PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

342 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *48
pragmatiškumą, neretai pavojingai priart÷davusį prie cinizmo, neatmestina,
jog taip premjeras siek÷ lietuvių vyskupams iš Vatikano parvežti
malonų „lauktuvių siurprizą“ arba savotišką „kompensaciją“ už jo „laidojamą“
Telšių seminariją. Žinoma, neabejotina ir tai, kad 1927 m. rudenį,
stipr÷jant opozicijai prieš autoritarinį tautininkų valdymą, taip „gudrusis“
arba „klastingasis“ 158 A.Voldemaras band÷ rūpintis tiek savo asmenin÷s,
tiek tautininkų autoritarin÷s valdžios politin÷s auros stiprinimu
lietuvių katalikiškosios visuomen÷s akyse. Nors tokios privilegijos premjeras
bei užsienio reikalų ministras savo šalies vyskupams tuomet ir neiškovojo,
tačiau sprendimą seminarijų klausimu ilgainiui padar÷ pats gyvenimas.
Abiem pus÷m nestokojant geros valios bei diplomatinio profesionalumo
visi ginčijami klausimai buvo išspręsti labai greitai ir gana efektyviai.
Vyskupo Pr. P.Būčio teigimu, prie s÷kmingos derybų baigties labai
daug prisid÷jo popiežiaus Pijaus XI gyvenimiška išmintis bei įgimtas optimizmas
ir kardinolo P.Gasparri’o kantryb÷ bei diplomatiniai geb÷jimai
159. Žinoma, neder÷tų nurašyti ir kitos šalies – prof. A.Voldemaro mok÷jimo
laisvai bendrauti lotynų, italų ir prancūzų kalbomis, diplomatinio
talento bei gudraus derybininko geb÷jimų. Šventojo Sosto ir Lietuvos
konkordatą 1927 m. rugs÷jo 27 d. Romoje iškilmingoje aplinkoje, popiežiaus
Pijaus XI ir prezidento A.Smetonos įgalioti, pasiraš÷ kardinolas
prof. P.Gasparri ir prof. A.Voldemaras. Pastarajam vis d÷lto pavyko išpešti,
kad Šventasis Sostas Lietuvoje iš esm÷s pasitenkintų tik dviem valstyb÷s
finansuojamomis kunigų seminarijomis. Tą pačią dieną, kai buvo
sudarytas konkordatas, kardinolas P.Gasparri notoje, savotiškame konkordato
lydraštyje, A.Voldemarui raš÷: „Seminarijų klausimu, apie kurias
kalbama 13 str. 2-ame posme 160, Šv. Sostas pareiškia, kad, turint galvoj
esamas šiuo laiku apystovas, jis tenkinasi tuo, kad Bažnytin÷je Lietuvos
provincijoje būtų tiktai dvi didžiosios seminarijos, jeigu tik kiekvienoje
išvardytų bulla „Lithuanorum gente“ diecezijoje Vyriausyb÷ duos
vyskupams galimyb÷s tur÷ti ir išlaikyti teologines seminarijas paruošimui
prie dvasiškių luomo jauniems mokiniams, kurie savo laiku prival÷s
––––––––––––––––––––––
158 K.Žemaitis, Lietuvos ir Vatikano konkordatui – 70, LKMA Metraštis, t. 13,Vilnius,
1998, p. 13.
159 P.Pr. Būčys, min. veik., p. 501.
160 Lietuvos–Vatikano konkordato 13 straipsnio 2 § pasakyta: „Visose diecezijose Katalikų
Bažnyčia, einant Kanonų teis÷mis, tur÷s Valstyb÷s šelpiamas Seminarijas, kurios bus
Bažnyčios žinioje ir kurioms ji skirs mokytojus. Aukštųjų Seminarijų išduotieji išeito
mokslo liudijimai bus laikomi pakankamais d÷styti religijos mokslui viešose ir Valstyb÷s
šelpiamose mokyklose“. (Konkordatas Šv. Sosto ir Lietuvos Respublikos. Concordat entre
le Saint–Siège et la République de Lithuanie, Kaunas: Valstyb÷s spaustuv÷, 1928, p. 5).