PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

02.08.2013 Views

310 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *16 spaudoje d÷l projektuojamo konkordato ir Vyriausybei, ir visai valdančiajai koalicijai tikrai netrūko opozicijos, pirmiausia liaudininkų, kritikos bei piktų išpuolių 48. Kita vertus, kaip rodo archyviniai šaltiniai, Šventojo Sosto atstovo A.Zecchini’o diplomatin÷ veikla Kaune tuo reikalu, deja, taip pat buvo nelabai kokia. Nors Vatikane ilgą laiką buvo tvirtinama, kad A.Zecchini turi reikiamus įgaliojimus deryboms d÷l konkordato su lietuviais vesti, tačiau nei Lietuvos Vyriausyb÷, nei URM tokių įgaliojimų iš Šventojo T÷vo diplomato taip ir nesulauk÷. Štai 1925 m. balandžio gale URM Politikos ir ekonomikos departamento direktorius Bronius Kazys Balutis d÷l šio atsitikimo kolegoms raš÷: „Be Gasparri notos apie sutikimą prad÷ti derybas, jokių p÷dsakų apie Zecchini’o įgaliojimą nerandam“ 49. Tiesa, šią painią situaciją kiek praskaidrino pats Vatikano Kurijos Ypatingųjų reikalų kongregacijos sekretorius monsinjoras Francesco Borgongini-Duca. Jis J.Macevičiui paaiškino, kad lietuvių diplomatija, derybas koncentruodama Kaune bei visą jų naštą perkeldama ant A.Zecchini’o pečių, elg÷si neišmintingai ir „be reikalo gaišo laiką“. Pasak Fr. Borgongini-Duca, arkivyskupas A.Zecchini „nesąs diplomatas“ ir jo uždavinys buvo tik „sentire e refirire“ 50. Kitaip tariant, Vatikaną tik informuoti ir pranešin÷ti apie situaciją Kaune. Tod÷l sekretorius lietuvių diplomatui draugiškai patar÷ ilgai nesvarstant klaidą taisyti ir „tuo reikalu prad÷ti derybas Romoje“, be to, nesl÷pdamas optimizmo, dar pridūr÷: „mes gi čia, Romoje, esame išsipraktikavę ir į porą savaičių reikalas būt atliktas. Nes aš patyręs per pasikalb÷jimą jūsų nusistatymus tą pat dieną referuoju Šv. T÷vui ir sekančią dieną galiu jau pasakyt, eina ar ne reikalas“ 51. Sekretoriaus žodžiais tariant, pasinaudojant šiuo „labai praktišku būdu“ iš esm÷s esą per m÷nesį buvo subrandintas ir Šventojo Sosto konkordatas su Lenkija 52. Komentuodamas monsinjoro Fr. Borgon- –––––––––––––––––––––– 48 Konkordatas su Vatikanu, Lietuvos žinios, 1925 02 06, p. 1; Ką gali duoti Lietuvos konkordatas su popiežiumi? Lietuvos žinios, 1925 02 18, p. 1; D÷l konkordato su Vatikanu, Lietuvis, 1925 02 20, I, 1. (Štai kaip viename straipsnyje liaudininkų leidžiamos Lietuvos žinios konkordato šalininkams kirto iš peties: „Mūsų klerikalai nieko nepešę Vatikano klausimu pastatys Lietuvą prieš perspektyvą sumok÷ti už konkordatą su Vatikanu aukščiausią kainą, kuri derybų–varžytinių laike bus jų pasiūlyta . Po brangiai pirkto konkordato Lietuvos lauktų medžiagiškas skurdas . Ką duotų mums konkordatas su popiežiumi, tai nuolatinį Lietuvos lenkinimo pavojų“.) 49 Lietuvos URM Politikos departamento direktoriaus B.K.Balučio 1925 04 29 šifruota telegrama Lietuvos pasiuntinybei Paryžiuje, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 582, l. 87. 50 Lietuvos Chargé d’Affaires a.i. prie Šventojo Sosto J.Macevičiaus 1925 03 14 slaptas pranešimas užsienio reikalų ministrui V.Čarneckiui, ten pat, b. 582, l. 149–150. 51 Ten pat, l. 149. 52 Ten pat, l. 150. (Beje, įdomu, jog lenkų episkopatas tokia derybų sparta visai nesižav÷jo ir priekaištavo S.Grabskiui, kad derybos buvo labai trumpos, apie jų eigą vyskupai nebuvo informuojami, tod÷l ir konkordato turinys esąs tik „pus÷tinas“.)

*17 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI gini-Duca pasakytas mintis bei lietuvių „derybas“ su A.Zecchini’u Kaune, J.Macevičius užsienio reikalų ministrui V.Čarneckiui, regis, ne be tam tikro kart÷lio raš÷: „Toks tatai yra Segrenterijos nusistatymas d÷l mūs konkordato. Keista, kad pas mus Kaune buvo įspūdis, jog mes prad÷jom derybas konkordato sudarymui, Roma gi tatai konsideruoja tik kaip kokį kontakto užmezgimą“ 53. 1925 m. vasario 10 d. Vatikanas sudar÷ konkordatą su Lenkija. Įgalioti popiežiaus Pijaus XI ir Lenkijos Respublikos prezidento Stanisławo Wojciechowskio, dokumentus savo parašais patvirtino Vatikano Valstyb÷s sekretorius kardinolas P.Gasparri, Lenkijos ambasadorius prie Šventojo Sosto Władysławas Skrzyńskis bei Lenkijos Seimo pasiuntinys, buvęs Religinių reikalų ir visuomeninio švietimo ministras profesorius Stanisławas Grabskis54. Lenkijos ir Vatikano konkordato IX str. skelb÷: „Jokia Lenkijos Respublikos dalis nebus priklausoma nuo vyskupo, kurio būstin÷ yra už Lenkijos valstyb÷s sienų. Katalikų hierarchija Lenkijos Respublikoje bus sutvarkyta šitaip: III. Vilniaus bažnytin÷ provincija: Vilniaus arkivyskupija, Lomžos ir Pinsko diecezijos. Šventasis Sostas nepadarys jokio pakeitimo nurodytoje hierarchijoje ar provincijų ir diecezijų suskirstyme kitaip, kaip tiktai susitaręs su Lenkijos Vyriausybe“ 55. Pažym÷tina, jog šio straipsnio reikšmę tarpukario Lenkijos valstybingumui bei teritoriniam integralumui akcentuoja ir lenkų istoriografija56. Be to, kad neliktų jokių abejonių ar vietos diplomatin÷ms spekuliacijoms d÷l Lenkijos teritorinio vientisumo, konkordato XXVI str. buvo papildomas saugiklis. Čia pasakyta, jog „Bažnytinių provincijų ir diecezijų sienos turi atitikti Lenkijos valstyb÷s sienas“ 57. Daug d÷mesio bei įvairiausių komentarų Lietuvoje sulauk÷ ir kiti konkordato straipsniai, pirmiausiai XI, XII, XIX ir XXIII. Pirmieji du įpareigojo Vatikaną, parenkant arkivyskupus, vyskupus ar koadjutorius cum iure successionis *, kandidatūras derinti su Lenkijos prezidentu, pagal pastaruosius „Dievo ir Šventosios Evangelijos akivaizdoje“ tur÷jo būti prisiekiamas lojalumas Lenkijos valstybei – neatlikti jokių veiksmų, kurie būtų žalingi Lenkijos valstybei ar visuomeninei tvarkai ir neleisti to daryti savo valdiniams58. Devynioliktas straipsnis reikalavo, kad Bažnyčios hierarchai Lenkijoje, skirstydami bažnytines beneficijas ir parinkdami parapijoms kunigus ar klebonus, jų kandidatūras derintų su atitinkamu –––––––––––––––––––––– 53 Ten pat, l. 149. 54 Konkordaty Polskie (z lat 1519–1736 i 1925), Wilno, 1931, p. 25. 55 Ten pat, p. 29. 56 Ed. J.Pałyga, min. veik., p. 104. 57 Konkordaty Polskie (z lat 1519–1736 i 1925), p. 43. * Su įp÷dinyst÷s teise (lot.). 58 Ten pat, p. 31. 311

310 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *16<br />

spaudoje d÷l projektuojamo konkordato ir Vyriausybei, ir visai valdančiajai<br />

koalicijai tikrai netrūko opozicijos, pirmiausia liaudininkų, kritikos<br />

bei piktų išpuolių 48.<br />

Kita vertus, kaip rodo archyviniai šaltiniai, Šventojo Sosto atstovo<br />

A.Zecchini’o diplomatin÷ veikla Kaune tuo reikalu, deja, taip pat buvo<br />

nelabai kokia. Nors Vatikane ilgą laiką buvo tvirtinama, kad A.Zecchini<br />

turi reikiamus įgaliojimus deryboms d÷l konkordato su lietuviais vesti,<br />

tačiau nei Lietuvos Vyriausyb÷, nei URM tokių įgaliojimų iš Šventojo T÷vo<br />

diplomato taip ir nesulauk÷. Štai 1925 m. balandžio gale URM Politikos<br />

ir ekonomikos departamento direktorius Bronius Kazys Balutis d÷l<br />

šio atsitikimo kolegoms raš÷: „Be Gasparri notos apie sutikimą prad÷ti<br />

derybas, jokių p÷dsakų apie Zecchini’o įgaliojimą nerandam“ 49.<br />

Tiesa, šią painią situaciją kiek praskaidrino pats Vatikano Kurijos<br />

Ypatingųjų reikalų kongregacijos sekretorius monsinjoras Francesco Borgongini-Duca.<br />

Jis J.Macevičiui paaiškino, kad lietuvių diplomatija, derybas<br />

koncentruodama Kaune bei visą jų naštą perkeldama ant A.Zecchini’o<br />

pečių, elg÷si neišmintingai ir „be reikalo gaišo laiką“. Pasak Fr. Borgongini-Duca,<br />

arkivyskupas A.Zecchini „nesąs diplomatas“ ir jo uždavinys<br />

buvo tik „sentire e refirire“ 50. Kitaip tariant, Vatikaną tik informuoti ir<br />

pranešin÷ti apie situaciją Kaune. Tod÷l sekretorius lietuvių diplomatui<br />

draugiškai patar÷ ilgai nesvarstant klaidą taisyti ir „tuo reikalu prad÷ti<br />

derybas Romoje“, be to, nesl÷pdamas optimizmo, dar pridūr÷: „mes gi<br />

čia, Romoje, esame išsipraktikavę ir į porą savaičių reikalas būt atliktas.<br />

Nes aš patyręs per pasikalb÷jimą jūsų nusistatymus tą pat<br />

dieną referuoju Šv. T÷vui ir sekančią dieną galiu jau pasakyt, eina<br />

ar ne reikalas“ 51. Sekretoriaus žodžiais tariant, pasinaudojant šiuo „labai<br />

praktišku būdu“ iš esm÷s esą per m÷nesį buvo subrandintas ir Šventojo<br />

Sosto konkordatas su Lenkija 52. Komentuodamas monsinjoro Fr. Borgon-<br />

––––––––––––––––––––––<br />

48 Konkordatas su Vatikanu, Lietuvos žinios, 1925 02 06, p. 1; Ką gali duoti Lietuvos<br />

konkordatas su popiežiumi? Lietuvos žinios, 1925 02 18, p. 1; D÷l konkordato su Vatikanu,<br />

Lietuvis, 1925 02 20, I, 1. (Štai kaip viename straipsnyje liaudininkų leidžiamos Lietuvos žinios<br />

konkordato šalininkams kirto iš peties: „Mūsų klerikalai nieko nepešę Vatikano klausimu<br />

pastatys Lietuvą prieš perspektyvą sumok÷ti už konkordatą su Vatikanu aukščiausią<br />

kainą, kuri derybų–varžytinių laike bus jų pasiūlyta . Po brangiai pirkto konkordato<br />

Lietuvos lauktų medžiagiškas skurdas . Ką duotų mums konkordatas su popiežiumi,<br />

tai nuolatinį Lietuvos lenkinimo pavojų“.)<br />

49 Lietuvos URM Politikos departamento direktoriaus B.K.Balučio 1925 04 29 šifruota<br />

telegrama Lietuvos pasiuntinybei Paryžiuje, LCVA, f. 383, ap. 7, b. 582, l. 87.<br />

50 Lietuvos Chargé d’Affaires a.i. prie Šventojo Sosto J.Macevičiaus 1925 03 14 slaptas<br />

pranešimas užsienio reikalų ministrui V.Čarneckiui, ten pat, b. 582, l. 149–150.<br />

51 Ten pat, l. 149.<br />

52 Ten pat, l. 150. (Beje, įdomu, jog lenkų episkopatas tokia derybų sparta visai nesižav÷jo<br />

ir priekaištavo S.Grabskiui, kad derybos buvo labai trumpos, apie jų eigą vyskupai<br />

nebuvo informuojami, tod÷l ir konkordato turinys esąs tik „pus÷tinas“.)

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!