PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
274 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *18 2 PRIEDAS Iš žurnalo Aidai, Nr. 3, 1987, p. 201–202. PAREIŠKIMAS VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS KLAUSIMU Ryšium su Lietuvos krikšto 600 metų sukakties min÷jimu išeivijoje prad÷ta akcija prašyti popiežių, kad Vilniaus arkivyskupiją priskirtų prie Lietuvos bažnytin÷s provincijos. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto valdyba, apsvarsčiusi šį klausimą, pareiškia: 1) Vilniaus arkivyskupijos dalis, kuri yra Kremliaus prie Lietuvos priskirtoje teritorijoje, faktiškai yra atskirta nuo Lenkijos bažnytin÷s provincijos. Jos apaštaliniu administratoriumi popiežius yra paskyręs vysk. J.Steponavičių, kuris, deja, yra sovietų valdžios ištremtas, tačiau jo pareigas eina kun. A.Gutauskas. Vilniaus apaštalinis administratorius yra pilnateisis Lietuvos vyskupų konferencijos narys ir neturi jokių ryšių su Lenkijos bažnytine provincija. 2) Prieš II pasaulinį karą buvusi Vilniaus arkivyskupija yra faktiškai padalinta į tris dalis d÷l susitarimų Jaltoje ir Lenkijos–Sovietų Sąjungos sienų sutarties 1945 m. Pietin÷ jos dalis teb÷ra Lenkijos bažnytin÷s provincijos dalis su centru Balstog÷je, kurią valdo atskiras apaštalinis administratorius, o šiaurin÷ dalis, kuri Kremliaus yra priskirta prie Gudijos, neturi jokio apaštalinio administratoriaus. 3) Iš autoritetingų šaltinių patirta, kad Vatikanas nesiima pertvarkyti šią pad÷tį d÷l šių priežasčių: a) Vatikanas sutvarko bažnytin÷s provincijos reikalus, kai valstyb÷s sienos yra nustatytos tarptautin÷mis sutartimis. Tačiau dabartin÷s rytin÷s Lietuvos sienos yra Maskvos vienašališkai nustatytos. b) Vatikanas nepripažįsta prievartinio įjungimo į Sovietų Sąjungą. Tai jis parodo pripažindamas Lietuvos pasiuntinybę prie Šventojo Sosto. c) Vatikanas esąs nuomon÷s, kad oficialus Vilniaus arkivyskupijos klausimo išsprendimas reikštų Lietuvos aneksijos prie Sovietų Sąjungos pripažinimą. Yra aišku, kad Lietuvai esant okupuotai ir neturint savo vyriausyb÷s, Vatikanas tuo reikalu tur÷tų tartis su Maskva ir tuo būdu pripažinti jos suverenumą bei Lietuvos aneksiją. Mes griežtai pareiškiame, kad tiktai laisva Lietuva, o ne jos okupantas gali spręsti ją liečiančius klausimus. 4) Maskva aiškiai siekia Vilniaus arkivyskupijos klausimo formalaus išsprendimo savo naudai. Tai patvirtina Vatikano pareigūnai ir tai rodo faktas, kad Maskva tam tikslui panaudoja kai kuriuos okupuotos Lietu-
*19 LIETUVA IR ŠVENTASIS SOSTAS: ISTORINö PERSPEKTYVA 275 vos Katalikų Bažnyčios vadovus, kurie, neabejotinai Maskvos spaudžiami, pritaria šiam Maskvos siekiui ir viešai spaudoje pasisako už Lietuvos pasiuntinyb÷s prie Šventojo Sosto panaikinimą, tuo būdu ir už Lietuvos sovietin÷s aneksijos įteisinimą. Mes griežtai smerkiame tokias Maskvos pastangas ir okupuotos Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovų prievartavimą savo imperialistiniams tikslams pasiekti. 5) Kovojančios už savo laisvę Lietuvių tautos vardu mes d÷kojame Šventajam Sostui už nusistatymą nepripažinti Lietuvos aneksijos prie Sovietų Sąjungos ir atsisakymą daryti bet ką, kas įtvirtintų šią nelegalią aneksiją. Įteikta 2003 m. kovo m÷n. Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas LITHUANIA AND THE HOLY SEE: HISTORICAL PERSPECTIVE Jonas Boruta, SJ Summary The focus of the scholarly conference on 3 March 2003 was the analysis of the relations between the Republic of Lithuania and the Holy See in the 20 th century. We have to admit that the full history of the preceding ages and all its problems, some solved and some unresolved during the centuries, influenced in one way or another the relations between Lithuania and the Holy See in the 20 th century. The goal of this work is to give a brief description of this historical heritage, which in the 20 th century influenced the development of state relations between Lithuania and the Vatican, and other neighboring countries in one way or another. The author reviews the material found in the archives of the Vatican and the publications written by Z.Ivinskis, P.Jatulis, St. Matulis, R.Krasauskas, P.Rabikauskas, R.Mažeika and other historians of the emigration. He also looks at the works of Lithuanian historians E.Gudavičius, A.Bumblauskas, M.Jučas, I.Vaišvilait÷, L.Jovaiša and others. Events connected with the autonomy of Church structures and with the direct subordination of the Catholic Church in Lithuania to the Holy See influenced the history, cultural, and national traditions of our country in one way or another. The article looks at the relations with the Holy See from the viewpoint of Lithuania. From the times of the national revival, it was usual to paint the relations with the German Order and Poland only in black and white. At present, we need to look at this tendency critically; it must sink into oblivion and be replaced by consistent and objective research.
- Page 222 and 223: 224 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *12 Ja
- Page 224 and 225: 226 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *14 ku
- Page 226 and 227: 228 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *16 wa
- Page 228 and 229: 230 MOKSLINö KONFERENCIJA „LIETU
- Page 230 and 231: 232 MOKSLINö KONFERENCIJA „LIETU
- Page 232 and 233: 234 MOKSLINö KONFERENCIJA „LIETU
- Page 234 and 235: 236 MOKSLINö KONFERENCIJA „LIETU
- Page 236 and 237: 238 MOKSLINö KONFERENCIJA „LIETU
- Page 238 and 239: 240 SVEIKINIMAI *2 Šiais metais mi
- Page 240 and 241: 242 SVEIKINIMAI *4 ti Katalikų Ba
- Page 242 and 243: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 244 and 245: 246 JEAN-LOUIS TAURAN *3 plomatic s
- Page 246 and 247: 248 JEAN-LOUIS TAURAN *5 her said:
- Page 248 and 249: 250 JEAN-LOUIS TAURAN *7 which migh
- Page 250 and 251: 252 JEAN-LOUIS TAURAN *9 ro, sprend
- Page 252 and 253: 254 KAZYS LOZORAITIS *2 rą laim÷j
- Page 254 and 255: 256 KAZYS LOZORAITIS *4 Kaipgi šia
- Page 256 and 257: 258 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2 K
- Page 258 and 259: 260 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4 V
- Page 260 and 261: 262 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *6 g
- Page 262 and 263: 264 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *8
- Page 264 and 265: 266 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *10
- Page 266 and 267: 268 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *12
- Page 268 and 269: 270 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *14
- Page 270 and 271: 272 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *16
- Page 275 and 276: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 277 and 278: *3 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 279 and 280: *5 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 281 and 282: *7 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 283 and 284: *9 KĄ XX A. PRADŽIOJE VATIKANAS
- Page 285 and 286: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 287 and 288: *3 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 289 and 290: *5 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 291 and 292: *7 LIETUVA IR VATIKANAS PIRMOJO PAS
- Page 293 and 294: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 295 and 296: *3 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 297 and 298: *5 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 299 and 300: *7 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 301 and 302: *9 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 303 and 304: *11 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 305 and 306: *13 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 307 and 308: *15 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 309 and 310: *17 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 311 and 312: *19 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 313 and 314: *21 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 315 and 316: *23 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 317 and 318: *25 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 319 and 320: *27 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
- Page 321 and 322: *29 LIETUVOS IR VATIKANO SANTYKIAI,
*19 LIETUVA IR ŠVENTASIS SOSTAS: ISTORINö PERSPEKTYVA 275<br />
vos Katalikų Bažnyčios vadovus, kurie, neabejotinai Maskvos spaudžiami,<br />
pritaria šiam Maskvos siekiui ir viešai spaudoje pasisako už Lietuvos<br />
pasiuntinyb÷s prie Šventojo Sosto panaikinimą, tuo būdu ir už Lietuvos<br />
sovietin÷s aneksijos įteisinimą.<br />
Mes griežtai smerkiame tokias Maskvos pastangas ir okupuotos Lietuvos<br />
Katalikų Bažnyčios vadovų prievartavimą savo imperialistiniams<br />
tikslams pasiekti.<br />
5) Kovojančios už savo laisvę <strong>Lietuvių</strong> tautos vardu mes d÷kojame<br />
Šventajam Sostui už nusistatymą nepripažinti Lietuvos aneksijos prie Sovietų<br />
Sąjungos ir atsisakymą daryti bet ką, kas įtvirtintų šią nelegalią<br />
aneksiją.<br />
Įteikta 2003 m. kovo m÷n.<br />
Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas<br />
LITHUANIA AND THE HOLY SEE: HISTORICAL PERSPECTIVE<br />
Jonas Boruta, SJ<br />
Summary<br />
The focus of the scholarly conference on 3 March 2003 was the analysis of the<br />
relations between the Republic of Lithuania and the Holy See in the 20 th century.<br />
We have to admit that the full history of the preceding ages and all its problems,<br />
some solved and some unresolved during the centuries, influenced in one way or<br />
another the relations between Lithuania and the Holy See in the 20 th century.<br />
The goal of this work is to give a brief description of this historical heritage,<br />
which in the 20 th century influenced the development of state relations between<br />
Lithuania and the Vatican, and other neighboring countries in one way or another.<br />
The author reviews the material found in the archives of the Vatican and the<br />
publications written by Z.Ivinskis, P.Jatulis, St. Matulis, R.Krasauskas, P.Rabikauskas,<br />
R.Mažeika and other historians of the emigration. He also looks at the<br />
works of Lithuanian historians E.Gudavičius, A.Bumblauskas, M.Jučas, I.Vaišvilait÷,<br />
L.Jovaiša and others.<br />
Events connected with the autonomy of Church structures and with the direct<br />
subordination of the Catholic Church in Lithuania to the Holy See influenced<br />
the history, cultural, and national traditions of our country in one way or<br />
another. The article looks at the relations with the Holy See from the viewpoint<br />
of Lithuania. From the times of the national revival, it was usual to paint the relations<br />
with the German Order and Poland only in black and white. At present,<br />
we need to look at this tendency critically; it must sink into oblivion and be replaced<br />
by consistent and objective research.