PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
02.08.2013 • Views
Share Embed Flag

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
DOWNLOAD ePAPER
lkma.lt

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

START NOW

260 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4<br />

Vokiečių istorikai Erichas Casparas (1924), Erichas Maschke (1928)<br />

yra išvedę skirtumą tarp XIII a. popiežių ir imperatorių misijų teorijos 6.<br />

<strong>Lietuvių</strong> istoriografijoje pirmasis tai padar÷ kan. Antanas Steponaitis<br />

(1883–1964) 7. Pavyzdžiais iš popiežių bulių ir imperatorių dokumentų min÷tieji<br />

autoriai yra įžvalgiai pagrindę mintį, jog imperatoriai pirmiausiai<br />

specialiai pabr÷ždavo ginkluotą krašto už÷mimą. Tai patvirtina, pavyzdžiui,<br />

garsioji imperatoriaus Frydricho II 1226 m. kovo m÷n. Rimini privilegija.<br />

Ja skelbiama, kad imperatorius visas prūsų žemes ir plotus, kuriuos<br />

Ordinas Rytuose užkariaus, atiduoda jo nuosavyb÷n, o Vokiečių ordino<br />

magistrui suteikiamas imperijos sritinio kunigaikščio teis÷s ir titulas.<br />

Z.Ivinskis sako, kad ginkluotoje imperatoriaus misijų teorijoje svarbiausias<br />

dalykas buvo užimti kraštą, o Romos kurijos teorija buvo priešinga.<br />

Bul÷se dažnai buvo iškeliama, kad svarbiausias kryžiuočių misijų<br />

veikimo momentas – apkrikštyti pagonis ir naujakrikštus apsaugoti nuo<br />

atkaklių pagonių keršto. Antai popiežius Aleksandras IV (1254–1261),<br />

daugiausiai paskelbęs kryžiaus karo prieš lietuvius bulių, pabr÷ž÷: „Atsivertimas<br />

turi būti laisvai prisiimtas, nepriverstas, [nes] pats Dievas priverstinių<br />

patarnavimų nepriima“ 8.<br />

Romą informacija apie Lietuvą ir joje vykstančius religinius procesus<br />

ne iš tendencingų karinių vienuolinių ordinų, bet iš kitų šaltinių pasiekia<br />

tik Mindaugo laikais. Jis įsteig÷ ir pirmąją vyskupiją Lietuvoje. Aišku,<br />

kad vyskupijos negali būti steigiamos neužmezgus bent minimalių santykių<br />

su Šventuoju Sostu. Tokius santykius užmegzti vert÷ ir susidariusi<br />

gr÷sminga pad÷tis kuriamoje Lietuvos valstyb÷je. XIII a. pirmojoje pus÷je<br />

Livonijoje ir Prūsijoje įsikūrus galingiems kariniams ordinams ir jiems<br />

susivienijus, Lietuvos žem÷se dar nebuvo vieno valdovo valdomos valstyb÷s.<br />

Mindaugas, matydamas Lietuvai gresiantį pavojų, pašalino kitus<br />

kunigaikščius ir pa÷m÷ visą valdžią į savo rankas. Mindaugo priešininkai<br />

sričių kunigaikščiai suorganizavo prieš jį galingą sąjungą, į kurią<br />

įtrauk÷ Livonijos kalavijuočius, jotvingius, žemaičius, net Haličo–Volyn÷s<br />

kunigaikštį Danielių. Situacijos verčiamas Mindaugas pasiūl÷ Livonijos<br />

ordinui taiką. Ordino magistras Andrius von Stirlandas siūlymą pri-<br />

÷m÷ su viena sąlyga – jei Mindaugas ir jo valdiniai apsikrikštys. Mindaugas<br />

su šia sąlyga sutiko ir 1250 m. pabaigoje arba 1251 m. pradžioje pasikrikštijo<br />

su savo žmona, vaikais ir daugybe valdinių. Nors Mindaugo<br />

krikšto proga į Lietuvą atvyko pats Livonijos ordino magistras su būreliu<br />

––––––––––––––––––––––<br />

6 Ten pat, p. 126.<br />

7 A.Steponaitis, Mindaugas ir Vakarai. Vokiečių militarinių ordinų veikla ir Mindaugo<br />

santykiai su Roma, Kaunas, 1937.<br />

8 Z.Ivinskis, Lietuvos ir Apaštalų Sosto santykiai.., p. 127.

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!