PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

310 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *16
spaudoje d÷l projektuojamo konkordato ir Vyriausybei, ir visai valdančiajai
koalicijai tikrai netrūko opozicijos, pirmiausia liaudininkų, kritikos
bei piktų išpuolių 48.
Kita vertus, kaip rodo archyviniai šaltiniai, Šventojo Sosto atstovo
A.Zecchini’o diplomatin÷ veikla Kaune tuo reikalu, deja, taip pat buvo
nelabai kokia. Nors Vatikane ilgą laiką buvo tvirtinama, kad A.Zecchini
turi reikiamus įgaliojimus deryboms d÷l konkordato su lietuviais vesti,
tačiau nei Lietuvos Vyriausyb÷, nei URM tokių įgaliojimų iš Šventojo T÷vo
diplomato taip ir nesulauk÷. Štai 1925 m. balandžio gale URM Politikos
ir ekonomikos departamento direktorius Bronius Kazys Balutis d÷l
šio atsitikimo kolegoms raš÷: „Be Gasparri notos apie sutikimą prad÷ti
derybas, jokių p÷dsakų apie Zecchini’o įgaliojimą nerandam“ 49.
Tiesa, šią painią situaciją kiek praskaidrino pats Vatikano Kurijos
Ypatingųjų reikalų kongregacijos sekretorius monsinjoras Francesco Borgongini-Duca.
Jis J.Macevičiui paaiškino, kad lietuvių diplomatija, derybas
koncentruodama Kaune bei visą jų naštą perkeldama ant A.Zecchini’o
pečių, elg÷si neišmintingai ir „be reikalo gaišo laiką“. Pasak Fr. Borgongini-Duca,
arkivyskupas A.Zecchini „nesąs diplomatas“ ir jo uždavinys
buvo tik „sentire e refirire“ 50. Kitaip tariant, Vatikaną tik informuoti ir
pranešin÷ti apie situaciją Kaune. Tod÷l sekretorius lietuvių diplomatui
draugiškai patar÷ ilgai nesvarstant klaidą taisyti ir „tuo reikalu prad÷ti
derybas Romoje“, be to, nesl÷pdamas optimizmo, dar pridūr÷: „mes gi
čia, Romoje, esame išsipraktikavę ir į porą savaičių reikalas būt atliktas.
Nes aš patyręs per pasikalb÷jimą jūsų nusistatymus tą pat
dieną referuoju Šv. T÷vui ir sekančią dieną galiu jau pasakyt, eina
ar ne reikalas“ 51. Sekretoriaus žodžiais tariant, pasinaudojant šiuo „labai
praktišku būdu“ iš esm÷s esą per m÷nesį buvo subrandintas ir Šventojo
Sosto konkordatas su Lenkija 52. Komentuodamas monsinjoro Fr. Borgon-
––––––––––––––––––––––
48 Konkordatas su Vatikanu, Lietuvos žinios, 1925 02 06, p. 1; Ką gali duoti Lietuvos
konkordatas su popiežiumi? Lietuvos žinios, 1925 02 18, p. 1; D÷l konkordato su Vatikanu,
Lietuvis, 1925 02 20, I, 1. (Štai kaip viename straipsnyje liaudininkų leidžiamos Lietuvos žinios
konkordato šalininkams kirto iš peties: „Mūsų klerikalai nieko nepešę Vatikano klausimu
pastatys Lietuvą prieš perspektyvą sumok÷ti už konkordatą su Vatikanu aukščiausią
kainą, kuri derybų–varžytinių laike bus jų pasiūlyta . Po brangiai pirkto konkordato
Lietuvos lauktų medžiagiškas skurdas . Ką duotų mums konkordatas su popiežiumi,
tai nuolatinį Lietuvos lenkinimo pavojų“.)
49 Lietuvos URM Politikos departamento direktoriaus B.K.Balučio 1925 04 29 šifruota
telegrama Lietuvos pasiuntinybei Paryžiuje, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 582, l. 87.
50 Lietuvos Chargé d’Affaires a.i. prie Šventojo Sosto J.Macevičiaus 1925 03 14 slaptas
pranešimas užsienio reikalų ministrui V.Čarneckiui, ten pat, b. 582, l. 149–150.
51 Ten pat, l. 149.
52 Ten pat, l. 150. (Beje, įdomu, jog lenkų episkopatas tokia derybų sparta visai nesižav÷jo
ir priekaištavo S.Grabskiui, kad derybos buvo labai trumpos, apie jų eigą vyskupai
nebuvo informuojami, tod÷l ir konkordato turinys esąs tik „pus÷tinas“.)