PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

326 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *32
spauda susidarytų pozityvesnę nuomonę apie Lietuvą. Po diplomatinių
santykių nutraukimo Romoje likęs J.Macevičius *, „kaipo laisvai samdomas
valdininkas“, buvo įpareigotas „sekti italų ir ypatingai Vatikano
spaudą, kiek tai liečia Lietuvos bažnytinius reikalus ir santykius su Vatikanu
ir [apie tai] referuoti pasiuntiniui Versti italų kalbon informacines
žinias vietos katalikų laikraščiams iš Lietuvos tikybinio gyvenimo“
96. Jau lapkričio paskutin÷mis dienomis V.Čarneckis susitiko su vyskupu
J.Matulaičiu-Matulevičiumi ir tar÷si Lietuvos–Vatikano santykių
bei Lietuvos bažnytin÷s provincijos įkūrimo reikalais. Sprendžiant iš
V.Čarneckio pranešimo, abu pašnekovai sutar÷, jog „apie diplomatinių
santykių užmezgimą dabar nebūtų laikas kalb÷ti“, tačiau Lietuvos bažnytin÷s
provincijos įkūrimas – neatid÷liotinas reikalas 97. Po konsultacijų
su vyskupu pasiuntinys užsienio reikalų ministrui į Kauną, be kita ko,
raš÷: „Ant greitųjų surinktomis mano žiniomis, Vatikanui tiktų neatid÷liojant
pasiųsti Lietuvon savo įgaliotą asmenį – vizitatorių, kuriam pavestų
dalyką ištirti vietoje ir paskui, akriptavus jo pateiktąjį projektą, pavesti
jam provincijos steigimą įvykdyti“ 98. Tuo metu Romos Kurijoje bei
Amžinojo miesto diplomatin÷se sferose jau gana plačiai kalb÷ta, jog Lietuvos
bažnytin÷s provincijos kūr÷ju gal÷tų būti vyskupas J.Matulaitis-
Matulevičius 99.
Vyskupas J.Matulaitis-Matulevičius, greičiausiai suprasdamas keblią
vidaus politinę situaciją Lietuvoje, galimas intrigas, Lietuvos iracionalų
teritorinį ginčą su Lenkija ir apskritai darbo Lietuvoje sąlygas, ne itin buvo
susižav÷jęs šia subtilia misija ir labiau linko likti Romoje ir „kurti čionai
Marijonų centrą“ 100. Neviliojo vyskupo ir profesin÷ karjera: perspek-
––––––––––––––––––––––
* Po faktinio diplomatinių santykių nutraukimo J.Macevičius Romoje pasiliko kaip
privatus asmuo ir studijavo menotyrą. Tačiau neatmestina, jog tai buvo ir su Lietuvos
URM suderinta taktika, siekiant „nesudeginti visų tiltų“, vedančių į Šventąjį Sostą, ir išlaikyti
nors minimalias galimybes būsimiems kontaktams. Tiesa, M.Reiniui tapus užsienio
reikalų ministru J.Macevičius Romoje ilgiau neužsiliko. M.Reinio iniciatyva 1925 m.
gruodžio 18 d. jis buvo atšauktas į Kauną, darbas jam pasiūlytas URM. Panašu, kad taip
naujasis ministras siek÷ panaikinti dar galimas psichologinio pobūdžio kliūtis atkurti
santykius su Vatikanu.
96 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Italijoje V.Čarneckio
1925 12 01 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui dr. M.Reiniui, LCVA, f. 383, ap.
7, b. 582, l. 29.
97 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Italijoje V.Čarneckio
1925 11 28 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui dr. M.Reiniui, ten pat, l. 31.
98 Ten pat.
99 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Italijoje V.Čarneckio
1925 12 03 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui M.Reiniui, ten pat, l. 24.
100 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Italijoje V.Čarneckio
1925 11 28 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui M.Reiniui, ten pat, l. 31–32.