02.08.2013 Views

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

330 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *36<br />

mūsų aptariamas tekstas atviras interpretacijoms, pasakyta ir pačiame<br />

dokumente, kai formuluojamos aplinkyb÷s bei priežastys, turinčios paaiškinti<br />

būtent tokį, o ne kitokį Šventojo Sosto apsisprendimą: „Taigi kadangi<br />

pagal apaštalinę pareigą mūsų dalykas yra nustatin÷ti vyskupijų<br />

ribas, [pasiremdami] savo apaštališkos valdžios pilnybe ir tikru žinojimu,<br />

papildę sutikimu tų, kuriuos tai liečia ar kurie mano juos tai liečiant *, nutariame“<br />

111. Taigi, regis, šis bažnytin÷s diplomatijos dokumentas geb÷jo<br />

kone pavyzdingai suderinti net keturių šalių sunkiai sutampančius interesus…<br />

112<br />

VII<br />

Po 1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI akto Katalikų Bažnyčia<br />

Lietuvoje tapo vientisu, moderniu organizmu, tiesiogiai, be jokių išor÷s<br />

tarpininkų pavaldi tik Romos Kurijai. Atsirado galimyb÷ katalikams<br />

leisti bažnytinius įstatymus ištisai provincijai, organizuoti Bažnyčios sinodus<br />

ir vyskupų suvažiavimus. Kartu Lietuvoje suintensyv÷jo ir praturt÷jo<br />

<strong>katalikų</strong> dvasinis gyvenimas. Miestuose, kurie tapo arkivyskupijos,<br />

vyskupijų ir prelatūros centrais**, prad÷jo formuotis nauji konfesin÷s ir<br />

dvasin÷s kultūros židiniai. Kaip rašo dr. Regina Laukaityt÷, Lietuvos<br />

bažnytin÷s provincijos įteisinimo aktas tapo ilgiausiai pra÷jusiame šimtmetyje<br />

veikusiu juridiniu dokumentu 113. 1925 m. pavasarį įsteigta Lietuvos<br />

bažnytin÷ provincija su visa savo organizacine struktūra išsilaik÷ beveik<br />

per visą XX a., pergyveno sovietmetį ir buvo naujai reformuota jau<br />

tik po 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomyb÷s Atkūrimo Akto – 1991 m.<br />

pabaigoje.<br />

Įvertindamas naująją pad÷tį, 1926 m. balandžio viduryje M.Reinys<br />

interviu „Ryto“ žurnalistui taikliai pabr÷ž÷, kad tai n÷ra vien katalikiškos<br />

bendruomen÷s laim÷jimas, bet ir Lietuvos Bažnyčios brandos bei savarankiškumo<br />

įrodymas 114. O dar platesne prasme – ir tautin÷s valstyb÷s<br />

sustiprinimas. Taip teigdamas ministras neperd÷jo. Prisimenant, jog Lie-<br />

––––––––––––––––––––––<br />

* Išryškinta – A.K.<br />

111 Ten pat, l. 18.<br />

112 Kaip Šventasis Sostas 1925–1926 m. derino savo pozicijas su Lenkija ir Vokietija plačiau<br />

žr. H. von Riekhoff, German–Polish Relations, 1919–1933, Baltimore and London:<br />

The Johs Hopkins Press, 1971, p. 286–288.<br />

** Kaunas, Telšiai, Klaip÷da, Panev÷žys, Kaišiadorys, Vilkaviškis.<br />

113 R.Laukaityt÷, Ministras pirmininkas Leonas Bistras, kn. Lietuvos Respublikos ministrai<br />

pirmininkai 1918–1940, 1997, p. 314.<br />

114 Užsienio reikalų ministeris prof. M.Reinys d÷l įkūrimo Lietuvos bažnytin÷s provincijos,<br />

Rytas, 1926 04 14, p. 1.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!