PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*23
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
Štai iškart po liūdnai pagars÷jusio mitingo LVLS frakcija Seime
premjerui Vytautui Petruliui įteik÷ interpeliaciją, kurioje Vyriausyb÷ buvo
spaudžiama nutraukti diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu.
Siekiant visuomeninio rezonanso interpeliacijos tekstas paviešintas ir
liaudininkų oficioze „Lietuvos žinios“. Laikraštis (tiksliau jį remianti politin÷
j÷ga), taikydamas tik į vienus vartus, citavo interpeliacijos tekstą ir
klaus÷: „Ar randa Vyriausyb÷ reikalingu tęsti toliau prad÷tas derybas su
Vatikanu d÷l konkordato pasirašymo Ar Vyriausyb÷ randa tikslingu
toliau tur÷ti ryšių su arkivyskupu Zecchini Ar randa Vyriausyb÷
prasm÷s ir reikalo laikyti toliau Lietuvos atstovą prie Vatikano?“ 74
V
Prezidento, partijų bei jų įelektrintos visuomen÷s spaudimas dav÷
savo rezultatus. Vyriausyb÷ susvyravo ir netrukus, nors ir dvejodama bei
desperuodama 75, pasuko įkandin radikalų. 1925 m. balandžio 3 d., po
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
nijoje, susirūpinimas, kad konkordatas situaciją dar labiau pablogins, ir viltis, jog Šv. T÷vas,
atsižvelgdamas į lietuvių katalikų vargus Vilnijoje, konkordato neratifikuos. Prieš
konkordatą protestavo ir Vilnijos baltarusių organizacijos.
74 Valstiečių liaudininkų skubota interpeliacija ministeriui pirmininkui, Lietuvos žinios,
1925 03 10, p. 1. (Pažym÷tina, jog šis liaudininkų žingsnis neliko be atsako. Krikščionių
demokratų „Rytas“ atkirtį politiniams oponentams dav÷ nedelsiant. Jau kovo 12 d. laikraštis
straipsnelyje „D÷l v. liaudininkų interpeliacijos skubotumo“ išdidžiai gyr÷si: „Formaliai
imant, valstiečių liaudininkų interpeliacijos skubotumas jau yra pav÷luotas d÷l to,
kad visa, kuo v. liaud. prad÷jo rūpintis, jau seniai yra įvykdyta . Yra padaryta net
daugiau. Vyriausyb÷ yra pasiuntusi griežtą notą, kurioje pareiškia, kad sudarytą Vatikano
su Lenkija konkordatą nelaiko tarptautinio akto dokumentu“.)
75 Kad Vyriausyb÷ dvejojo ir veng÷ radikaliai bloginti diplomatinius santykius su
Šventuoju Sostu, rodo archyviniai šaltiniai. Kovo 9 d. V.Čarneckis Lietuvos reikalų laikinajam
patik÷tiniui Vatikane išsiunt÷ protesto notą bei telegramą. Joje, be kita ko, J.Macevičiui
nurodyta: „Praneškite Vatikanui, kad susidariusiomis aplinkyb÷mis Jūs esate priverstas
paduoti savo Vyriausybei prašymą del atsistatydinimo ir lauksite atsakymo .
Pareikškit Vatikane, kad tolimesnis Zecchini, kaip Lietuvos bažnytiniams reikalams delegatas,
labai erzina visuomenę ir stato Vyriausybę sunkion pad÷tin . Duokit aiškiai
suprast, kad jo pakeitimas būtų labai pageidaujamas“. Tačiau praslinkus vos parai užsienio
reikalų ministras savo nuomonę staiga pakeit÷ ir kitoje telegramoje J.Macevičiui jau
nurod÷: „Susilaikykite su jos [protesto notos. – A.K.] įteikimu, ligi gausite tam instrukcijų“.
Dar po dienos ministras atstovui Vatikane jau raš÷, kad jam į pagalbą siunčiamas
URM bendradarbis, eksministras dr. Juozas Purickis, ir nurod÷: „Atvykus Purickiui ir pasitarus
gal rasite reikalingu pakeisti Jums pasiųstą protesto notą“. Kod÷l Vyriausyb÷ ir
užsienio reikalų ministras taip kaitaliojo sprendimus ir desperavo, parodo tolesnis V.Čarneckio
susirašin÷jimas su atstovybe Vatikane. Štai kovo 23 d. telegramoje J.Macevičiui
V.Čarneckis atvirai prisipažino, kad sprendimus priimin÷ja labiau veikiamas vidaus politinio
spaudimo, o ne atsižvelgdamas į tarptautines realijas ar diplomatinę praktiką. Telegramoje
rašoma: „Spaudai paskelbus Purickio kelionę, manytum÷m, reik paskubinti akci-
317