PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
324 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *30 opinijos simpatijos taip pat, toli gražu, ne toje apkasų pus÷je, kaip nor÷tųsi. Tod÷l jau geguž÷s paskutin÷mis dienomis V.Čarneckis buvo priverstas P.Klimui konstatuoti, kad nors Lietuva ir toliau protestuoja prieš Šventojo Sosto konkordatą su Lenkija ir d÷l to protesto kol kas naujo pasiuntinio Vatikanui neskirs ir faktiškai nutrūkusių diplomatinių santykių neatkurs, tačiau „tolimesnis incidento išpl÷timas n÷ra pageidaujamas“ 92. Tai buvo pirmas ženklas, rodęs, jog Kaunas pagaliau pradeda suprasti, kad šis takas veda į niekur. Netrukus pasirod÷ ir antras: birželio pirmomis dienomis V.Čarneckis iš esm÷s jau buvo pasišovęs atnaujinti dialogą su Šventuoju Sostu ir praš÷ P.Klimą patarimo, ar tikslinga į Vatikaną siųsti Lietuvos vyskupų delegatą 93. Čia, regis, atidesnis skaitytojas gal÷tų suklusti, stabtel÷ti ir natūraliai nustebęs paklausti: kas gi atsitiko, ką Lietuva laim÷jo? Kod÷l vos prieš porą savaičių Kaunas, dar ryžtingai stūmęs konfrontacijos garvežį, dabar staiga suskato jį stabdyti, nors Lenkijos ir Vatikano konkordato turinys nepasikeit÷ n÷ per plauką? Žinoma, tikslų atsakymą į šį retorinį klausimą tikriausiai įstengtų duoti tik patys šio politinio proceso dalyviai ar jų memuarai. Hipotetinį atsakymą įsivaizduojamam skaitytojui drįstume pasiūlyti ir mes: galbūt lietuvių diplomatai neveng÷ klaidų tik tod÷l, kad paskui iš jų mielai pasimokytų… * Kita vertus, ar ne šios diplomatin÷s taktikos logiškas rezultatas buvo ir tai, jog 1925 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis-Matulevičius buvo priverstas atsisakyti pareigų, palikti savo vyskupiją ir išvykti į Romą? O gal po to pager÷jo Vilnijos lietuvių religinis gyvenimas ar Lietuvos valdžia įgijo daugiau galimybių kuruoti savo tautiečių konfesinius reikalus krašte? Regis, atvirkščiai. Tačiau tai galbūt liudija, kaip tuomet dar jauna Lietuvos Respublika, dalis nepatyrusių, bet ambicingų jos politikų bei diplomatų l÷tai ir nelengvai kop÷ į didžiosios politikos bei europin÷s diplomatijos everestus: kartais klaidžiodami ir klupdami arba iš plataus vieškelio išsukdami į vingiuotą, akmeningą takelį ar slidžią šalikelę… –––––––––––––––––––––– 92 Užsienio reikalų ministro V.Čarneckio 1925 05 30 šifruota telegrama iš Kauno į Romą Lietuvos pasiuntiniui Italijoje P.Klimui, ten pat, l. 48. 93 Lietuvos pasiuntinio Italijoje P.Klimo 1925 06 05 šifruota telegrama iš Romos į Kauną, URM, ten pat, b. 573, l. 215. * Tiesa, reikia pasakyti, jog, kaip ir dera stropiems mokiniams, mokymasis vyko individualiai. Įsiminti tarptautines pamokas vieniems sek÷si greičiau, kitiems – l÷čiau. Štai atsiliepdamas į min÷tąją V.Čarneckio intenciją užmegzti dialogą su popiežiumi, P.Klimas ministrui skubiai paaiškino, kad „Vyskupų delegato pasiuntimas padarytų afrontą vyriausybei ir paralyžiuotų jos protestą“.
*31 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI VI Normalizuoti santykius su Šventuoju Sostu 1925 m. pabaigoje ÷m÷si tik naujoji dr. Leono Bistro Vyriausyb÷ ir pirmiausia jos užsienio reikalų ministras kunigas, filosofijos mokslų daktaras Mečislovas Reinys. Kad M.Reiniui teko sunki užduotis Lietuvos diplomatijai vadovauti itin sud÷tingomis tarptautin÷mis aplinkyb÷mis – šaliai atsidūrus beveik visiškoje tarptautin÷je izoliacijoje – pripažino net jo politinis oponentas, tautininkų veik÷jas prelatas Vladas Mironas. 1925 m. spalio pradžioje Lietuvos tautininkų sąjungos oficioze V.Mironas taikliai ir, regis, sąžiningai raš÷: „Mums, kunigams, žinomas kun. prof. Reinys: jis geras profesorius, aukštos doros žmogus, stataus būdo ir tvirtos valios, drąsus žmogus . Jis pa÷m÷ ministeriją ypatingai sunkiu Lietuvos politikai laiku. Politinių draugų maža: jų veik n÷ra. Net su Roma mūsų gudrieji politikai pasisteng÷ santykius nutraukti“ 94. Panašiai M.Reinio asmenį bei jam tekusius uždavinius vertino ir kiti žymūs lietuvių politikai bei užsienio diplomatai 95. M.Reinys iškilusias problemas tvark÷ palyginti sparčiai ir s÷kmingai. Jau 1925 m. lapkričio pradžioje Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru prie Kvirinalo buvo paskirtas užsienio reikalų ministro posto netekęs V.Čarneckis. Tik÷tina, jog šis paskyrimas buvo ne atsitiktinis, bet gana gerai apskaičiuotas diplomatinis žingsnis. Viena vertus, turint galvoje, jog tuomet Lietuva savo atstovo prie Šventojo Sosto oficialiai nebetur÷jo, buvo akivaizdu, kad diplomatinių santykių su Vatikanu atkūrimo našta pirmiausia guls ant pasiuntinio pečių. Antra, nepaisant visos P.Klimo kurtuazijos, iškalbos bei įgimto entuziazmo, jo kandidatūra šiam subtiliam reikalui vis d÷lto ne itin tiko, nes P.Klimas labiau gars÷jo ne kaip katalikas, bet kaip energingas pasaulietis. Trečia, V.Čarneckis buvo ne tik pavyzdingesnis katalikas, bet, regis, iš esm÷s geriausiai žinojo visas Lietuvos–Vatikano problemiškų santykių peripetijas ir niekada nebuvo diplomatinių santykių su Vatikanu destrukcijos iniciatorius. Greičiau atvirkščiai. Taigi URM ir naujasis jos vadovas atsižvelg÷ į aplinkybę, kuri a priori gal÷jo būti žinoma ir Vatikanui bei – teigiamai ar neigiamai – tur÷jo atliepti Lietuvos nacionalinius interesus. Naujojo užsienio reikalų ministro pertvarkymai diplomatin÷je tarnyboje pasiteisino. Vos atvykęs į Romą V.Čarneckis nedelsdamas kibo į darbą: rūpinosi ne tik Lietuvos–Italijos reikalais, bet ir santykių su Vatikanu harmonizavimu. Pirmiausia pasiuntinys pasirūpino, kad italų –––––––––––––––––––––– 94 V.Mironas, D÷l kunigų ministerių, Lietuvis, 1925 09 09, p. 4. 95 A.Kasparavičius, Kunigas Mečislovas Reinys diplomatin÷je tarnyboje (1925 09 25–1926 04 20), Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940, p. 154–155. 325
- Page 272 and 273: 274 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *18
- Page 275 and 276: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 277 and 278: *3 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 279 and 280: *5 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 281 and 282: *7 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 283 and 284: *9 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 285 and 286: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 287 and 288: *3 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 289 and 290: *5 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 291 and 292: *7 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 293 and 294: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 295 and 296: *3 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 297 and 298: *5 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 299 and 300: *7 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 301 and 302: *9 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 303 and 304: *11 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 305 and 306: *13 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 307 and 308: *15 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 309 and 310: *17 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 311 and 312: *19 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 313 and 314: *21 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 315 and 316: *23 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 317 and 318: *25 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 319 and 320: *27 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 321: *29 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 325 and 326: *33 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 327 and 328: *35 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 329 and 330: *37 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 331 and 332: *39 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 333 and 334: *41 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 335 and 336: *43 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 337 and 338: *45 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 339 and 340: *47 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 341 and 342: *49 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 343 and 344: *51 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 345 and 346: *53 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 347 and 348: *55 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 349 and 350: *57 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 351 and 352: *59 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 353 and 354: *61 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 355 and 356: *63 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 357 and 358: *65 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 359 and 360: *67 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 361 and 362: *69 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 363 and 364: *71 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 365 and 366: *73 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 367 and 368: *75 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 369 and 370: *77 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 371 and 372: *79 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
324 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *30<br />
opinijos simpatijos taip pat, toli gražu, ne toje apkasų pus÷je, kaip nor÷tųsi.<br />
Tod÷l jau geguž÷s paskutin÷mis dienomis V.Čarneckis buvo priverstas<br />
P.Klimui konstatuoti, kad nors Lietuva ir toliau protestuoja prieš<br />
Šventojo Sosto konkordatą su Lenkija ir d÷l to protesto kol kas naujo pasiuntinio<br />
Vatikanui neskirs ir faktiškai nutrūkusių diplomatinių santykių<br />
neatkurs, tačiau „tolimesnis incidento išpl÷timas n÷ra pageidaujamas“ 92.<br />
Tai buvo pirmas ženklas, rodęs, jog Kaunas pagaliau pradeda suprasti,<br />
kad šis takas veda į niekur. Netrukus pasirod÷ ir antras: birželio pirmomis<br />
dienomis V.Čarneckis iš esm÷s jau buvo pasišovęs atnaujinti dialogą<br />
su Šventuoju Sostu ir praš÷ P.Klimą patarimo, ar tikslinga į Vatikaną siųsti<br />
Lietuvos vyskupų delegatą 93.<br />
Čia, regis, atidesnis skaitytojas gal÷tų suklusti, stabtel÷ti ir natūraliai<br />
nustebęs paklausti: kas gi atsitiko, ką Lietuva laim÷jo? Kod÷l vos prieš<br />
porą savaičių Kaunas, dar ryžtingai stūmęs konfrontacijos garvežį, dabar<br />
staiga suskato jį stabdyti, nors Lenkijos ir Vatikano konkordato turinys<br />
nepasikeit÷ n÷ per plauką? Žinoma, tikslų atsakymą į šį retorinį klausimą<br />
tikriausiai įstengtų duoti tik patys šio politinio proceso dalyviai ar jų memuarai.<br />
Hipotetinį atsakymą įsivaizduojamam skaitytojui drįstume pasiūlyti<br />
ir mes: galbūt lietuvių diplomatai neveng÷ klaidų tik tod÷l, kad<br />
paskui iš jų mielai pasimokytų… *<br />
Kita vertus, ar ne šios diplomatin÷s taktikos logiškas rezultatas buvo<br />
ir tai, jog 1925 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis-Matulevičius<br />
buvo priverstas atsisakyti pareigų, palikti savo vyskupiją ir išvykti<br />
į Romą? O gal po to pager÷jo Vilnijos lietuvių religinis gyvenimas<br />
ar Lietuvos valdžia įgijo daugiau galimybių kuruoti savo tautiečių konfesinius<br />
reikalus krašte? Regis, atvirkščiai. Tačiau tai galbūt liudija, kaip<br />
tuomet dar jauna Lietuvos Respublika, dalis nepatyrusių, bet ambicingų<br />
jos politikų bei diplomatų l÷tai ir nelengvai kop÷ į didžiosios politikos<br />
bei europin÷s diplomatijos everestus: kartais klaidžiodami ir klupdami<br />
arba iš plataus vieškelio išsukdami į vingiuotą, akmeningą takelį ar slidžią<br />
šalikelę…<br />
––––––––––––––––––––––<br />
92 Užsienio reikalų ministro V.Čarneckio 1925 05 30 šifruota telegrama iš Kauno į Romą<br />
Lietuvos pasiuntiniui Italijoje P.Klimui, ten pat, l. 48.<br />
93 Lietuvos pasiuntinio Italijoje P.Klimo 1925 06 05 šifruota telegrama iš Romos į Kauną,<br />
URM, ten pat, b. 573, l. 215.<br />
* Tiesa, reikia pasakyti, jog, kaip ir dera stropiems mokiniams, mokymasis vyko individualiai.<br />
Įsiminti tarptautines pamokas vieniems sek÷si greičiau, kitiems – l÷čiau. Štai atsiliepdamas<br />
į min÷tąją V.Čarneckio intenciją užmegzti dialogą su popiežiumi, P.Klimas<br />
ministrui skubiai paaiškino, kad „Vyskupų delegato pasiuntimas padarytų afrontą vyriausybei<br />
ir paralyžiuotų jos protestą“.
Change language