PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

314 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *20
Savo itin griežtą, sakytume, net radikalų nusistatymą Šventojo Sosto
atžvilgiu prezidentas pagrind÷ net keliais, jo nuomone, akivaizdžiais ir
sunkiai paneigiamais argumentais: 1) „Vatikanas, pripažindamas Vilnių
Lenkijai ir palikdamas teisę lenkų episkopato konferencijai spręsti pridedamųjų
pamaldų įvedimo vietos kalbos klausimą, duodamas lenkų Vidaus
reikalų ministerijai teisę kištis į kunigų paskyrimus, yra padaręs
Lietuvos valstybei ir Tautai skaudžiausią smūgį. Vatikanas ne tik aprobavo
bjaurų lenkų sutarties sulaužymo aktą ir jų veidmainingą Želigovskiadą,
bet jisai paved÷ lenkų episkopatui su lenkų vidaus reikalų ministerio
pagalba ir toliaus lenkinti Vilniaus srityse gyvenančius lietuvius ir baltgudžius.
Tokiu būdu atimta iš katalikų nelenkų prigimta teis÷ melstis
į Dievą gimtąja kalba, katalikai nelenkai padaryti beteisiais savo gimtosios
kalbos bažnyčiose vartojimo atžvilgiu“; 2) „į tokį Vatikano žygį
atatinkamai reaguoja visa valstybiniai nusistačiusi Lietuvos visuomen÷,
nežiūr÷dama net partinio nusistatymo. Lietuva pasiryžusi žūtbūt
atgauti Vilnių ir, vesdama konsekventingą politiką, visur ir visuomet akcentuoja,
jog nuo Vilniaus neatsisako ir neatsisakys, griežčiausiai elgiasi
su tais, kurie daro k÷sinimosi žygių Vilnių pripažinti lenkams“; 3) „N÷ra
pamato tik÷tis, jog pasiliekant diplomatiniuose santykiuose su Vatikanu
Lietuvai pavyktų sudaryti bent netolimoje ateityj tinkamą konkordatą.
Šiandien susidar÷ Lietuvos pad÷tis tokia, jog net didžiausieji konkordato
sudarymo šalininkai neberanda galima vesti derybų konkordatui sudaryti.
Vatikanui netgi davus savo pasiteisinimus d÷lei Lietuvos protesto
notos, pad÷tis nepager÷s“; 4) „Art÷jant rinkimų agitacijai, valdžioj nedalyvaujančios
grup÷s naudosis Vatikano padarytu skaudžiu Lietuvai žygiu,
kad metus pozicijai apkaltinimus“ ir taip įsiūbuos valdžiai priešišką
visuomen÷s opiniją; 5) „Sunku tik÷tis, jog įsisiūbavusi visuomen÷s opinija
trumpu laiku nurimtų. Nesiskaityti su visuomen÷s nuomone demokratijos
laiku šiandien būtų per daug drąsu“ *; 6) „turint omeny mūsų nuola-
––––––––––––––––––––––
* Taip teigdamas prezidentas smarkiai neklydo ir, regis, tur÷jo tam pamatą. LCVA
įvairiuose fonduose yra išlikę nemažai ano meto Lietuvos piliečių laiškų, adresuotų tiesiogiai
Respublikos prezidentui. Tai rodytų, kad A.Stulginskis buvo populiarus visuomen÷je
ir gan gerai žinojo jos nuotaikas bei lūkesčius. Būta atvejų, kai į prezidentą, susirūpinę
krašto pad÷timi, kreipdavosi ir kunigai. Štai 1925 m. rugs÷jo 15 d. būdingą laišką
A.Stulginskiui paraš÷ Rusn÷s parapijos kunigas Gailius, kur įsp÷jo prezidentą apie Rusn÷je
ir apskritai Klaip÷dos krašte kylantį lietuvių katalikų nepasitenkinimą Vyriausyb÷s
vykdoma politika, nuolaidžiavimą „vokiškiems kunigams“. Savo laiške prezidentui apie
parapijiečių nuotaikas kunigas, be kita ko, raš÷: „Gird÷jau juos sakant „ką gelbsti už valdžią
dirbti, kad valdžia mūsų po visam nepaboja“. Tūli geri lietuviai taip įsitikinę, kad
rinkimuose visai nedalyvaus. O v÷l kiti, kurie pirm kokio laiko dar buvo geri lietuviški
patriotai, šiandien jau su „kulturbundininkais“. Tokiu būdu gal veikiai įvyks, kad Lietuvos
valdžia tik vien su kulturbundininkais skaitytis tur÷s, o iš lietuvių patriotų jokios pa-