PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*29
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
mai suponavo juridinę Vilniaus priklausomybę Lenkijai ir jau jokiu būdu
ne nuo Vatikano nusistatymo priklaus÷ tos sud÷tingos tarptautin÷s
problemos išnarpliojimas. Ketvirta, rengdamas ir pasirašydamas konkordatą
su Lenkija Vatikanas pagal galimybes atsižvelg÷ į lietuvių politines
aspiracijas. Nors Varšuva priešinosi, Šventasis Sostas Vilniaus vyskupiją
pak÷l÷ iki arkivyskupijos ir taip iš esm÷s užtikrino lietuvių revendikuojamų
teritorijų tiesioginį pavaldumą Romos Kurijai. Kaip Lietuvos
atstovui pabr÷ž÷ pats Fr. Borgongini, „tarp Vilniaus arkivyskupo ir
Šv. Sosto n÷ra jokio prelato Lenkijoj tarpininkavimo ir Vilniaus arkivyskupas
priklauso tiesiogiai ir išimtinai Šv. Sostui, ir daugiausia, kas
gali [būti], tai Vilniaus arkivyskupas gali su pavaldiniais vyskupais blogai
sugyventi“ 88.
Tačiau Kaunas nebuvo linkęs pozityviai vertinti šių Vatikano pastangų
ir 1925 m. pavasarį mieliau pasirinko atviros diplomatin÷s konfrontacijos
kelią. Kas iš to daugiau peš÷, paaišk÷jo netrukus. Apie susikomplikavusius
Lietuvos santykius su Šventuoju Sostu tuomet plačiai raš÷ italų,
prancūzų, lenkų bei kitų šalių spauda. Daugeliu atvejų straipsnių turinys
nebuvo palankus Lietuvai. Jau geguž÷s 18 d. italų j÷zuitų leidžiamas
laikraštis „Civiltá cattolica“ išspausdino rašinį, kuriame „lietuvių separatizmas“
– ginčas su Vatikanu aiškintas „labai didele bolševikin÷s Rusijos
įtaka“ Lietuvos užsienio politikai 89. Štai Lietuvos pasiuntinyb÷s prie Kvirinalo
sekretorius Staneika Užsienio reikalų ministerijai jau geguž÷s viduryje
skund÷si, kad Vatikanas spaudoje skleidžia žinias, neva Lietuvos
Vyriausyb÷ J.Macevičių atšauk÷ „tik Švento Sosto patenkinimui“ 90. Diplomatas
savo valdžiai nedviprasmiškai nurod÷, jog d÷l tokių informacijų
platinimo „kyla žalingų Lietuvai nesusipratimų“ tarptautin÷je arenoje.
Kitaip tariant, į akis lietuviams pažvelg÷ Momas. Reaguodamas į šį žvilgsnį,
vos po poros dienų Užsienio reikalų ministeriją ryžtingai atakavo jau
pats P.Klimas: „Praneškit , ar dar palaikot protestą prieš Vatikaną
, kokie tuo tarpu santykiai. Be tikslių davinių negal÷siu atremti Vatikano
ir Lenkų akcijos spaudoj“ 91.
Taigi lietuvių diplomatija bei valdžia labai greitai pajuto konfrontacijos
su Šventuoju Sostu skonį. Paaišk÷jo, jog Lietuvos ir Vatikano galimyb÷s
propagandiniame-informaciniame fronte nelygios, o tarptautin÷s
––––––––––––––––––––––
88 Lietuvos Chargé d’Affaires a.i. prie Šventojo Sosto J.Macevičiaus 1925 03 14 slaptas
pranešimas užsienio reikalų ministrui V.Čarneckiui, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 582, l. 150.
89 Lietuvos pasiuntinyb÷s Italijoje sekretoriaus Staneikos 1925 05 19 šifruota telegrama
iš Romos į Kauną Lietuvos URM, ten pat, b. 582, l. 63.
90 Lietuvos pasiuntinyb÷s Italijoje sekretoriaus Staneikos 1925 05 20 šifruota telegrama
iš Romos į Kauną URM, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 573, l. 232.
91 Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Italijoje P.Klimo šifruota telegrama
iš Romos į Kauną URM, ten pat, b. 582, l. 51.
323