PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija PRATARMö - Lietuvių katalikų mokslo akademija
226 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *14 kurio d÷stymas, anot Leono XIII, tur÷jo sustiprinti dvasininkų pozicijas šiuolaikin÷je visuomen÷je, parengti dvasininkus polemikoms mokslo, socialiniais klausimais, nebuvo privalomas dalykas. Kitų naujų dalykų d÷stymas plačiau net nesvarstytas. Ir po 1882 m. Rusijos ir Apaštalų Sosto susitarimo nei Vilniaus, nei Žemaičių seminarijose nebuvo atsižvelgta į popiežiaus Leono XIII nuostatą d÷l dvasininkų švietimo humanizacijos ir lygio k÷limo. L÷m÷ pasaulietin÷s valdžios požiūris į dvasininkų rengimą ir valdžios noras modeliuoti jų laikyseną visuomen÷je. Taigi nors įstatų buvo ne vienas variantas, tačiau jie liko valdžios nepatvirtinti. Ir šiuo aspektu galima teigti, kad konkrečių Rusijos ir Apaštalų Sosto susitarimo punktų įgyvendinimas buvo komplikuotas. 1883–1884 m. nutrūko prasid÷jęs diplomatinis Rusijos ir Vatikano dialogas. Rusijos užsienio politikoje tuo metu, t.y. 9-ojo dešimtmečio viduryje, svarbiausias buvo Balkanų klausimas, spręsta vadinamoji Bulgarijos kriz÷. Šio dešimtmečio antrosios pus÷s Vatikano užsienio politiką galima apibūdinti kaip posūkį į būsimosios Antant÷s valstybes. Tai buvo sąlygota Europos valstybių politinių j÷gų kaitos – Trilyp÷s sąjungos tarp Vokietijos–Austrijos–Vengrijos ir Italijos (1882 m.) atnaujinimas 1887 m. akivaizdžiai komplikavo „Romos klausimo“ sprendimą, žlugd÷ viltis atkurti popiežiaus valstybę ir buvo argumentas, pagrindžiantis santykių su Rusija atnaujinimą. Pretekstas čia buvo Aleksandro III pasveikinimas popiežiui vyskupavimo auksinio jubiliejaus proga 68. 1888 m. pradžioje į Vatikaną siunčiamas A.Izvolskis. Per susitikimą su popiežiumi Rusijai buvo pasiūlyta įsteigti nuolatinę diplomatinę atstovybę 69. Galima numanyti, kad Vatikanas tik÷josi ir teigiamo nuncijaus Rusijoje klausimo sprendimo. Tačiau esminių pokyčių nebuvo – nul÷m÷ Vidaus reikalų ministerijai būdinga pozicija – esą nuncijus Rusijoje komplikuotų pad÷tį ir santykius 70. Rusijos ir Apaštalų Sosto santykius l÷m÷ politin÷s nuostatos, dominavęs valdžios požiūris į Katalikų Bažnyčią kaip lenkų politinių interesų r÷m÷ją 71. Tam tikrų pokyčių būta 1894 m. – sostą paveld÷jus Nikolajui II. 1894 m. birželį A.Izvolskis paskiriamas Rusijos ministru rezidentu prie Apaštalų Sosto, tačiau popiežiaus nuncijaus, t.y. popiežiaus atstovo ir asmens saugomo tarptautin÷s teis÷s, Rusija nesutiko įsileisti. Tiesa, per –––––––––––––––––––––– 68 Prancūzijos pasiuntinys Vatikane atkreip÷ Rusijos pasiuntinio Romoje d÷mesį, kad popiežius nor÷tų gauti oficialų caro pasveikinimą auksinio vyskupavimo jubiliejaus proga. Žr. Э. В и н т е р, Папство.., p. 354. 69 Э. В и н т е р, Папство.., p. 358–359. 70 [Po 1900 m.] Kitatikių dvasinių reikalų departamento raštas apie Romos kurijos pastangas įkurti nuolatinę diplomatinę atstovybę prie Rusijos vyriausyb÷s, RVIA, f. 821, ap. 150, b. 120, l 10–13. 71 Atsakymai į 1893.VII.22 ir 1893.IX.17 Romos Kurijos promemorijas, RVIA, f. 821, ap. 150, b. 117, l. 5, 9, 17, 23, 54.
*15 RUSIJOS IR APAŠTALŲ SOSTO SANTYKIŲ POKYČIAI XIX a. PASKUTINIAISIAIS DEŠIMTMEČIAIS Nikolajaus II karūnavimą 1896 m. geguž÷s m÷n. dalyvavo ir numanomas nuncijus – Tarnassi, tačiau nuncijumi jis taip ir netapo. Jau min÷ta, kad d÷l to priešiškai buvo nusiteikęs K.Pobedonoscevas. Taip pat ir Vidaus reikalų ministerija nenor÷jo prarasti savo įtakos ir svarbos, kas būtų neišvengiama, jei popiežiaus atstovas būtų rezidavęs Peterburge ir sprendęs katalikų Rusijoje reikalus. Taigi ir paskutinįjį XIX a. dešimtmetį Rusijos ir Apaštalų Sosto santykiai kokybiškai nepakito, nors pozityvių poslinkių buvo. Rusijos valdžia laik÷si nuostatos, kad Katalikų Bažnyčios klausimai yra labiau valstyb÷s vidaus politikos reikalas. Rusija nenor÷jo susisaistyti su Vatikanu ilgalaikiais tarptautiniais įsipareigojimais. Santykių atšilimai būdavo tik proginiai, o ne sistemingi ir ilgalaikiai. Formaliai santykiai buvo atkurti ir funkcionavo aukščiausiu politikos lygmeniu. Vatikanas siek÷ ir tur÷jo tam tikrą įtaką Katalikų Bažnyčiai Rusijoje. Tačiau reali Katalikų Bažnyčios būkl÷ ir veikimas konkrečiose vyskupijose priklaus÷ nuo Rusijos centrin÷s valdžios politikos ir vietos valdininkų interpretacijų. Įteikta 2002 m. gruodžio m÷n. CHANGES IN THE RELATIONS BETWEEN RUSSIA AND THE HOLY SEE DURING THE LAST DECADES OF THE 19 TH CENTURY Vilma Žaltauskait÷ Summary The article analyzes the relations between Russia and the Holy See during the last decades of the 19 th century taking into consideration the context of the general political situation in Europe. It also discusses how these relations touched and/or changed the condition of the Catholic Church in the Catholic dioceses of Vilnius and Samogitia (Telšiai) existing in the historical territories of Lithuania. The author states that the repressions against the Catholic Church after the uprising of 1863 were one of the reasons why Pope Pius IX severed relations with Russia. After the termination of the official relations, correspondence between the Curia and authorities of Russia continued on some matters, but the Church no longer had a document regulating its relations with the secular authorities in Russia. The life of the Church institution was constricted, the authorities tried to destroy its hierarchical structure and subordination to the Pope. The changes in the relations of the Holy See and Russia occurred in the pontificate of Leo XIII, which started in 1878. The foreign policy also changed. The new Pope 227
- Page 174 and 175: 176 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *6 Wed
- Page 176 and 177: 178 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *8 uda
- Page 178 and 179: 180 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *10 gac
- Page 180 and 181: 182 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *12 win
- Page 182 and 183: 184 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *14 Sej
- Page 184 and 185: 186 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *16 W 1
- Page 186 and 187: 188 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *18 kad
- Page 188 and 189: 190 DR. KRZYSZTOF BUCHOWSKI *20 tha
- Page 190 and 191: 192 KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL *2 pa
- Page 192 and 193: 194 KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL *4 wi
- Page 194 and 195: 196 KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL *6 ni
- Page 196 and 197: 198 KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL *8 dy
- Page 198 and 199: 200 KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL *10 K
- Page 200 and 201: 202 KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL *12 k
- Page 202 and 203: 204 KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL *14 n
- Page 204 and 205: 206 KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL *16 R
- Page 206 and 207: 208 KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL *18 u
- Page 208 and 209: 210 KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL *20 J
- Page 210 and 211: 212 KUN. PROF. TADEUSZ KRAHEL *22 n
- Page 212 and 213: 214 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *2 Vad
- Page 214 and 215: 216 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *4 kat
- Page 216 and 217: 218 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *6 Bej
- Page 218 and 219: 220 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *8 mon
- Page 220 and 221: 222 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *10 kr
- Page 222 and 223: 224 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *12 Ja
- Page 226 and 227: 228 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *16 wa
- Page 228 and 229: 230 MOKSLINö KONFERENCIJA „LIETU
- Page 230 and 231: 232 MOKSLINö KONFERENCIJA „LIETU
- Page 232 and 233: 234 MOKSLINö KONFERENCIJA „LIETU
- Page 234 and 235: 236 MOKSLINö KONFERENCIJA „LIETU
- Page 236 and 237: 238 MOKSLINö KONFERENCIJA „LIETU
- Page 238 and 239: 240 SVEIKINIMAI *2 Šiais metais mi
- Page 240 and 241: 242 SVEIKINIMAI *4 ti Katalikų Ba
- Page 242 and 243: LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJ
- Page 244 and 245: 246 JEAN-LOUIS TAURAN *3 plomatic s
- Page 246 and 247: 248 JEAN-LOUIS TAURAN *5 her said:
- Page 248 and 249: 250 JEAN-LOUIS TAURAN *7 which migh
- Page 250 and 251: 252 JEAN-LOUIS TAURAN *9 ro, sprend
- Page 252 and 253: 254 KAZYS LOZORAITIS *2 rą laim÷j
- Page 254 and 255: 256 KAZYS LOZORAITIS *4 Kaipgi šia
- Page 256 and 257: 258 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *2 K
- Page 258 and 259: 260 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *4 V
- Page 260 and 261: 262 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *6 g
- Page 262 and 263: 264 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *8
- Page 264 and 265: 266 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *10
- Page 266 and 267: 268 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *12
- Page 268 and 269: 270 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *14
- Page 270 and 271: 272 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *16
- Page 272 and 273: 274 VYSK. DR. JONAS BORUTA, SJ *18
*15<br />
RUSIJOS IR APAŠTALŲ SOSTO SANTYKIŲ POKYČIAI<br />
XIX a. PASKUTINIAISIAIS DEŠIMTMEČIAIS<br />
Nikolajaus II karūnavimą 1896 m. geguž÷s m÷n. dalyvavo ir numanomas<br />
nuncijus – Tarnassi, tačiau nuncijumi jis taip ir netapo. Jau min÷ta, kad<br />
d÷l to priešiškai buvo nusiteikęs K.Pobedonoscevas. Taip pat ir Vidaus<br />
reikalų ministerija nenor÷jo prarasti savo įtakos ir svarbos, kas būtų neišvengiama,<br />
jei popiežiaus atstovas būtų rezidavęs Peterburge ir sprendęs<br />
<strong>katalikų</strong> Rusijoje reikalus.<br />
Taigi ir paskutinįjį XIX a. dešimtmetį Rusijos ir Apaštalų Sosto santykiai<br />
kokybiškai nepakito, nors pozityvių poslinkių buvo. Rusijos valdžia<br />
laik÷si nuostatos, kad Katalikų Bažnyčios klausimai yra labiau valstyb÷s<br />
vidaus politikos reikalas. Rusija nenor÷jo susisaistyti su Vatikanu ilgalaikiais<br />
tarptautiniais įsipareigojimais. Santykių atšilimai būdavo tik proginiai,<br />
o ne sistemingi ir ilgalaikiai. Formaliai santykiai buvo atkurti ir<br />
funkcionavo aukščiausiu politikos lygmeniu. Vatikanas siek÷ ir tur÷jo<br />
tam tikrą įtaką Katalikų Bažnyčiai Rusijoje. Tačiau reali Katalikų Bažnyčios<br />
būkl÷ ir veikimas konkrečiose vyskupijose priklaus÷ nuo Rusijos<br />
centrin÷s valdžios politikos ir vietos valdininkų interpretacijų.<br />
Įteikta 2002 m. gruodžio m÷n.<br />
CHANGES IN THE RELATIONS BETWEEN RUSSIA AND<br />
THE HOLY SEE DURING THE LAST DECADES OF THE 19 TH<br />
CENTURY<br />
Vilma Žaltauskait÷<br />
Summary<br />
The article analyzes the relations between Russia and the Holy See during<br />
the last decades of the 19 th century taking into consideration the context of the<br />
general political situation in Europe. It also discusses how these relations touched<br />
and/or changed the condition of the Catholic Church in the Catholic dioceses<br />
of Vilnius and Samogitia (Telšiai) existing in the historical territories of Lithuania.<br />
The author states that the repressions against the Catholic Church after<br />
the uprising of 1863 were one of the reasons why Pope Pius IX severed relations<br />
with Russia. After the termination of the official relations, correspondence between<br />
the Curia and authorities of Russia continued on some matters, but the<br />
Church no longer had a document regulating its relations with the secular authorities<br />
in Russia. The life of the Church institution was constricted, the authorities<br />
tried to destroy its hierarchical structure and subordination to the Pope. The<br />
changes in the relations of the Holy See and Russia occurred in the pontificate of<br />
Leo XIII, which started in 1878. The foreign policy also changed. The new Pope<br />
227