PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
328 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *34 klaus÷ arkivyskupijoms, kurių centrai buvo už Lietuvos Respublikos ribų*. Tokia pad÷tis buvo labai neparanki nei Lietuvos valstybei, nei vietos katalikams. Juolab kad tarp Lietuvos ir kai kurių kaimyninių šalių vykstanti politin÷, tautin÷-kultūrin÷ ar ekonomin÷ trintis neišvengiamai atsiliepdavo ir Bažnyčios reikalams. Taigi sujungti lietuvių vyskupijas į vientisą bažnytinį organizmą su centru Lietuvoje buvo svarbu tiek politiškai, tiek tenkinant vietos tikinčiųjų religinius-kultūrinius poreikius. Kaip netrukus įsitikinsime, tai suprato ne tik lietuvių politikai, bet ir pats Šventasis T÷vas. Ministrui kunigui M.Reiniui ir arkivyskupui J.Matulaičiui-Matulevičiui 1926 m. pradžioje darniai bei kūrybiškai bendradarbiaujant, senos šalių tarpusavio nuoskaudos greitai buvo pamirštos ir Lietuvos bažnytin÷s provincijos kūrimo darbas vyko sparčiai. Kaip prad÷damas šį darbą ir projektavo pats apaštalinis vizitatorius, jau po kelių m÷nesių buvo suderintas galutinis projektas ir 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI paskelb÷ bulę „Lithuanorum gente“, kuri deklaravo Lietuvos bažnytin÷s provincijos įkūrimą bei naujų vyskupijų Lietuvos Respublikoje „sutvarkymą“ 106. Apaštalin÷s konstitucijos įvadin÷je dalyje buvo nedviprasmiškai pasakyta, kad šį sprendimą Šventasis T÷vas priima atsižvelgdamas į „lietuvių tik÷jimą bei maldingumą, taip uoliai ir ilgai jų išlaikytą įvairiausiuose varguose bei nelaim÷se“, ir siekdamas naudos „ne tik katalikyb÷s reikalui, bet ir pačiai Valstybei“ 107. Čia pat konstatuota, jog „atskira Bažnytin÷ provincija“ sudaroma iš „visų tų teritorijų, kurios dabar** yra Lietuvos Respublikos ribose“. O Lietuvos bažnytin÷ provincija „bus sud÷ta iš Kauno arkidiecezijos, kaipo metropoliškosios, ir sekančių sufraganiškųjų diecezijų: Telšių diecezijos drauge su Klaip÷dos prelatūra***, Panev÷žio, Vilkaviškio ir Kaišiadorių diecezijų“ 108. Pagal reformą Lietuvos bažnytinę provinciją tur÷jo sudaryti 519 parapijų. Bažnytin÷s reformos vyriausiuoju vykdytoju buvo paskirtas tituliarinis arkivyskupas, apaštalinis vi- –––––––––––––––––––––– * Istorin÷s Žemaičių ir Vilniaus vyskupijos buvo pavaldžios Mogiliovo arkivyskupui, Seinų vyskupija – Varšuvos arkivyskupijai, o Klaip÷dos krašto katalikiškas parapijas nuo seno vald÷ Varmijos vyskupas Vokietijoje. 106 1926 04 04 popiežiaus Pijaus XI bul÷s „Lithuanorum gente“ kopija, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 953/1. l. 18–21. 107 Ten pat, l. 18. ** Išryškinta – A.K. *** Iš esm÷s Klaip÷dos prelatūra į Lietuvos bažnytinę provinciją – Telšių vyskupiją buvo įjungta tik autonomin÷mis teis÷mis. Bul÷je tuo klausimu pasakyta, kad Klaip÷dos prelatūrą „valdys Telšių ordinaras, atsižvelgdamas į vietos aplinkybes ir bažnytinius įstatymus“. 108 Ten pat.
*35 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI zitatorius Lietuvai J.Matulaitis-Matulevičius109. Reforma tur÷jo būti įgyvendinta per pusę metų ir apie tai oficialiai raštu pranešta Šv. Konsistorijos kongregacijai Romoje. Būtina pasakyti, kad aptariamojo dokumento tekstas buvo suredaguotas itin diplomatiškai, subtiliai bei apdairiai ir netgi, drįsčiau tvirtinti, tam tikra prasme su Lietuvai naudinga projekcija į ateitį. Manau, jog mūsų anksčiau išryškinta esamojo laiko aplinkyb÷ dabar, kuri dokumento tekste pavartota nusakant Lietuvos Respublikos sienas, ir jos loginisprasminis kontekstas (visas sakinys) leidžia kelti hipotezę, kad Kaune tai gal÷jo būti interpretuota ir kaip savotiškas Šventojo Sosto atsiliepimas į lietuvių teritorines revendikacijas. Sunku įsivaizduoti, jog toks chronologinis aspektas – laiko aplinkyb÷ – šiame reikšmingame dokumente gal÷jo atsirasti nevalingai ar atsitiktinai. Labiau tik÷tina, kad tokia redakcija sąmoningai nor÷ta pabr÷žti Lietuvos Respublikos sienų klausimo neišspręstumą. Konkrečiau tariant, taip lyg paliktos praviros durys ar siauras koridorius lietuvių revendikuojamos istorin÷s sostin÷s eventualiai integracijai į Lietuvos bažnytinę provinciją, o jeigu taip, tai neišvengiamai ir į Lietuvos Respubliką. Šią mūsų hipotetinę prielaidą iš dalies pagrindžia ir dar viena būdinga aplinkyb÷. Skirsnyje, kuris užbaigia Lietuvos bažnytin÷s provincijos teritorinio sutvarkymo aprašymą, pasakyta (v÷lgi sunku patik÷ti, kad atsitiktinai ir be login÷s jungties su min÷tuoju Lietuvos sienų chronologiniu imperatyvu), kad Šventasis Sostas pasilieka sau „galią kalbamuosius suskirstymus modifikuoti, mainyti ir kitaip nustatyti, pagal laikų aplin- kybes *“ 110. Antra vertus, mūsų aptartasis Lietuvos Respublikos sienų neišspręstumo klausimas elastingai užfiksuotas šiame bažnytin÷s diplomatijos sukurtame dokumente nebūtinai gal÷jo (ar gali) būti aiškinamas tik tokia prasme. Pasistengusi oponuojanti šalis tokią dokumento redakciją, regis, gal÷jo (ir gali) ir kardinaliai priešingai aiškinti… Kitaip tariant, tekste pavartota paslanki esamąjį laiką reiškianti aplinkyb÷ – dabar – skirtingų šalių gal÷jo būti suprasta bei aiškinama savaip: vieniems būti ženklas, liudijantis kai kurių teritorijų tik laikiną priklausomybę Lietuvos Respublikai, šiuo atveju lygu ir Lietuvos bažnytinei provincijai, ar net jų tik „sezoninį“ ** pobūdį, kitiems – tai gal÷jo reikšti nebaigtas rinkti Lietuvos Respublikos, šiuo atveju lygu ir Lietuvos bažnytin÷s provincijos, žemes. Kad –––––––––––––––––––––– 109 Ten pat, l. 20. * Išryškinta – A.K. 110 Ten pat. ** Ne paslaptis, kad būtent tokiu pažyminiu neretai būdavo pašiepiamos po Didžiojo karo susikūrusios ar atsikūrusios mažosios valstyb÷s, tarp jų ir Lietuva. 329
- Page 275 and 276: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 277 and 278: *3 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 279 and 280: *5 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 281 and 282: *7 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 283 and 284: *9 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 285 and 286: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 287 and 288: *3 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 289 and 290: *5 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 291 and 292: *7 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 293 and 294: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 295 and 296: *3 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 297 and 298: *5 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 299 and 300: *7 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 301 and 302: *9 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 303 and 304: *11 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 305 and 306: *13 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 307 and 308: *15 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 309 and 310: *17 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 311 and 312: *19 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 313 and 314: *21 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 315 and 316: *23 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 317 and 318: *25 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 319 and 320: *27 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 321 and 322: *29 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 323 and 324: *31 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 325: *33 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 329 and 330: *37 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 331 and 332: *39 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 333 and 334: *41 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 335 and 336: *43 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 337 and 338: *45 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 339 and 340: *47 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 341 and 342: *49 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 343 and 344: *51 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 345 and 346: *53 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 347 and 348: *55 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 349 and 350: *57 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 351 and 352: *59 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 353 and 354: *61 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 355 and 356: *63 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 357 and 358: *65 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 359 and 360: *67 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 361 and 362: *69 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 363 and 364: *71 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 365 and 366: *73 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 367 and 368: *75 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 369 and 370: *77 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 371 and 372: *79 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 373 and 374: *81 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 375 and 376: *83 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
328 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *34<br />
klaus÷ arkivyskupijoms, kurių centrai buvo už Lietuvos Respublikos ribų*.<br />
Tokia pad÷tis buvo labai neparanki nei Lietuvos valstybei, nei vietos<br />
katalikams. Juolab kad tarp Lietuvos ir kai kurių kaimyninių šalių vykstanti<br />
politin÷, tautin÷-kultūrin÷ ar ekonomin÷ trintis neišvengiamai atsiliepdavo<br />
ir Bažnyčios reikalams. Taigi sujungti lietuvių vyskupijas į vientisą<br />
bažnytinį organizmą su centru Lietuvoje buvo svarbu tiek politiškai,<br />
tiek tenkinant vietos tikinčiųjų religinius-kultūrinius poreikius. Kaip netrukus<br />
įsitikinsime, tai suprato ne tik lietuvių politikai, bet ir pats Šventasis<br />
T÷vas.<br />
Ministrui kunigui M.Reiniui ir arkivyskupui J.Matulaičiui-Matulevičiui<br />
1926 m. pradžioje darniai bei kūrybiškai bendradarbiaujant, senos<br />
šalių tarpusavio nuoskaudos greitai buvo pamirštos ir Lietuvos bažnytin÷s<br />
provincijos kūrimo darbas vyko sparčiai. Kaip prad÷damas šį darbą<br />
ir projektavo pats apaštalinis vizitatorius, jau po kelių m÷nesių buvo suderintas<br />
galutinis projektas ir 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI<br />
paskelb÷ bulę „Lithuanorum gente“, kuri deklaravo Lietuvos bažnytin÷s<br />
provincijos įkūrimą bei naujų vyskupijų Lietuvos Respublikoje „sutvarkymą“<br />
106.<br />
Apaštalin÷s konstitucijos įvadin÷je dalyje buvo nedviprasmiškai pasakyta,<br />
kad šį sprendimą Šventasis T÷vas priima atsižvelgdamas į „lietuvių<br />
tik÷jimą bei maldingumą, taip uoliai ir ilgai jų išlaikytą įvairiausiuose<br />
varguose bei nelaim÷se“, ir siekdamas naudos „ne tik katalikyb÷s reikalui,<br />
bet ir pačiai Valstybei“ 107. Čia pat konstatuota, jog „atskira Bažnytin÷<br />
provincija“ sudaroma iš „visų tų teritorijų, kurios dabar** yra Lietuvos<br />
Respublikos ribose“. O Lietuvos bažnytin÷ provincija „bus sud÷ta iš<br />
Kauno arkidiecezijos, kaipo metropoliškosios, ir sekančių sufraganiškųjų<br />
diecezijų: Telšių diecezijos drauge su Klaip÷dos prelatūra***, Panev÷žio,<br />
Vilkaviškio ir Kaišiadorių diecezijų“ 108. Pagal reformą Lietuvos bažnytinę<br />
provinciją tur÷jo sudaryti 519 parapijų. Bažnytin÷s reformos vyriausiuoju<br />
vykdytoju buvo paskirtas tituliarinis arkivyskupas, apaštalinis vi-<br />
––––––––––––––––––––––<br />
* Istorin÷s Žemaičių ir Vilniaus vyskupijos buvo pavaldžios Mogiliovo arkivyskupui,<br />
Seinų vyskupija – Varšuvos arkivyskupijai, o Klaip÷dos krašto katalikiškas parapijas nuo<br />
seno vald÷ Varmijos vyskupas Vokietijoje.<br />
106 1926 04 04 popiežiaus Pijaus XI bul÷s „Lithuanorum gente“ kopija, LCVA, f. 383,<br />
ap. 7, b. 953/1. l. 18–21.<br />
107 Ten pat, l. 18.<br />
** Išryškinta – A.K.<br />
*** Iš esm÷s Klaip÷dos prelatūra į Lietuvos bažnytinę provinciją – Telšių vyskupiją buvo<br />
įjungta tik autonomin÷mis teis÷mis. Bul÷je tuo klausimu pasakyta, kad Klaip÷dos prelatūrą<br />
„valdys Telšių ordinaras, atsižvelgdamas į vietos aplinkybes ir bažnytinius įstatymus“.<br />
108 Ten pat.
Change language