PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
302 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *8 ko bendro neturi su Liublino unija ir iš esm÷s yra priešiška bendram valstybingumui su Lenkija. Pranešimuose Vatikano valstyb÷s sekretoriui kardinolui Pietro Gasparri’ui diplomatas aiškiai išd÷st÷, jog bendras Lietuvos–Lenkijos valstybingumas iš principo įmanomas tik prieš lietuvius naudojant prievartą. Deja, kaip dažnai realiame gyvenime, ypač politikoje, pasitaiko, nuncijaus pacifikacin÷s pastangos nei Lietuvoje, nei Lenkijoje tuomet nebuvo deramai įvertintos. Radikaliai tautiškai nusistačiusi tuometin÷ Lietuvos valdžia nebuvo labai patenkinta, kad Šventasis Sostas Lenkijai skyr÷ nuncijų, o Lietuvai tik Varšuvoje reziduojantį vizitatorių. Lietuvos politinių partijų spaudoje, taip pat ir krikščionių demokratų leidžiamame laikraštyje „Laisv÷“, Vatikano politikai tuomet netrūko kritikos. Štai 1920 m. balandžio 29 d. „Laisv÷s“ redakciniame straipsnyje atvirai rašoma, jog A.Ratti diplomatin÷ misija yra žalinga Lietuvai, nes lenkų politikai jį siekia panaudoti tik savo egoistiniams tikslams. Kartu nuogąstauta, kad Vatikano nenoras Lietuvai skirti atskirą nuo Lenkijos pasiuntinį gali pakenkti popiežiaus autoritetui ir apskritai Katalikų Bažnyčios reikalams Lietuvoje. „Mūsų atstovas Ryme tur÷tų griežtai pareikšti, kad s÷dintis Varšuvoj Lietuvai vizitatorius, kaipo toks, be didžiausių skriaudų, nieko kito negali įstengti Katalikų Bažnyčiai padaryti Juo greičiau atims Vatikanas visus įgaliojimus iš Varšuvos nuncijaus link Lietuvos, tuo greičiau tokiu būdu bus panaikinta versm÷ kenkimo Katalikų Bažnyčios reikalams Lietuvoje“, – įsakmiai pabr÷žta laikraštyje 17. Antra vertus, jau min÷tos, objektyviai istoriškai žvelgiant iš esm÷s Lietuvai palankios A.Ratti išvados suk÷l÷ Lenkijos diplomatų nepasitenkinimą 18 ir kainavo jam postą. Po nepilnų trejų diplomatinio darbo metų A.Ratti buvo atšauktas iš diplomatin÷s tarnybos Lenkijoje ir Lietuvoje. Tačiau tai jokiu būdu nereišk÷ nei jo profesin÷s karjeros saul÷lydžio, nei žalos Lietuvai. 1921 m. birželio 13 d. Mediolano arkivyskupas A.Ratti tapo kardinolu. Drįsčiau teigti, jog toks paaukštinimas rod÷, kad Vatikanas savo nuncijaus ir vizitatoriaus diplomatinę veiklą šiame Rytų Europos kampe vertino kaip s÷kmingą. Tiesa, ir šiose pareigose A.Ratti išbuvo tik šiek tiek ilgiau nei pusmetį. 1922 m. vasario 6 d. mirus Benediktui XV, Kardinolų konklava jį išrinko Šventuoju T÷vu, kuris pasirinko Pijaus XI vardą. Be abejo, būsimojo popiežiaus viešnag÷ Kaune ir tiesiogin÷ gyva pažintis su lietuvių būdingiausiais politiniais siekiais savotiškai paskatino tolesnę Lietuvos ir Vatikano santykių raidą bei Lietuvos Respublikos tarptautinį pripažinimą. Jau 1921 m. vasario 1 d. Lietuvos Vyriausyb÷ ga- –––––––––––––––––––––– 17 Mums nereikia Varšuvoj s÷dinčio Šv. T÷vo atstovo, Laisv÷, 1920 04 29, p. 1. 18 P.Pr. Būčys, min. veik., p. 499.
*9 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI vo teisę tur÷ti savo atstovą prie Šventojo Sosto. Juo tapo jaunas lietuvių diplomatas Kazimieras Bizauskas. Iki šio paskyrimo Lietuvos valstyb÷s interesus Vatikane neoficialiai gyn÷ Lietuvos episkopato atstovas prelatas Jurgis Narjauskas. Tų pačių metų rugs÷jo 11 d. Lietuvoje iškilmingai buvo pažym÷tas Žemaičių vyskupyst÷s 500 metų jubiliejus. Ta proga Šventasis T÷vas Benediktas XV lietuvių vyskupui Pranciškui Karevičiui atsiunt÷ nuoširdų sveikinimo laišką, o svarbiausiai to meto Lietuvos šventovei – Kauno Katedros bažnyčiai suteik÷ Mažosios Bazilikos titulą 19. 1921 m. gruodį, įgaliotas vyskupų Pr. Karevičiaus ir Antano Karoso, Vatikane su specialia diplomatine misija lank÷si vyskupas Petras Pranciškus Būčys. Kauno pasiuntinį pri÷m÷ pats Popiežiaus valstyb÷s sekretorius kardinolas P.Gasparri. Susitikimo metu kalb÷ta apie tolesnį Lietuvos ir Šventojo Sosto santykių pl÷tojimą, savitarpio supratimą, Lietuvos tarptautinio pripažinimo dilemą ir Lietuvos universitete kuriamo Teologijos-filosofijos fakulteto reikalus 20. Vyskupas P.Pr. Būčys šia kelione, pažintimi su P.Gasparri’u ir pri÷mimu Vatikane liko labai patenkintas. Apie tai v÷liau jis gana plačiai raš÷ spaudoje. 1921 m. gruodžio 12 d. Vatikanas Lietuvai paskyr÷ atskirą pasiuntinį – įgaliotąjį vizitatorių j÷zuitą Antonio Zecchini. Jo pirmuoju pagalbininku ir sekretoriumi tapo taip pat išsilavinęs j÷zuitas istorikas Boudou. Šis Vatikano poelgis ženkliai sustiprino Lietuvos tarptautines pozicijas ir iš esm÷s reišk÷, kad Lietuvos valstyb÷ pripažįstama de facto. Dar po metų, 1922 m. lapkričio 10 d., Šventasis Sostas Lietuvos Respubliką pripažino ir de jure. Šis sprendimas rod÷, kad Vatikanas apie Lietuvos–Lenkijos santykius turi objektyvų vaizdą, adekvačiai susiklosčiusiai situacijai suvokia lietuvių tautinius-valstybinius siekius ir veda išmintingą bei pragmatišką bažnytinę diplomatiją. Pažym÷tina, kad Šventasis Sostas Lietuvos Respubliką de jure pripažino keletu savaičių anksčiau, nei tai padar÷ Europos didžiosios valstyb÷s – Anglija, Prancūzija, Italija 21. Taigi Vatikano diplomatija tuo klausimu gali būti traktuojama ir kaip savotiškas pavyzdys įtakingiausioms pasaulietin÷ms valstyb÷ms. III Juridinis Lietuvos Respublikos ir Vatikano tarpvalstybinių santykių sureguliavimas 1922 m. gale atvert÷ naują dvišalio bendradarbiavimo puslapį. 1923 m. pavasarį Lietuva su Šventuoju Sostu ÷m÷si derinti diplo- –––––––––––––––––––––– 19 A.Gaigalait÷, Klerikalizmas Lietuvoje 1917–1940, Vilnius: Mintis, 1970, p. 148. 20 P.Pr. Būčys, min. veik., p. 500. 21 Šios šalys Lietuvos Respubliką de jure pripažino 1922 m. gruodžio 20 d. 303
- Page 250 and 251: 252 JEAN-LOUIS TAURAN *9 ro, sprend
- Page 252 and 253: 254 KAZYS LOZORAITIS *2 rą laim÷j
- Page 254 and 255: 256 KAZYS LOZORAITIS *4 Kaipgi šia
- Page 256 and 257: 258 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2 K
- Page 258 and 259: 260 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4 V
- Page 260 and 261: 262 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *6 g
- Page 262 and 263: 264 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *8
- Page 264 and 265: 266 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *10
- Page 266 and 267: 268 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *12
- Page 268 and 269: 270 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *14
- Page 270 and 271: 272 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *16
- Page 272 and 273: 274 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *18
- Page 275 and 276: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 277 and 278: *3 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 279 and 280: *5 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 281 and 282: *7 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 283 and 284: *9 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 285 and 286: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 287 and 288: *3 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 289 and 290: *5 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 291 and 292: *7 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 293 and 294: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 295 and 296: *3 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 297 and 298: *5 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 299: *7 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 303 and 304: *11 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 305 and 306: *13 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 307 and 308: *15 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 309 and 310: *17 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 311 and 312: *19 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 313 and 314: *21 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 315 and 316: *23 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 317 and 318: *25 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 319 and 320: *27 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 321 and 322: *29 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 323 and 324: *31 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 325 and 326: *33 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 327 and 328: *35 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 329 and 330: *37 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 331 and 332: *39 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 333 and 334: *41 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 335 and 336: *43 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 337 and 338: *45 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 339 and 340: *47 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 341 and 342: *49 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 343 and 344: *51 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 345 and 346: *53 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 347 and 348: *55 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 349 and 350: *57 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
302 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS *8<br />
ko bendro neturi su Liublino unija ir iš esm÷s yra priešiška bendram valstybingumui<br />
su Lenkija. Pranešimuose Vatikano valstyb÷s sekretoriui<br />
kardinolui Pietro Gasparri’ui diplomatas aiškiai išd÷st÷, jog bendras Lietuvos–Lenkijos<br />
valstybingumas iš principo įmanomas tik prieš lietuvius<br />
naudojant prievartą.<br />
Deja, kaip dažnai realiame gyvenime, ypač politikoje, pasitaiko, nuncijaus<br />
pacifikacin÷s pastangos nei Lietuvoje, nei Lenkijoje tuomet nebuvo<br />
deramai įvertintos. Radikaliai tautiškai nusistačiusi tuometin÷ Lietuvos<br />
valdžia nebuvo labai patenkinta, kad Šventasis Sostas Lenkijai skyr÷ nuncijų,<br />
o Lietuvai tik Varšuvoje reziduojantį vizitatorių. Lietuvos politinių<br />
partijų spaudoje, taip pat ir krikščionių demokratų leidžiamame laikraštyje<br />
„Laisv÷“, Vatikano politikai tuomet netrūko kritikos. Štai 1920 m.<br />
balandžio 29 d. „Laisv÷s“ redakciniame straipsnyje atvirai rašoma, jog<br />
A.Ratti diplomatin÷ misija yra žalinga Lietuvai, nes lenkų politikai jį siekia<br />
panaudoti tik savo egoistiniams tikslams. Kartu nuogąstauta, kad Vatikano<br />
nenoras Lietuvai skirti atskirą nuo Lenkijos pasiuntinį gali pakenkti<br />
popiežiaus autoritetui ir apskritai Katalikų Bažnyčios reikalams<br />
Lietuvoje. „Mūsų atstovas Ryme tur÷tų griežtai pareikšti, kad s÷dintis<br />
Varšuvoj Lietuvai vizitatorius, kaipo toks, be didžiausių skriaudų, nieko<br />
kito negali įstengti Katalikų Bažnyčiai padaryti Juo greičiau atims<br />
Vatikanas visus įgaliojimus iš Varšuvos nuncijaus link Lietuvos, tuo greičiau<br />
tokiu būdu bus panaikinta versm÷ kenkimo Katalikų Bažnyčios reikalams<br />
Lietuvoje“, – įsakmiai pabr÷žta laikraštyje 17.<br />
Antra vertus, jau min÷tos, objektyviai istoriškai žvelgiant iš esm÷s<br />
Lietuvai palankios A.Ratti išvados suk÷l÷ Lenkijos diplomatų nepasitenkinimą<br />
18 ir kainavo jam postą. Po nepilnų trejų diplomatinio darbo metų<br />
A.Ratti buvo atšauktas iš diplomatin÷s tarnybos Lenkijoje ir Lietuvoje.<br />
Tačiau tai jokiu būdu nereišk÷ nei jo profesin÷s karjeros saul÷lydžio, nei<br />
žalos Lietuvai. 1921 m. birželio 13 d. Mediolano arkivyskupas A.Ratti tapo<br />
kardinolu. Drįsčiau teigti, jog toks paaukštinimas rod÷, kad Vatikanas<br />
savo nuncijaus ir vizitatoriaus diplomatinę veiklą šiame Rytų Europos<br />
kampe vertino kaip s÷kmingą. Tiesa, ir šiose pareigose A.Ratti išbuvo tik<br />
šiek tiek ilgiau nei pusmetį. 1922 m. vasario 6 d. mirus Benediktui XV,<br />
Kardinolų konklava jį išrinko Šventuoju T÷vu, kuris pasirinko Pijaus XI<br />
vardą.<br />
Be abejo, būsimojo popiežiaus viešnag÷ Kaune ir tiesiogin÷ gyva pažintis<br />
su lietuvių būdingiausiais politiniais siekiais savotiškai paskatino<br />
tolesnę Lietuvos ir Vatikano santykių raidą bei Lietuvos Respublikos<br />
tarptautinį pripažinimą. Jau 1921 m. vasario 1 d. Lietuvos Vyriausyb÷ ga-<br />
––––––––––––––––––––––<br />
17 Mums nereikia Varšuvoj s÷dinčio Šv. T÷vo atstovo, Laisv÷, 1920 04 29, p. 1.<br />
18 P.Pr. Būčys, min. veik., p. 499.
Change language