PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*9
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
vo teisę tur÷ti savo atstovą prie Šventojo Sosto. Juo tapo jaunas lietuvių
diplomatas Kazimieras Bizauskas. Iki šio paskyrimo Lietuvos valstyb÷s
interesus Vatikane neoficialiai gyn÷ Lietuvos episkopato atstovas prelatas
Jurgis Narjauskas. Tų pačių metų rugs÷jo 11 d. Lietuvoje iškilmingai buvo
pažym÷tas Žemaičių vyskupyst÷s 500 metų jubiliejus. Ta proga Šventasis
T÷vas Benediktas XV lietuvių vyskupui Pranciškui Karevičiui atsiunt÷
nuoširdų sveikinimo laišką, o svarbiausiai to meto Lietuvos šventovei –
Kauno Katedros bažnyčiai suteik÷ Mažosios Bazilikos titulą 19.
1921 m. gruodį, įgaliotas vyskupų Pr. Karevičiaus ir Antano Karoso,
Vatikane su specialia diplomatine misija lank÷si vyskupas Petras Pranciškus
Būčys. Kauno pasiuntinį pri÷m÷ pats Popiežiaus valstyb÷s sekretorius
kardinolas P.Gasparri. Susitikimo metu kalb÷ta apie tolesnį Lietuvos
ir Šventojo Sosto santykių pl÷tojimą, savitarpio supratimą, Lietuvos
tarptautinio pripažinimo dilemą ir Lietuvos universitete kuriamo Teologijos-filosofijos
fakulteto reikalus 20. Vyskupas P.Pr. Būčys šia kelione, pažintimi
su P.Gasparri’u ir pri÷mimu Vatikane liko labai patenkintas. Apie
tai v÷liau jis gana plačiai raš÷ spaudoje.
1921 m. gruodžio 12 d. Vatikanas Lietuvai paskyr÷ atskirą pasiuntinį
– įgaliotąjį vizitatorių j÷zuitą Antonio Zecchini. Jo pirmuoju pagalbininku
ir sekretoriumi tapo taip pat išsilavinęs j÷zuitas istorikas Boudou.
Šis Vatikano poelgis ženkliai sustiprino Lietuvos tarptautines pozicijas ir
iš esm÷s reišk÷, kad Lietuvos valstyb÷ pripažįstama de facto. Dar po metų,
1922 m. lapkričio 10 d., Šventasis Sostas Lietuvos Respubliką pripažino ir
de jure. Šis sprendimas rod÷, kad Vatikanas apie Lietuvos–Lenkijos santykius
turi objektyvų vaizdą, adekvačiai susiklosčiusiai situacijai suvokia
lietuvių tautinius-valstybinius siekius ir veda išmintingą bei pragmatišką
bažnytinę diplomatiją. Pažym÷tina, kad Šventasis Sostas Lietuvos Respubliką
de jure pripažino keletu savaičių anksčiau, nei tai padar÷ Europos
didžiosios valstyb÷s – Anglija, Prancūzija, Italija 21. Taigi Vatikano diplomatija
tuo klausimu gali būti traktuojama ir kaip savotiškas pavyzdys
įtakingiausioms pasaulietin÷ms valstyb÷ms.
III
Juridinis Lietuvos Respublikos ir Vatikano tarpvalstybinių santykių
sureguliavimas 1922 m. gale atvert÷ naują dvišalio bendradarbiavimo
puslapį. 1923 m. pavasarį Lietuva su Šventuoju Sostu ÷m÷si derinti diplo-
––––––––––––––––––––––
19 A.Gaigalait÷, Klerikalizmas Lietuvoje 1917–1940, Vilnius: Mintis, 1970, p. 148.
20 P.Pr. Būčys, min. veik., p. 500.
21 Šios šalys Lietuvos Respubliką de jure pripažino 1922 m. gruodžio 20 d.
303