PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

336 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *42
VIII
Nauji v÷jai į Lietuvos ir Vatikano santykių bures papūt÷ tik 1926 m.
pačioje pabaigoje, Lietuvoje įvykus radikalioms, deja, nedemokratiškoms,
valdžios permainoms. Siekdama greičiau įsitvirtinti valdžioje, sustiprinti
savo tarptautinę pad÷tį bei pasinaudoti katalikų visuomen÷s
simpatijomis, tautininkų Vyriausyb÷, vairuojama prezidento Antano
Smetonos ir premjero bei užsienio reikalų ministro prof. Augustino Voldemaro,
buvo suinteresuota gerais santykiais su Šventuoju Sostu 132. Tod÷l
jau 1927 m. sausį parod÷ iniciatyvą atkurti diplomatinius santykius
su Vatikanu ir paskubino konkordato sudarymo reikalą. Šventasis Sostas
į Kauno iniciatyvą atsiliep÷ gana operatyviai. Jau 1927 m. kovo 10 d. Vatikanas
patvirtino savo ankstesnį – 1926 m. birželio 9 d. – sprendimą d÷l
arkivyskupo L.Schioppa paskyrimo internuncijumi Lietuvai. Balandžio
6 d. internuncijus savo kredencialus įteik÷ Lietuvos prezidentui. Šis irgi
nedels÷ – geguž÷s 5 d. Lietuvos Chargé d’Affaires a.i. prie Šventojo Sosto
buvo paskirtas patyręs ir įžvalgus diplomatas dr. Jurgis Šaulys. Taip po
dvejų metų pertraukos Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai
pagaliau v÷l sugrįžo į normalią vagą.
Tik prad÷jusį eiti pareigas naująjį Lietuvos atstovą prie Šventojo Sosto
A.Voldemaras instruktavo, kad artimiausias ir pagrindinis jo uždavinys
„bus parengti dirvą konkordato sudarymui tarp Lietuvos ir Šv. Sosto“ 133.
Kartu dr. J.Šauliui nurodyta užmegzti naudingas, artimas pažintis su aukštais
Vatikano pareigūnais, stengtis, kad jis apie Lietuvą susidarytų kuo
palankesnį įspūdį ir kiek įmanoma palaikytų Lietuvą ginče su Lenkija bei
paveiktų „Lietuvos klerą, idant Lietuvos kunigai daugiau žiūr÷tų Bažnyčios
ir tikybos reikalų ir kiek galima tolintųsi nuo grynai partinių ginčų
aštrinimų, kas kenkia ne tik valstybei, bet ir pačiai Bažnyčiai“ 134.
Preliminarūs, parengiamieji kontaktai, arba, A.Voldemaro žodžiais
tariant, „dirvos rengimas“ konkordato sudarymui tarp šalių užtruko
daugiau nei pusmetį: nuo 1927 m. sausio vidurio iki rugs÷jo vidurio.
Sunkiausiai šalims, regis, sek÷si derinti tuos konkordato projekto straipsnius,
kurie liet÷ Bažnyčios ir valstyb÷s tarpusavio santykius, buvo skirti
Katalikų Bažnyčios laisvai veiklai įtvirtinti Lietuvoje arba buvo susiję su
antrosios finansiniais įsipareigojimais pirmajai bei švietimo klausimais 135.
––––––––––––––––––––––
132 A.Voldemaras, min. veik., p. 75.
133 Premjero ir užsienio reikalų ministro prof. A.Voldemaro 1927 05 27 slapta instrukcija
Lietuvos pasiuntiniui Vatikane dr. J.Šauliui, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 727, l. 315.
134 Ten pat, l. 315–316.
135 Premjero ir užsienio reikalų ministro prof. A.Voldemaro 1927 05 27 slapta instrukcija Lietuvos
reikalų laikinajam patik÷tiniui Vatikane dr. J.Šauliui, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 727, l. 316.