PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*17
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
gini-Duca pasakytas mintis bei lietuvių „derybas“ su A.Zecchini’u Kaune,
J.Macevičius užsienio reikalų ministrui V.Čarneckiui, regis, ne be tam
tikro kart÷lio raš÷: „Toks tatai yra Segrenterijos nusistatymas d÷l mūs
konkordato. Keista, kad pas mus Kaune buvo įspūdis, jog mes prad÷jom
derybas konkordato sudarymui, Roma gi tatai konsideruoja tik kaip kokį
kontakto užmezgimą“ 53.
1925 m. vasario 10 d. Vatikanas sudar÷ konkordatą su Lenkija. Įgalioti
popiežiaus Pijaus XI ir Lenkijos Respublikos prezidento Stanisławo
Wojciechowskio, dokumentus savo parašais patvirtino Vatikano Valstyb÷s
sekretorius kardinolas P.Gasparri, Lenkijos ambasadorius prie Šventojo
Sosto Władysławas Skrzyńskis bei Lenkijos Seimo pasiuntinys, buvęs
Religinių reikalų ir visuomeninio švietimo ministras profesorius Stanisławas
Grabskis54. Lenkijos ir Vatikano konkordato IX str. skelb÷: „Jokia
Lenkijos Respublikos dalis nebus priklausoma nuo vyskupo, kurio
būstin÷ yra už Lenkijos valstyb÷s sienų. Katalikų hierarchija Lenkijos
Respublikoje bus sutvarkyta šitaip: III. Vilniaus bažnytin÷ provincija:
Vilniaus arkivyskupija, Lomžos ir Pinsko diecezijos. Šventasis
Sostas nepadarys jokio pakeitimo nurodytoje hierarchijoje ar provincijų
ir diecezijų suskirstyme kitaip, kaip tiktai susitaręs su Lenkijos Vyriausybe“
55. Pažym÷tina, jog šio straipsnio reikšmę tarpukario Lenkijos valstybingumui
bei teritoriniam integralumui akcentuoja ir lenkų istoriografija56.
Be to, kad neliktų jokių abejonių ar vietos diplomatin÷ms spekuliacijoms
d÷l Lenkijos teritorinio vientisumo, konkordato XXVI str. buvo papildomas
saugiklis. Čia pasakyta, jog „Bažnytinių provincijų ir diecezijų
sienos turi atitikti Lenkijos valstyb÷s sienas“ 57.
Daug d÷mesio bei įvairiausių komentarų Lietuvoje sulauk÷ ir kiti
konkordato straipsniai, pirmiausiai XI, XII, XIX ir XXIII. Pirmieji du įpareigojo
Vatikaną, parenkant arkivyskupus, vyskupus ar koadjutorius
cum iure successionis *, kandidatūras derinti su Lenkijos prezidentu, pagal
pastaruosius „Dievo ir Šventosios Evangelijos akivaizdoje“ tur÷jo būti
prisiekiamas lojalumas Lenkijos valstybei – neatlikti jokių veiksmų, kurie
būtų žalingi Lenkijos valstybei ar visuomeninei tvarkai ir neleisti to daryti
savo valdiniams58. Devynioliktas straipsnis reikalavo, kad Bažnyčios
hierarchai Lenkijoje, skirstydami bažnytines beneficijas ir parinkdami parapijoms
kunigus ar klebonus, jų kandidatūras derintų su atitinkamu
––––––––––––––––––––––
53 Ten pat, l. 149.
54 Konkordaty Polskie (z lat 1519–1736 i 1925), Wilno, 1931, p. 25.
55 Ten pat, p. 29.
56 Ed. J.Pałyga, min. veik., p. 104.
57 Konkordaty Polskie (z lat 1519–1736 i 1925), p. 43.
* Su įp÷dinyst÷s teise (lot.).
58 Ten pat, p. 31.
311