PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

332 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *38
Tiesa, tai padaryta ne be išlygų ir ne iškart. Vyriausyb÷s pos÷dyje,
kuriam pirmininkavo pats prezidentas A.Stulginskis, buvo priimti du
sprendimai: 1) Šventajam Sostui pranešti, jog „Vyskupijų sienų išvedimas
n÷ kiek neliečia valstyb÷s ribų klausimo ir neprivalo mažinti Lietuvos
aspiracijas į Vilnių ir lenkų užgrobtas Lietuvos sienas Vyriausyb÷
nepakeičia savo nusistatymo d÷l Vilniaus“, kuris, be kita ko, išd÷stytas
ir „paskutin÷j protesto notoj Vatikanui d÷l konkordato su Lenkija“;
2) „Sąlyginai sutikti atnaujinti diplomatinius santykius su Apaštališkuoju
Sostu, jei Vatikanas atšauks arkiv. Zecchiniui duotus įgaliojimus“ Lietuvoje
ir sutiks paskirti Lietuvai „atstovą toj pačioj rangoj, kokioj skirs Lietuva
Vatikanui“ 119. Geguž÷s 12 d. premjeras ir laikinai einantis užsienio
reikalų ministro pareigas * dr. Leonas Bistras apie geguž÷s 8 d. Vyriausyb÷s
sprendimo pirmąją dalį praneš÷ apaštaliniam vizitatoriui Lietuvoje
arkivyskupui J.Matulaičiui-Matulevičiui. Laiške pabr÷žta, jog Vyriausyb÷
didžiai vertina atskiros Bažnytin÷s provincijos Lietuvoje įkūrimą ir puikiai
supranta šio fakto tiek kultūrinę, tiek politinę reikšmę, tačiau vyskupijų
ribų nustatymą bei jų pavadinimus laiko tik „momento aplinkybių
padariniu“, kuris jokiu būdu „neliečia Lietuvos Respublikos teritorijos
sienų klausimo ir negali daryti įtakos Lietuvos Vyriausyb÷s Respublikos
sienų klausimu vedamajai politikai“ 120.
Kadangi min÷toms išlygoms Šventasis Sostas oficialiai neprieštaravo
(Kaune galbūt nuspręsta, jog net akceptavo), geguž÷s 25 d. L.Bistras arkivyskupui
J.Matulaičiui-Matulevičiui praneš÷ ir antrąją „istorinio“ Vyriausyb÷s
pos÷džio sprendimo dalį: „Turiu garb÷s pranešti Jūsų Ekscelencijai,
kad Ministrų kabinetas, svarstydamas esamus santykius Lietuvos
Vyriausyb÷s su Vatikanu, nutar÷ š.m. geguž÷s 8 dieną atnaujinti dip-
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
apie sutvarkymą Lietuvos bažnytin÷s provincijos ir paskyrimą arkivyskupų ir vyskupų ir
imdama dom÷n, kad Bažnytin÷s provincijos sutvarkymas yra Lietuvos suverenių teisių
įžeidimas, kad jis yra pravestas slaptai, visai aplenkiant ir Seimą, ir Užsienių reikalų komisiją,
kad tas sutvarkymas pripažįsta dabartinį teritorialinį status quo su Lenkija ir formaliai
fiksuoja išsižad÷jimą Vilniaus krašto, kad popiežiaus aktas negal÷jo įvykti be Vyriausyb÷s
žinios ir pritarimo, smerkia Vyriausyb÷s politiką santykiuose su Vatikanu ir
reiškia savo griežtą protestą“).
118 Lietuvos Ministrų Kabineto pos÷džio, įvykusio 1926 05 08 Respublikos prezidento
rūmuose, protokolas, LCVA, f. 923, ap. 1, b. 1123/2, l. 1.
119 Ten pat.
* Netrukus po Lietuvos bažnytin÷s provincijos įkūrimo, 1926 m. balandžio 20 d. kunigas
dr. M.Reinys iš užsienio reikalų ministro posto pasitrauk÷. Tokį jo apsisprendimą nul÷m÷
keletas aplinkybių bei priežasčių. Plačiau apie tai žr. A.Kasparavičius, min. veik.,
p. 167.
120 Lietuvos Respublikos premjero ir laikinai einančio užsienio reikalų ministro pareigas
dr. L.Bistro 1926 05 12 laiškas apaštališkajam vizitatoriui Lietuvoje arkivyskupui
J.Matulaičiui-Matulevičiui, ten pat, f. 383, ap. 7, b. 663, l. 13.