PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
294 DR. JUOZAS SKIRIUS *8 LITHUANIA AND THE VATICAN DURING WORLD WAR I Juozas Skirius Summary The growing Lithuanian national self-consciousness at the beginning of the 20 th century was confronted with constantly increasing Polonization. This was especially evident in church matters. Lithuanian activists, especially priests, started to seek the independence of the Church in Lithuania – as a separate province from the Church of Poland. However, their efforts to bring this to the notice of the Holy See were not fruitful. Lithuanian priests needed their permanent resident in Vatican, so in 1913 they sent Canon Kazimieras Prapuolenis (1858–1933) to Rome. His task was to explain to the Vatican administration the harmful effects of Polonization to the Church of Lithuania. He faced a great obstacle – the influence of the Polish priests in the strata of the Holy See. Prapuolenis began to form contacts with the high clerics of Rome and diplomats at the Vatican and explained to them the situation in Lithuania and the desire of Lithuanians to have a Lithuanian Catholic Church. On this subject, he wrote many articles published in the Italian press and distributed in the Vatican his book, „Polish Apostleship in Lithuania,“ published in Polish and French. He became an adviser and information distributor for Lithuanians arriving in Rome and tried to get the permission of the Holy Father to arrange a Lithuanian Day whose purpose was not only to raise funds for the re-establishment of independence of Lithuania but also to propagate Lithuania widely and to tell about the attempts of the Lithuanian nation to establish its own state. This was a new stage in the relations between Lithuanian activists and the Vatican. From 1916 more and more Lithuanian activists visited the Vatican, and some of them – M.Yčas, Rev. V.Bartuška, Prelate K.Olšauskas – received an audience with Pope Benedict XV. At that time, the political situation in Europe, i.e. the German occupation of Lithuania, the evident striving of the Poles to establish their statehood, and the determination of Lithuanians to reach the independence, induced the Vatican administration to revise its positions regarding the Lithuanian nation. The Holy Father agreed to proclaim Lithuanian Day in Catholic Churches of the world in the beginning of 1917. The Lithuanian Day arranged on 20 May 1917 had not only financial but also a political meaning. Moreover, the Holy See officially recognized for the first time that there is a separate Lithuanian nation, which is attempting to reach not only ecclesiastical independence from the Church of Poland but also its statehood.
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 23. VILNIUS, 2003 295 DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS Lietuvos istorijos institutas LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI Šventojo Sosto moralinis autoritetas tarpukario epochoje Lietuvos Respublikai buvo labai svarbus. Viena vertus, nedidel÷ Lietuva, spręsdama savo painias ir įvairiopas tarptautines problemas (sienų, teritorijos, juridinio pripažinimo), negal÷jo varžytis politine įtaka ar karine galia su keliolika kartų didesniais kaimynais. Tod÷l savo užsienio politikoje prioritetą teik÷ moral÷s, tarptautin÷s teis÷s bei teisingumo dalykams – visas kylančias tarpvalstybines ar tarptautines problemas siūl÷ ir buvo pasiryžusi spręsti ne j÷ga, bet diplomatin÷mis derybomis bei lygiavert÷mis sutartimis. Taip Šventojo Sosto proteguojami krikščioniškosios moral÷s ir teis÷s principai, jų taikymas tarptautiniuose reikaluose Lietuvai tur÷jo teigiamą reikšmę ir neabejotinai teik÷ tam tikras tarptautinio saugumo garantijas neseniai atsikūrusiai valstybei. Kita vertus, nustatyti ir palaikyti glaudžius tarpvalstybinius ryšius su Vatikanu Lietuvos vyriausybes skatino šalies vidaus konfesin÷-tautin÷ ir socialin÷-politin÷ struktūra: nepriklausomybę atkūrusioje tarpukario Lietuvoje absoliučią gyventojų daugumą sudar÷ lietuviai katalikai, o viena įtakingiausių politinių j÷gų krašte buvo krikščionys demokratai – partija, artimai susijusi su Lietuvos Katalikų Bažnyčia. Taigi Šventojo Sosto moralinis autoritetas šiuo atveju stiprino absoliučios piliečių daugumos saviidentifikaciją su nacionaline valstybe ir nacionalinio saugumo jausmą. D÷l vidaus ir tarptautinių aplinkybių Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai atkūrusioje nepriklausomybę šalyje klost÷si gana turiningai ir įvairiopai. Jie išgyveno keletą etapų, kuriuos sąlygiškai būtų galima lyginti su jūrų potvyniais ir atoslūgiais. Šventojo Sosto reikšm÷ Lietuvai itin išaugo po to, kai 1922 m. lapkričio 10 d. Vatikanas Lietuvos Respubliką pripažino de jure. Šventasis Sostas tai padar÷ keliomis savait÷mis anksčiau nei įtakingiausios pasaulietin÷s Europos valstyb÷s: Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija. Juridinis Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto santykių sureguliavimas atvert÷ naują, turiningesnį dvišalio bendradarbiavimo puslapį. Lietuvos Vyriausyb÷ ne kartą ieškojo Šventojo Sosto paramos ir r÷m÷si jo autoritetu spręsdama ar ieškodama sprendimų opiausioms savo užsienio politikos problemoms. Lietuvos ir Vatikano diplomatiniai santykiai XX a. trečiajame dešimtmetyje išgyveno du reikšmingus momentus: 1) 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI paskelb÷ itin subtiliai ir diplomatiškai suredaguotą bulę Lithuanorum gente, kuria remiantis buvo įkurta Lietuvos bažnytin÷ provincija; 2) 1927 m. rugs÷jo 27 d. sudarytas Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordatas. Lietuvos bažnytin÷s provincijos įkūrimas l÷m÷, kad Katalikų Bažnyčia Lietuvoje tapo vientisu, moderniu konfesiniu organizmu, tiesiogiai, be jokių tarpi-
- Page 242 and 243: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 244 and 245: 246 JEAN-LOUIS TAURAN *3 plomatic s
- Page 246 and 247: 248 JEAN-LOUIS TAURAN *5 her said:
- Page 248 and 249: 250 JEAN-LOUIS TAURAN *7 which migh
- Page 250 and 251: 252 JEAN-LOUIS TAURAN *9 ro, sprend
- Page 252 and 253: 254 KAZYS LOZORAITIS *2 rą laim÷j
- Page 254 and 255: 256 KAZYS LOZORAITIS *4 Kaipgi šia
- Page 256 and 257: 258 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2 K
- Page 258 and 259: 260 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4 V
- Page 260 and 261: 262 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *6 g
- Page 262 and 263: 264 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *8
- Page 264 and 265: 266 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *10
- Page 266 and 267: 268 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *12
- Page 268 and 269: 270 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *14
- Page 270 and 271: 272 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *16
- Page 272 and 273: 274 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *18
- Page 275 and 276: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 277 and 278: *3 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 279 and 280: *5 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 281 and 282: *7 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 283 and 284: *9 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 285 and 286: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 287 and 288: *3 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 289 and 290: *5 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 291: *7 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 295 and 296: *3 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 297 and 298: *5 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 299 and 300: *7 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 301 and 302: *9 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 303 and 304: *11 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 305 and 306: *13 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 307 and 308: *15 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 309 and 310: *17 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 311 and 312: *19 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 313 and 314: *21 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 315 and 316: *23 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 317 and 318: *25 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 319 and 320: *27 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 321 and 322: *29 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 323 and 324: *31 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 325 and 326: *33 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 327 and 328: *35 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 329 and 330: *37 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 331 and 332: *39 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 333 and 334: *41 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 335 and 336: *43 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 337 and 338: *45 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 339 and 340: *47 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 341 and 342: *49 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS METRAŠTIS. T. 23. VILNIUS, 2003<br />
295<br />
DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUS<br />
Lietuvos istorijos institutas<br />
LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI, ARBA<br />
ŠVENTOJO SOSTO REIKŠMö<br />
TARPUKARIO LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKAI<br />
Šventojo Sosto moralinis autoritetas tarpukario epochoje Lietuvos Respublikai<br />
buvo labai svarbus. Viena vertus, nedidel÷ Lietuva, spręsdama savo painias<br />
ir įvairiopas tarptautines problemas (sienų, teritorijos, juridinio pripažinimo),<br />
negal÷jo varžytis politine įtaka ar karine galia su keliolika kartų didesniais<br />
kaimynais. Tod÷l savo užsienio politikoje prioritetą teik÷ moral÷s, tarptautin÷s<br />
teis÷s bei teisingumo dalykams – visas kylančias tarpvalstybines ar tarptautines<br />
problemas siūl÷ ir buvo pasiryžusi spręsti ne j÷ga, bet diplomatin÷mis derybomis<br />
bei lygiavert÷mis sutartimis. Taip Šventojo Sosto proteguojami krikščioniškosios<br />
moral÷s ir teis÷s principai, jų taikymas tarptautiniuose reikaluose Lietuvai<br />
tur÷jo teigiamą reikšmę ir neabejotinai teik÷ tam tikras tarptautinio saugumo<br />
garantijas neseniai atsikūrusiai valstybei. Kita vertus, nustatyti ir palaikyti<br />
glaudžius tarpvalstybinius ryšius su Vatikanu Lietuvos vyriausybes skatino šalies<br />
vidaus konfesin÷-tautin÷ ir socialin÷-politin÷ struktūra: nepriklausomybę<br />
atkūrusioje tarpukario Lietuvoje absoliučią gyventojų daugumą sudar÷ lietuviai<br />
katalikai, o viena įtakingiausių politinių j÷gų krašte buvo krikščionys demokratai<br />
– partija, artimai susijusi su Lietuvos Katalikų Bažnyčia. Taigi Šventojo Sosto<br />
moralinis autoritetas šiuo atveju stiprino absoliučios piliečių daugumos saviidentifikaciją<br />
su nacionaline valstybe ir nacionalinio saugumo jausmą.<br />
D÷l vidaus ir tarptautinių aplinkybių Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatiniai<br />
santykiai atkūrusioje nepriklausomybę šalyje klost÷si gana turiningai ir<br />
įvairiopai. Jie išgyveno keletą etapų, kuriuos sąlygiškai būtų galima lyginti su<br />
jūrų potvyniais ir atoslūgiais. Šventojo Sosto reikšm÷ Lietuvai itin išaugo po to,<br />
kai 1922 m. lapkričio 10 d. Vatikanas Lietuvos Respubliką pripažino de jure.<br />
Šventasis Sostas tai padar÷ keliomis savait÷mis anksčiau nei įtakingiausios pasaulietin÷s<br />
Europos valstyb÷s: Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija.<br />
Juridinis Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto santykių sureguliavimas<br />
atvert÷ naują, turiningesnį dvišalio bendradarbiavimo puslapį. Lietuvos Vyriausyb÷<br />
ne kartą ieškojo Šventojo Sosto paramos ir r÷m÷si jo autoritetu spręsdama<br />
ar ieškodama sprendimų opiausioms savo užsienio politikos problemoms.<br />
Lietuvos ir Vatikano diplomatiniai santykiai XX a. trečiajame dešimtmetyje išgyveno<br />
du reikšmingus momentus: 1) 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI<br />
paskelb÷ itin subtiliai ir diplomatiškai suredaguotą bulę Lithuanorum gente, kuria<br />
remiantis buvo įkurta Lietuvos bažnytin÷ provincija; 2) 1927 m. rugs÷jo 27 d.<br />
sudarytas Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordatas.<br />
Lietuvos bažnytin÷s provincijos įkūrimas l÷m÷, kad Katalikų Bažnyčia Lietuvoje<br />
tapo vientisu, moderniu konfesiniu organizmu, tiesiogiai, be jokių tarpi-
Change language