PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*45
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
legramų Tamsta buvai patyręs, kad, einant susidariusiais vietoj papročiais,
negalima lankyti vienu kartu Kvirinalą ir Vatikaną ir tod÷l
reikalai privalo būti atliekami pirma vienur, paskui kitur“ 145. Be to, apeliuodamas
į rugpjūčio 30 d. įvykusį savo pokalbį su monsinjoru F.Borgongini-Duca,
nurod÷: „Iš kiekvieno katalikiškojo krašto valdžios atstovo
Vatikanas reikalauja, kad, atlikęs reikalus pas Italų valdžią, apleistų Romą
nors vienai, antrai dienai, atsisveikinęs visai su Kvirinalo organais.
Grįžęs Romon atlikti reikalus su Vatikanu, tas valdžios atstovas nebeprivalo
tur÷ti jokių susitikimų su Kvirinalo organais. Tokiu būdu
Tamsta, atlikęs reikalus su Italų vyriausybe, tur÷si apleisti Romą nors
vienai dienai, sakysime, nors į Frascatti ar kurį kitą castello romano. Žinomas
dalykas, tas reikalavimas apleisti Romą prieš atvykstant į Vatikaną
yra statomas ne Tamstai pirmam ir paskutiniam. Toks yra modus procedendi
lankantis katalikiškojo krašto valdžios atstovui pirma Kvirinale,
paskui Vatikane“ 146.
Toliau iš pranešimo matyti, jog, tarpusavyje pasitarę, J.Šaulys ir
V.Čarneckis rekomendavo premjerui ministrui „bendrosios politikos sumetimais
pirma apsilankyti pas Italų valdžią“, kuri priešingu atveju
esą gal÷tų ir įsižeisti, nes pagal nusistov÷jusią praktiką užsienio valstybių
vadovai pirma reikalus sutvarko Kvirinale ir tik po to Vatikane147. Taip pat įdomu ir tai, jog iš to paties pranešimo paaišk÷ja, kad A.Voldemaro
vizito į Vatikaną 1927 m. rudens pradžioje turinys tam tikra prasme
buvo mįsl÷ ne tik Šventojo Sosto aukščiausiems pareigūnams, bet ir
patiems lietuvių diplomatams, dirbusiems Romoje *. Pirmieji šį vizitą projektavo
labiau kaip kurtuazinį, bet ne darbinį, o antrieji, regis, iš viso nelabai
nutuok÷, ką Kauno diplomatijos vadovas veiks ir apie ką kalb÷s Va-
––––––––––––––––––––––
145 Lietuvos Chargé d’Affaires a.i. Vatikane dr. J.Šaulio 1927 09 02 slaptas pranešimas iš
Romos į Kauną premjerui ir užsienio reikalų ministrui prof. A.Voldemarui, LCVA, f. 383,
ap. 7, b. 663, l. 153.
146 Ten pat, l. 154.
147 Ten pat.
* Reikia pasakyti, jog panašiai tuomet buvo organizuojamas ir A.Voldemaro vizitas
į Kvirinalą. Lietuvos pasiuntinys Italijoje V.Čarneckis 1927 m. liepos pradžioje pranešime
URM skund÷si, kad apie premjero ir užsienio reikalų ministro vizitą į Italiją oficialios informacijos
neturi ir apie jį sužinojo tik nuvykęs į Italijos URM. Tiesa, nepaisant tokios
„organizacijos“, pasak V.Čarneckio, vizitas į Italiją pavyko puikiai: buvo turiningas, iškilmingas,
apie jį daug ir plačiai raš÷ italų spauda. Lietuvos premjerą ir užsienio reikalų ministrą
Pizoje savo rezidencijoje San Rossore pri÷m÷ Italijos karalius Viktoras Emanuelis
III, kuriam A.Voldemaras įteik÷ Vyties Kryžiaus ordiną. Ta proga Lietuvos premjeras ir
užsienio reikalų ministras iš Viktoro Emanuelio III rankų gavo aukščiausią Italijos apdovanojimą
– ordiną Corona d’Italia. V÷liau A.Voldemaras keletą kartų susitiko ir dalykiškai
kalb÷josi su premjeru Benito Mussolini’u, pasiraš÷ su juo Lietuvai naudingą prekybos sutartį.
Pastarasis netgi nepasididžiavo ir atvyko į ta proga Lietuvos pasiuntinyb÷je surengtą
pri÷mimą, nors paprastai savo vizitais užsienio pasiuntinybių nelepino.
339