PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija

02.08.2013 Views

226 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *14 kurio d÷stymas, anot Leono XIII, tur÷jo sustiprinti dvasininkų pozicijas šiuolaikin÷je visuomen÷je, parengti dvasininkus polemikoms mokslo, socialiniais klausimais, nebuvo privalomas dalykas. Kitų naujų dalykų d÷stymas plačiau net nesvarstytas. Ir po 1882 m. Rusijos ir Apaštalų Sosto susitarimo nei Vilniaus, nei Žemaičių seminarijose nebuvo atsižvelgta į popiežiaus Leono XIII nuostatą d÷l dvasininkų švietimo humanizacijos ir lygio k÷limo. L÷m÷ pasaulietin÷s valdžios požiūris į dvasininkų rengimą ir valdžios noras modeliuoti jų laikyseną visuomen÷je. Taigi nors įstatų buvo ne vienas variantas, tačiau jie liko valdžios nepatvirtinti. Ir šiuo aspektu galima teigti, kad konkrečių Rusijos ir Apaštalų Sosto susitarimo punktų įgyvendinimas buvo komplikuotas. 1883–1884 m. nutrūko prasid÷jęs diplomatinis Rusijos ir Vatikano dialogas. Rusijos užsienio politikoje tuo metu, t.y. 9-ojo dešimtmečio viduryje, svarbiausias buvo Balkanų klausimas, spręsta vadinamoji Bulgarijos kriz÷. Šio dešimtmečio antrosios pus÷s Vatikano užsienio politiką galima apibūdinti kaip posūkį į būsimosios Antant÷s valstybes. Tai buvo sąlygota Europos valstybių politinių j÷gų kaitos – Trilyp÷s sąjungos tarp Vokietijos–Austrijos–Vengrijos ir Italijos (1882 m.) atnaujinimas 1887 m. akivaizdžiai komplikavo „Romos klausimo“ sprendimą, žlugd÷ viltis atkurti popiežiaus valstybę ir buvo argumentas, pagrindžiantis santykių su Rusija atnaujinimą. Pretekstas čia buvo Aleksandro III pasveikinimas popiežiui vyskupavimo auksinio jubiliejaus proga 68. 1888 m. pradžioje į Vatikaną siunčiamas A.Izvolskis. Per susitikimą su popiežiumi Rusijai buvo pasiūlyta įsteigti nuolatinę diplomatinę atstovybę 69. Galima numanyti, kad Vatikanas tik÷josi ir teigiamo nuncijaus Rusijoje klausimo sprendimo. Tačiau esminių pokyčių nebuvo – nul÷m÷ Vidaus reikalų ministerijai būdinga pozicija – esą nuncijus Rusijoje komplikuotų pad÷tį ir santykius 70. Rusijos ir Apaštalų Sosto santykius l÷m÷ politin÷s nuostatos, dominavęs valdžios požiūris į Katalikų Bažnyčią kaip lenkų politinių interesų r÷m÷ją 71. Tam tikrų pokyčių būta 1894 m. – sostą paveld÷jus Nikolajui II. 1894 m. birželį A.Izvolskis paskiriamas Rusijos ministru rezidentu prie Apaštalų Sosto, tačiau popiežiaus nuncijaus, t.y. popiežiaus atstovo ir asmens saugomo tarptautin÷s teis÷s, Rusija nesutiko įsileisti. Tiesa, per –––––––––––––––––––––– 68 Prancūzijos pasiuntinys Vatikane atkreip÷ Rusijos pasiuntinio Romoje d÷mesį, kad popiežius nor÷tų gauti oficialų caro pasveikinimą auksinio vyskupavimo jubiliejaus proga. Žr. Э. В и н т е р, Папство.., p. 354. 69 Э. В и н т е р, Папство.., p. 358–359. 70 [Po 1900 m.] Kitatikių dvasinių reikalų departamento raštas apie Romos kurijos pastangas įkurti nuolatinę diplomatinę atstovybę prie Rusijos vyriausyb÷s, RVIA, f. 821, ap. 150, b. 120, l 10–13. 71 Atsakymai į 1893.VII.22 ir 1893.IX.17 Romos Kurijos promemorijas, RVIA, f. 821, ap. 150, b. 117, l. 5, 9, 17, 23, 54.

*15 RUSIJOS IR APAŠTALŲ SOSTO SANTYKIŲ POKYČIAI XIX a. PASKUTINIAISIAIS DEŠIMTMEČIAIS Nikolajaus II karūnavimą 1896 m. geguž÷s m÷n. dalyvavo ir numanomas nuncijus – Tarnassi, tačiau nuncijumi jis taip ir netapo. Jau min÷ta, kad d÷l to priešiškai buvo nusiteikęs K.Pobedonoscevas. Taip pat ir Vidaus reikalų ministerija nenor÷jo prarasti savo įtakos ir svarbos, kas būtų neišvengiama, jei popiežiaus atstovas būtų rezidavęs Peterburge ir sprendęs katalikų Rusijoje reikalus. Taigi ir paskutinįjį XIX a. dešimtmetį Rusijos ir Apaštalų Sosto santykiai kokybiškai nepakito, nors pozityvių poslinkių buvo. Rusijos valdžia laik÷si nuostatos, kad Katalikų Bažnyčios klausimai yra labiau valstyb÷s vidaus politikos reikalas. Rusija nenor÷jo susisaistyti su Vatikanu ilgalaikiais tarptautiniais įsipareigojimais. Santykių atšilimai būdavo tik proginiai, o ne sistemingi ir ilgalaikiai. Formaliai santykiai buvo atkurti ir funkcionavo aukščiausiu politikos lygmeniu. Vatikanas siek÷ ir tur÷jo tam tikrą įtaką Katalikų Bažnyčiai Rusijoje. Tačiau reali Katalikų Bažnyčios būkl÷ ir veikimas konkrečiose vyskupijose priklaus÷ nuo Rusijos centrin÷s valdžios politikos ir vietos valdininkų interpretacijų. Įteikta 2002 m. gruodžio m÷n. CHANGES IN THE RELATIONS BETWEEN RUSSIA AND THE HOLY SEE DURING THE LAST DECADES OF THE 19 TH CENTURY Vilma Žaltauskait÷ Summary The article analyzes the relations between Russia and the Holy See during the last decades of the 19 th century taking into consideration the context of the general political situation in Europe. It also discusses how these relations touched and/or changed the condition of the Catholic Church in the Catholic dioceses of Vilnius and Samogitia (Telšiai) existing in the historical territories of Lithuania. The author states that the repressions against the Catholic Church after the uprising of 1863 were one of the reasons why Pope Pius IX severed relations with Russia. After the termination of the official relations, correspondence between the Curia and authorities of Russia continued on some matters, but the Church no longer had a document regulating its relations with the secular authorities in Russia. The life of the Church institution was constricted, the authorities tried to destroy its hierarchical structure and subordination to the Pope. The changes in the relations of the Holy See and Russia occurred in the pontificate of Leo XIII, which started in 1878. The foreign policy also changed. The new Pope 227

*15<br />

RUSIJOS IR APAŠTALŲ SOSTO SANTYKIŲ POKYČIAI<br />

XIX a. PASKUTINIAISIAIS DEŠIMTMEČIAIS<br />

Nikolajaus II karūnavimą 1896 m. geguž÷s m÷n. dalyvavo ir numanomas<br />

nuncijus – Tarnassi, tačiau nuncijumi jis taip ir netapo. Jau min÷ta, kad<br />

d÷l to priešiškai buvo nusiteikęs K.Pobedonoscevas. Taip pat ir Vidaus<br />

reikalų ministerija nenor÷jo prarasti savo įtakos ir svarbos, kas būtų neišvengiama,<br />

jei popiežiaus atstovas būtų rezidavęs Peterburge ir sprendęs<br />

<strong>katalikų</strong> Rusijoje reikalus.<br />

Taigi ir paskutinįjį XIX a. dešimtmetį Rusijos ir Apaštalų Sosto santykiai<br />

kokybiškai nepakito, nors pozityvių poslinkių buvo. Rusijos valdžia<br />

laik÷si nuostatos, kad Katalikų Bažnyčios klausimai yra labiau valstyb÷s<br />

vidaus politikos reikalas. Rusija nenor÷jo susisaistyti su Vatikanu ilgalaikiais<br />

tarptautiniais įsipareigojimais. Santykių atšilimai būdavo tik proginiai,<br />

o ne sistemingi ir ilgalaikiai. Formaliai santykiai buvo atkurti ir<br />

funkcionavo aukščiausiu politikos lygmeniu. Vatikanas siek÷ ir tur÷jo<br />

tam tikrą įtaką Katalikų Bažnyčiai Rusijoje. Tačiau reali Katalikų Bažnyčios<br />

būkl÷ ir veikimas konkrečiose vyskupijose priklaus÷ nuo Rusijos<br />

centrin÷s valdžios politikos ir vietos valdininkų interpretacijų.<br />

Įteikta 2002 m. gruodžio m÷n.<br />

CHANGES IN THE RELATIONS BETWEEN RUSSIA AND<br />

THE HOLY SEE DURING THE LAST DECADES OF THE 19 TH<br />

CENTURY<br />

Vilma Žaltauskait÷<br />

Summary<br />

The article analyzes the relations between Russia and the Holy See during<br />

the last decades of the 19 th century taking into consideration the context of the<br />

general political situation in Europe. It also discusses how these relations touched<br />

and/or changed the condition of the Catholic Church in the Catholic dioceses<br />

of Vilnius and Samogitia (Telšiai) existing in the historical territories of Lithuania.<br />

The author states that the repressions against the Catholic Church after<br />

the uprising of 1863 were one of the reasons why Pope Pius IX severed relations<br />

with Russia. After the termination of the official relations, correspondence between<br />

the Curia and authorities of Russia continued on some matters, but the<br />

Church no longer had a document regulating its relations with the secular authorities<br />

in Russia. The life of the Church institution was constricted, the authorities<br />

tried to destroy its hierarchical structure and subordination to the Pope. The<br />

changes in the relations of the Holy See and Russia occurred in the pontificate of<br />

Leo XIII, which started in 1878. The foreign policy also changed. The new Pope<br />

227

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!