PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*3
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI
myne Lenkija ir v÷liau daugiau nei šimtmetį trukusi priklausomyb÷ Rusijos
imperijai suponavo nemaža Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir išlaikymo
problemų. Atgimstanti Lietuvos valstyb÷ kurį laiką buvo priversta
labai energingai spirtis tiek Varšuvos, tiek Maskvos siekiams išpl÷sti
savo suverenitetą Lietuvai 1. Be to, formuojant Lietuvos Respublikos teritoriją,
iškilo sunkumų ir su vakariniu kaimynu Vokietija, kurios suverenitete
lietuvių uostas Klaip÷da išbuvo net apie 500 metų 2. Taip susiklosčius
aplinkyb÷ms, lietuviai buvo priversti ieškoti tolimesnių, bet patvaresnių
savo valstybingumo tarptautinių atramų. Taigi šalia Didžiosios
Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir Skandinavijos šalių
Vatikanas nepriklausomai Lietuvai tapo vienu reikšmingiausių bei
patikimiausių tarptautinių veiksnių.
Nors XX a. pradžioje, palyginti su ankstesniais amžiais, Popiežiaus
valstyb÷s poveikis ir įtaka pasaulietiniams Europos reikalams buvo gerokai
sumenkę, tačiau Vatikanas ir toliau išlaik÷ solidžiausio moralinio autoriteto
aureolę visame krikščioniškame pasaulyje. Šventasis Sostas nepasidav÷
netgi audringais Didžiojo karo metais, kai abi kariaujančios stovyklos
per spaudą bei diplomatiniais kanalais jį įnirtingai atakavo ir
steng÷si patraukti į savo pusę. Popiežiaus Benedikto XV skvarbus protas
––––––––––––––––––––––
1 Plačiau apie lietuvių–lenkų ir lietuvių–rusų (sovietų) santykių mazgus, Varšuvos
ir Maskvos politinius siekius Lietuvoje ir Lietuvos atsipalaidavimo nuo Lenkijos ir Rusijos
suvereniteto peripetijas žr.: A.Gaigalait÷, Lietuva Paryžiuje 1919 metais, Kaunas:
Šviesa, 1999; Č.Laurinavičius, Lietuvos–Sovietų Rusijos Taikos sutartis (1920 m. liepos
12 d. sutarties problema), Vilnius: Valstybinis leidybos centras; J.Sawicki, Mykolas Römeris
ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst÷s žemių tautin÷s problemos, Lietuvių
atgimimo istorijos studijos, Vilnius: Leidykla Eugrimas, 1999, t. 15; 1992; P.Łossowski,
Konflikt polsko-litewski 1918–1920, Warszawa: KsiąŜka i wiedza, 1996; J.Faryś, Piłsudski i
piłsudczycy, Z dziejów koncepcji polityczno-ustrojowej (1918–1939), Szczecin, 1991; P.Okulewicz,
Koncepcja „międzymorza“ w myśli i praktyce politycznej obozu Józefa Piłsudskiego w latach
1918–1926, Poznań: Wydawnictwo Poznańskie, 2001; P.P.Wandycz, Sowiet–Polish
Relations 1917–1921, Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press, 1969; Exposé
du conflit Lithuano–Polonais, Deuxième Assemblée de la société des Nations a Genève,
Genève, 1921.
2 Apie Klaip÷dos krašto susigrąžinimo bei integracijos į Lietuvos valstybę problemas
žr.: Z.Butkus, Bendrininkų k÷slai (Vokietijos ir SSRS požiūris į Klaip÷dos problemą
1923–1939 metais), Darbai ir dienos, Kaunas: VDU leidykla, 2000, p. 193–211; A.Gaigalait÷,
Ernesto Galvanausko politin÷ veikla d÷l Klaip÷dos krašto prijungimo prie Lietuvos,
Lietuvos istorijos metraštis 1996 metai, Vilnius: Pradai, 1997, p. 137–159; A.Eidintas,
Lietuvos propogandin÷ veikla ruošiant Sausio sukilimą Klaip÷doje, 1923 m. sausio įvykiai
Klaip÷doje, Klaip÷da: Klaip÷dos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro
leidykla, 1995, p. 29–34; R.Valsonokas, Klaip÷dos problema, Klaip÷da, 1932; V.Žalys,
Ringen um Identität: Warum Litauen zwischen 1923 und 1939 im Memelgebiet keinen Erfolg
hatte. Kova d÷l identiteto: Kod÷l Lietuvai nesisek÷ Klaip÷doje tarp 1923–1939 m., Lüneburg: Verlag
Nordostdeutsches Kulturwerk, 1993; P.Žostautait÷, Klaip÷dos kraštas 1923–1939, Vilnius:
Mokslas, 1992.
297