PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*35
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
zitatorius Lietuvai J.Matulaitis-Matulevičius109. Reforma tur÷jo būti įgyvendinta
per pusę metų ir apie tai oficialiai raštu pranešta Šv. Konsistorijos
kongregacijai Romoje.
Būtina pasakyti, kad aptariamojo dokumento tekstas buvo suredaguotas
itin diplomatiškai, subtiliai bei apdairiai ir netgi, drįsčiau tvirtinti,
tam tikra prasme su Lietuvai naudinga projekcija į ateitį. Manau, jog mūsų
anksčiau išryškinta esamojo laiko aplinkyb÷ dabar, kuri dokumento
tekste pavartota nusakant Lietuvos Respublikos sienas, ir jos loginisprasminis
kontekstas (visas sakinys) leidžia kelti hipotezę, kad Kaune tai
gal÷jo būti interpretuota ir kaip savotiškas Šventojo Sosto atsiliepimas
į lietuvių teritorines revendikacijas.
Sunku įsivaizduoti, jog toks chronologinis aspektas – laiko aplinkyb÷
– šiame reikšmingame dokumente gal÷jo atsirasti nevalingai ar atsitiktinai.
Labiau tik÷tina, kad tokia redakcija sąmoningai nor÷ta pabr÷žti
Lietuvos Respublikos sienų klausimo neišspręstumą. Konkrečiau tariant,
taip lyg paliktos praviros durys ar siauras koridorius lietuvių revendikuojamos
istorin÷s sostin÷s eventualiai integracijai į Lietuvos bažnytinę
provinciją, o jeigu taip, tai neišvengiamai ir į Lietuvos Respubliką.
Šią mūsų hipotetinę prielaidą iš dalies pagrindžia ir dar viena būdinga
aplinkyb÷. Skirsnyje, kuris užbaigia Lietuvos bažnytin÷s provincijos
teritorinio sutvarkymo aprašymą, pasakyta (v÷lgi sunku patik÷ti, kad atsitiktinai
ir be login÷s jungties su min÷tuoju Lietuvos sienų chronologiniu
imperatyvu), kad Šventasis Sostas pasilieka sau „galią kalbamuosius
suskirstymus modifikuoti, mainyti ir kitaip nustatyti, pagal laikų aplin-
kybes
*“ 110.
Antra vertus, mūsų aptartasis Lietuvos Respublikos sienų neišspręstumo
klausimas elastingai užfiksuotas šiame bažnytin÷s diplomatijos sukurtame
dokumente nebūtinai gal÷jo (ar gali) būti aiškinamas tik tokia
prasme. Pasistengusi oponuojanti šalis tokią dokumento redakciją, regis,
gal÷jo (ir gali) ir kardinaliai priešingai aiškinti… Kitaip tariant, tekste pavartota
paslanki esamąjį laiką reiškianti aplinkyb÷ – dabar – skirtingų šalių
gal÷jo būti suprasta bei aiškinama savaip: vieniems būti ženklas, liudijantis
kai kurių teritorijų tik laikiną priklausomybę Lietuvos Respublikai,
šiuo atveju lygu ir Lietuvos bažnytinei provincijai, ar net jų tik „sezoninį“
** pobūdį, kitiems – tai gal÷jo reikšti nebaigtas rinkti Lietuvos Respublikos,
šiuo atveju lygu ir Lietuvos bažnytin÷s provincijos, žemes. Kad
––––––––––––––––––––––
109 Ten pat, l. 20.
* Išryškinta – A.K.
110 Ten pat.
** Ne paslaptis, kad būtent tokiu pažyminiu neretai būdavo pašiepiamos po Didžiojo
karo susikūrusios ar atsikūrusios mažosios valstyb÷s, tarp jų ir Lietuva.
329