PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*41
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
politika paliet÷ ne tik finansinius Katalikų Bažnyčios interesus Lietuvoje,
bet neigiamai atliep÷ ir dvišaliams Lietuvos–Vatikano santykiams ir apskritai
Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje: žeid÷ jos orumą, ard÷ visuomen÷s
vienybę.
Pažym÷tina, jog Vilniaus problemos perk÷limą ant Šventojo Sosto
pečių bei konflikto su Vatikanu eskalavimą tuomet kritikavo ir lietuvių
diplomatija. Štai Lietuvos pasiuntinys Prancūzijoje P.Klimas M.Sleževičiaus
Vyriausybei priekaištavo, kad kaltindama Vatikaną ji elgiasi emocionaliai
arba tiesiog nesuvokia Šventojo Sosto reikšm÷s XX a. tarptautiniuose
santykiuose. Pasak pasiuntinio, santykių įšaldymas su Šventuoju
Sostu menkina Lietuvos valstyb÷s prestižą Europoje, didina šalies tarptautinę
izoliaciją ir yra naudingas tik Lietuvos nedraugams. 1926 m. lapkritį
viename pranešime iš Paryžiaus į Kauną – premjerui, teisingumo
ministrui ir laikinai einančiam užsienio reikalų ministro pareigas M.Sleževičiui
diplomatas gana kandžiai, bet pagrįstai raš÷: „Toki santykiai, kokie
yra dabar su popiežium ne tik n÷ra normaliai, bet tiesiog skandalingi
ir jų taip negalima palikti . Jeigu tą klaidą padar÷ krikščionys – papistai,
manydami vis dar, kad popiežius yra visų valstybių karalius ir jų
teritorijų savininkas, tai juokinga naujai nepapistų valdžiai asistuoti toj
viduramžių klaidoje. Vyrai, būkite XX amžiaus žmon÷s ir meskit lauk tą
piktinimąsi popiežium ! Kam mes turime demonstruoti pasauliui
mūsų nesupratimą“ 129. Tačiau į P.Klimo nuomonę, deja, kairiojo centro
koalicin÷ vyriausyb÷ nebuvo linkusi įsiklausyti. URM Politikos departamento
direktorius pasiuntiniui Prancūzijoje paaiškino, jog M.Sleževičiaus
Kabinetas „negali imtis atsakomyb÷s“ už buvusios krikščionių demokratų
Vyriausyb÷s padarytas klaidas, t.y. už Lietuvos bažnytinę provinciją
be Vilniaus ir Seinų 130. M.Sleževičiaus Kabineto nusistatymo nepaveik÷
ir dešiniosios opozicijos – LKDP bei LTS – raginimai Seime ir
spaudoje atsisakyti neracionalios politikos Vatikano bei naujai paskirtų
Lietuvos vyskupų atžvilgiu. Iš esm÷s be pozityvaus valdžios atgarsio liko
ir Lietuvos vyskupų viešas kreipimasis – memorandumas į Respublikos
prezidentą dr. K.Grinių, kur bandyta ne tik paaiškinti visas Lietuvos
bažnytin÷s provincijos sudarymo aplinkybes bei rezultatus, bet ir nedviprasmiškai
pabr÷žtas susidariusios pad÷ties – diplomatinių santykių su
Šventuoju Sostu įšaldymo – pavojingumas „mūsų šaliai“ 131.
––––––––––––––––––––––
129 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Prancūzijoje P.Klimo
1926 11 18 slaptas pranešimas iš Paryžiaus į Kauną premjerui, teisingumo ministrui ir laikinai
einančiam užsienio reikalų ministro pareigas M.Sleževičiui, ten pat, f. 383, ap. 7, b.
663, l. 5–6.
130 URM Politikos departamento direktoriaus B.K. Balučio 1926 11 29 šifruota telegrama
iš Kauno į Paryžių P.Klimui, ten pat, l. 3.
131 Lietuvos vyskupų Memorandumas ponui Prezidentui, Rytas, 1926 10 10, p. 1.
335