PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

308 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *14
Vilniaus vyskupijos eventualų įjungimą į Lenkijos bažnytinę provinciją 38.
Tiesa, kardinolas P.Gasparri didel÷s reikšm÷s šioms notoms tuomet neteik÷
ir pasak÷, jog protestuoti per anksti, nes Šventojo Sosto ir Lenkijos
konkordatas dar nesudarytas 39.
Regis, tokia Vatikano valstyb÷s sekretoriaus pozicija paskatino Kauną
ieškoti kitų, veiksmingesnių būdų paveikti Šventojo Sosto nusistatymą
Lietuvos naudai. Su ta pačia misija, kurią sunkiai sek÷si vykdyti
J.Macevičiui, 1924 m. gruodžio pradžioje į Vatikaną atvyko speciali Lietuvos
delegacija, vadovaujama II Seimo pirmininko prelato Justino Staugaičio
40. Be prelato, į delegaciją į÷jo filosofas profesorius S.Šalkauskis,
ekskunigas ir buvęs užsienio reikalų ministras, atsakingas URM valdininkas
J.Purickis, taip pat kunigas Juozapas Kukta. Delegacija buvo pasišovusi
gauti audienciją pas popiežių ir Vilniaus bylą išd÷styti betarpiškai
pačiam Šv. T÷vui. Tačiau sumanymas paspausti Vatikaną tiesiogiai per
popiežių nepavyko. Pijus XI lietuvių delegaciją tik palaimino, o reikalus
su ja aptar÷ kardinolas P.Gasparri. Kaip savo prisiminimuose v÷liau pripažino
pats šios delegacijos pirmininkas, didesnių rezultatų tuomet pasiekti
nepavyko. Reflektuodamas į lietuvių siekius d÷l Vilniaus, P.Gasparri
esą aiškiai ir kategoriškai pasak÷, jog „Bažnyčiai rūpi ne valstyb÷s
ribos, bet žmonių sielos . Tuo d÷sniu vadovaudamiesi, mes tariam÷s
su tuo, kas de facto tą ar kitą kraštą valdo. Kada jūs valdysite Vilnių, tarsim÷s
d÷l jo su jumis. Tuo tarpu d÷l Vilniaus mes su jumis kalb÷tis negalime“
41. Delegatų nusivylimą vizitu į Vatikaną spalvingai savo atsiminimuose
apraš÷ tuometinis Lietuvos pasiuntinys Prancūzijoje Petras Klimas,
pas kurį į pasiuntinybę Romoje delegacija trumpam buvo užsukusi
grįždama iš audiencijos pas popiežių pakeliui į Kauną 42.
Atsiliepti į Lietuvos pageidavimus Vatikanui būtų reiškę nuteikti
prieš save didžiausią Rytų Europos katalikišką valstybę Lenkiją su daugiamilijonine
katalikų armija. Be to, net menkiausia Vatikano parama
Lietuvai automatiškai būtų suponavusi iracionalius politinius nesutari-
––––––––––––––––––––––
38 Lietuvos Chargé d’Affaires a.i. Vatikane J.Macevičiaus 1924 11 29 pranešimas iš Romos
į Kauną užsienio reikalų ministrui V.Čarneckiui, ten pat, l. 39–40; Lietuvos Chargé
d’Affaires a.i. Vatikane J.Macevičiaus 1924 12 06 šifruota telegrama iš Romos į Kauną Lietuvos
URM, ten pat, l. 37; Lietuvos užsienio reikalų ministro V.Čarneckio 1924 12 03 šifruota
telegrama iš Kauno į Romą Lietuvos Chargé d' Affaires a.i. Vatikane J.Macevičiui, ten
pat, l. 38.
39 Lietuvos Chargé d’Affaires a.i. Vatikane J.Macevičiaus 1924 12 06 šifruota telegrama iš
Romos į Kauną Lietuvos URM, ten pat, l. 37.
40 A.Gaigalait÷, min. veik., p. 153.
41 J.Staugai tis, Mano atsiminimai, Vilnius, 1995, p. 284–285.
42 P.Klimas, Lietuvos diplomatin÷je tarnyboje 1919–1940 m. Vilnius: Mintis, 1991,
p. 56–57.