PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*47
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
Tamsta sutiktum, tai jie atsiųstų Tamstai oficialų pakvietimą, Tamstai atvykus
į Romą“ 150.
Be to, J.Šaulys nor÷jo sužinoti, kiek konkrečiai laiko A.Voldemaras
ketina praleisti Vatikane, kur ketina apsistoti – Lietuvos atstovyb÷je ar
viešbutyje, teiravosi, ar atvyks „kartu su savo Ponia, ar vienas“. Diplomatą
domino ir premjero bei užsienio reikalų ministro „agenda Vatikane,
kad gal÷čiau iš anksto painformuoti apie tai Vatikaną“ (sic!) 151. J.Šaulys
premjerui primin÷, kad vizito proga Lietuvos atstovyb÷je teks surengti
iškilmingus pusryčius ar pietus, į kuriuos būtina pakviesti kardinolą
P.Gasparri ir kitus iškilius „Vatikano žmones“. Didesnio pri÷mimo ta
proga, kuriame dalyvautų ir vietos diplomatinis korpusas, J.Šaulys rengti
nerekomendavo, nes „čia dar visi teb÷ra išsivažin÷ję: Vatikano vakacijos
mat prasideda nuo sekminių ir baigiasi vos spalių gale“ 152.
Tačiau A.Voldemaro entuziazmo greitai ir efektyviai Romoje „sutvarkyti“
visus valstybinius reikalus nesutrukd÷ nei užsitęsusios diplomatų
atostogos, nei tik iš principo formaliai parengta vizito programa.
Pasak paties A.Voldemaro, derybas d÷l konkordato Vatikane jam teko
vesti su monsinjoru F.Borgongini-Duca. Jos užtruko vos tris dienas153. Daugiausiai laiko, atrodo, derybininkai sugaišo nagrin÷dami Lietuvos
pageidavimą revizuoti bul÷je „Lithuanorum gente“ nustatytą Lietuvos
bažnytin÷s provincijos struktūrą – grįžti prie trijų istorinių Vilniaus, Seinų
ir Žemaičių vyskupijų sistemos154; svarstydami lietuvių vyskupų norą,
kad Telšiuose būtų įsteigta dar viena – trečia šalyje – kunigų seminarija,
išlaikoma valstyb÷s155, kuriai, taupydamas valstyb÷s pinigus, įnirtingai
priešinosi premjeras *; taip pat siekdami harmoningai sustyguoti Bažnyčios
ir valstyb÷s santykius Lietuvoje156. Greta to, pasak Aldonos Gaigalait÷s, A.Voldemaras iš popiežiaus Pijaus
XI band÷ išsider÷ti, kad vienas lietuvis vyskupas būtų pakeltas kardinolu157.
V÷lgi, prisimenant prof. A.Voldemaro charakterį bei jo veiklos
––––––––––––––––––––––
150 Lietuvos Chargé d’Affaires a.i. Vatikane dr. J.Šaulio 1927 09 04 slaptas pranešimas iš
Romos į Kauną premjerui ir užsienio reikalų ministrui prof. A.Voldemarui, ten pat,
l. 151–152.
151 Ten pat, l. 152.
152 Ten pat, l. 153.
153 A.Voldemaras, min. veik., p. 75–76.
154 Premjero ir užsienio reikalų ministro prof. A.Voldemaro 1927 05 27 slapta instrukcija
Lietuvos Chargé d’Affaires a. i. Vatikane dr. J.Šauliui, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 727, l. 316.
155 J.Staugai tis, min. veik., p. 302.
* Tautininkų vyriausyb÷ finansiškai remti tuomet sutiko tik dvi didžiąsias kunigų seminarijas
– Kaune ir Vilkaviškyje.
156 Premjero ir užsienio reikalų ministro prof. A.Voldemaro 1927 09 27 nota Vatikano
valstyb÷s sekretoriui kardinolui P.Gasparri’ui, ten pat, b. 715, l. 107.
157 A.Gaigalait÷, min. veik., p. 162.
341