos bažnytin÷s provincijos struktūrine<br />
dalimi. Atsižvelgiant į tuometin÷s Veimaro Respublikos revanšistines,<br />
revizionistines politines tendencijas 166, tokia Konkordato IX straipsnio redakcija,<br />
susiklosčius Lietuvai nepalankiai tarptautinei politinei situacijai,<br />
gal÷jo tapti gana reikšminga ir naudinga.<br />
Galutinis taškas Lietuvos ir Vatikano konkordato sudarymo istorijoje<br />
buvo pad÷tas 1927 m. gruodžio 10 d., kai Romoje šalys apsikeit÷ konkordato<br />
ratifikacijos dokumentais. Tiesa, prieš tai dar buvo kilę tam tikrų juridinių<br />
kazusų. Vatikanui kilo klausimas, ar konkordatas būtinai privalo<br />
būti ratifikuotas ir kas Lietuvoje gal÷tų tai juridiškai nepriekaištingai padaryti:<br />
Seimas, kuriam tokią teisę rezervavo 1922 m. Lietuvos Konstitucijos<br />
30 § 167, tačiau kuris tuo metu jau buvo paleistas; ar pagal tą pačią<br />
––––––––––––––––––––––<br />
166 Apie Veimaro Vokietijos revizionistinę, revanšistinę politiką plačiau žr. 2 išnašą, taip<br />
pat: J.Korbel, Poland between East and West. Soviet and German Diplomacy toward Poland<br />
1919–1933, New Jersey, 1963; K.Rosenbaum, Community of fate. German–Soviet Diplomatic<br />
Relations 1922–1928, New York: Syracuse University Press, 1965; H. von Riekhoff,<br />
German–Polish Relations, 1918–1933, Baltimore and London: The Johns Hopkins Press,<br />
1971; J.P.Slav÷nas, General Hans von Seeckt and the Baltic Question, The Baltic States in<br />
Peace and War 1917–1945 [Ed. by: V Stanley Vardys, R.J. Misiunas], Pennsylvania: The<br />
Pennsylvania State University Press, 1978.<br />
167 1922 m. Konstitucijos 30 § pasakyta: „Seimas tvirtina šias Vyriausyb÷s daromas valstyb÷s<br />
sutartis: taikos sutartis, valstyb÷s teritorijos įgijimo, išsižad÷jimo ar perleidimo sutartis,<br />
prekybos sutartis su kitomis valstyb÷mis, užsienio paskolas, sutartis, kurios visai ar<br />
dalinai naikina arba pakeičia esamuosius įstatymus, sutartis, kurios uždeda pareigų Lietuvos<br />
piliečiams, sutartis, kurios nustato tiesiogines arba netiesiogines monopolijos arba<br />
nusavinimo teises“ (Lietuvos Valstyb÷s Konstitucija su paaiškinimais, Kaunas: V.Jankūnait÷s<br />
spaustuv÷, 1922, p. 7).
Change language