PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

306 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *12
tuvių, bažnytin÷s nuosavyb÷s įgijimo ir valdymo klausimus29. Projekto
dvidešimt aštuntas straipsnis numat÷ eventualių ginčų kilimą bei jų šalinimo
būdus. Čia pasakyta, kad kilus šalių nesutarimams d÷l konkordato
vykdymo ar atskirų straipsnių interpretacijos, Lietuvos Respublika ir
Šventasis Sostas „stengsis su abipuse žinia prieiti prie [ginčų. – A.K.]
draugingo išrišimo harmonijoje su kanonų teise“.
K.Bizausko projektą 1922 m. rudenį svarst÷ Užsienio reikalų ministerijos
(URM) teisininkai bei Vyriausyb÷. Greta jo svarstyti ir kiti konkordato
projektai, kuriuos tuomet pareng÷ lietuvių dvasininkai30. Tačiau
URM specialistų bei vyriausyb÷s pareigūnų tuomet iki galo netenkino n÷
vienas projektas. Antra vertus, reikalas 1922 m. rudenį įstrigo ir d÷l juridiškai
nesureguliuotų Lietuvos–Vatikano santykių. Šventasis Sostas negal÷jo
sudaryti konkordato su Vyriausybe, kurios dar nebuvo pripažinęs
de jure.
Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ į Šventąjį Sostą su siūlymu prad÷ti
derybas d÷l konkordato sudarymo oficialiai kreip÷si tik 1923 m. spalio
19 d. 31 Netrukus tuo reikalu buvo gautas ir principinis Vatikano sutikimas.
Rūpintis konkordato parengimu Vatikano valstyb÷s sekretorius
kardinolas P.Gasparri įpareigojo apaštalinį delegatą Kaune A.Zecchini32. Kiek v÷liau, apibūdindamas šį faktą, Lietuvos užsienio reikalų ministras
Valdemaras Čarneckis protesto notoje kardinolui P.Gasparri’ui, be kita
ko, raš÷: „Lietuvos vyriausyb÷ jaut÷si laiminga sužinojusi, kad Šventasai
Sostas pareišk÷ esąs pasiryžęs prad÷ti su ja derybas“ 33.
Deja, labai greitai paaišk÷jo, kad konkordato sudarymo klausimas
yra kur kas sud÷tingesnis ir painesnis, negu manyta iš pradžių. Pagrindin÷
kliūtis greitai ir s÷kmingai baigti derybas d÷l konkordato – buvo neišspręstas
Lietuvos ir Lenkijos teritorinis ginčas. Lenkija, tuo metu j÷ga užvaldžiusi
Vilnių ir Vilniaus kraštą, laik÷si nuostatos, kad šios teritorijos
jai priklauso teis÷tai ir iš Šventojo Sosto nedviprasmiškai reikalavo, kad
tai įtikinamai atspind÷tų ir rengiamas Lenkijos–Vatikano konkordatas34. ––––––––––––––––––––––
29 Ten pat, l. 99–101.
30 Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato projektai, LCVA, f. 383, ap. 7, b.
392, l. 29–38.
31 Lietuvos užsienio reikalų ministro Valdemaro Čarneckio protesto notos Vatikano
valstyb÷s sekretoriui, kardinolui P.Gasparri’ui d÷l konkordato pasirašymo su Lenkija
projektas (dokumentas be datos, tačiau sprendžiant pagal turinį parengtas 1925 m. vasarį–kovą),
LCVA, f. 383, ap. 7, b. 582, l. 174.
32 Ten pat.
33 Ten pat.
34 Vykstant deryboms tarp Varšuvos ir Vatikano konkordato sudarymo klausimu Lenkijos
Vyriausyb÷ bei episkopatas d÷jo daug pastangų, kad Vilniaus vyskupija, Lomža ir
Punskas būtų subordinuoti Varšuvos arkivyskupijai ir iš esm÷s su Šventuoju Sostu gal÷tų
palaikyti ryšius tik per tarpininką. Jau po Lenkijos–Vatikano konkordato sudarymo Vati-