224 DR. VILMA ŽALTAUSKAITö *12 Jau 1885 m. sausio 26 d. valdžia Vilniaus vyskupą nušalino nuo pareigų. Taigi Vilniaus seminarija naujų įstatų tebelauk÷. Vyskupas M.Paliulionis, tik pakartotinai prašomas 60, 1884 m. lapkričio 29 d. išsiunt÷ vidaus reikalų ministrui D.Tolstojui naujų seminarijos įstatų projektą 61. Žemaičių vyskupas buvo kur kas diplomatiškesnis. Įžangin÷ įstatų dalis gana tiksliai atkartojo kardinolo L.Jakobini laiško vyskupams turinį. Teigiama, kad įstatai parengti atsižvelgiant į Bažnyčios teisę, valstyb÷s įstatymus ir su Vatikanu sudarytą susitarimą. Vyskupas nurod÷, kad jo rūpestis ir tikslas yra aukl÷ti būsimuosius dvasininkus būti pasiruošusius vykdyti savo pareigas, vienodai naudingas Bažnyčiai ir Valstybei 62. Čia numatyta, kad bendrojo lavinimo dalykus gali d÷styti gimnazijų mokytojai dvasininkai ir pasauliečiai katalikai (išryškinta – V.Ž.) 63. M.Paliulionis numat÷, kad į seminariją priimami kandidatai, turintys ne mažesnį kaip gimnazijos 4 klasių išsilavinimą. Tačiau ir Žemaičių vyskupo projektas, nors jam nebuvo pareikšta kategoriškų pastabų, patvirtintas nebuvo. Siūlymas d÷styti visus dalykus katalikams d÷stytojams valdžios tenkinti negal÷jo. Be to, ši M.Paliulionio nuostata rod÷, kad seminarijos valdyboje nepageidaujami pasauliečiai ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– b÷s įstatymams, žr. 1884 m. rugpjūčio 17 d. D.Tolstojaus raštas I.Kachanovui, LVIA, f. 378, BS, 1883 m., b. 318, l. 86–87. 1884 m. rugs÷jį ir spalį vyskupas vizitavo Gardino guberniją. Iš Gardino gubernatoriaus informacijų Vilniaus generalgubernatoriui apie vyskupo vizitacijas matyti, jog K.Hrinevickis teik÷ Sutvirtinimo sakramentą buvusiems katalikams, nuo Bažnyčios atskyr÷ neklusnius dvasininkus; žr.: 1884 m. rugpjūčio 29d. Vilniaus vyskupo prašymas ir vizitavimo planas Vilniaus generalgubernatoriui, LVIA, f. 378, BS, 1883 m., b. 318, l. 75– 76; 1884 m. rugs÷jo 2 d. Vilniaus generalgubernatoriaus atsakymas, ten pat, f. 694, ap. 1, b. 2441, l. 26–27; Gardino gubernatoriaus informacijos, ten pat, f. 378, BS, 1883 m., b. 318, l. 98–131. 1885 m. sausio 22 d. K.Hrinevickis išleido aplinkraštį vyskupijos dvasininkams, kuriame savo įgaliojimus „iki mirties arba kol Apaštalinis Sostas paskirs vyskupą“ perdav÷ generaliniam vikarui kanauninkui Motiejui Harasimovičiui, nurodydamas, kad kitokie valdžios sprendimai negalioja. O jei ir šis būtų nušalintas, tai klausyti tik gavusiojo įgaliojimus iš M.Harasimovičiaus; žr. ten pat, f. 694, ap. 1, b. 2441, l. 39. 1885 m. sausio 26 d. caro įsaku vyskupas buvo nušalintas nuo pareigų [iškviestas į Peterburgą, v÷liau į ištremtas į Jaroslavlį], ten pat, f. 378, BS, 1883 m., b. 318, l. 205. Apie vyskupo K.Hrinevickio griežtą nusistatymą prieš valdžios priemones Bažnyčios atžvilgiu taip pat žr. B.M i c e w s k i, Rządcy diecezji wileńskiej okresu niewoli wobec sprawy narodowej, Chrześcijanin w świece, 1987, Nr. 171, p. 45. 60 1884 m. lapkričio 15 d. Kitatikių dvasinių reikalų departamento raštas, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 378, l. 77. 61 1884 m. lapkričio 29 d. M.Paliulionio raštas vidaus reikalų ministrui [Nuorašas], LVIA, f. 696, ap. 2, b. 368, l. 1–14; originalas – RVIA, f. 821, ap. 125, b. 378, l. 82–99. 62 1884 m. lapkričio 29 d. M.Paliulionio raštas vidaus reikalų ministrui, RVIA, f. 821, ap. 125, b. 378, l. 82. 63 Ten pat [Nuorašas], LVIA, f. 696, ap. 2, b. 368, l. 9.
*13 RUSIJOS IR APAŠTALŲ SOSTO SANTYKIŲ POKYČIAI XIX a. PASKUTINIAISIAIS DEŠIMTMEČIAIS stačiatikiai. Taigi jei valdžia būtų sutikusi, tai būtų praradusi pagrindines kontrol÷s seminarijose priemones. M.Paliulionio projekte galima įžvelgti Leono XIII nuostatą d÷l didesnio dvasininkų išsilavinimo: siekį aukšto humanitarinio išsilavinimo lygio dvasininkų 64. M.Paliulionis numat÷ penkerių metų mokymo kursą, be naujų disciplinų (pvz., pastoralin÷s teologijos, katekizmo), dar numat÷ d÷styti filosofiją 65. Tačiau siūlymai liko tik siūlymais. Tiesa, Žemaičių seminarijoje filosofija buvo d÷stoma fakultatyviai 66, tačiau n÷ra duomenų, kad gal÷tume teigti, jog tai buvo daroma nuolat. Taigi pirmieji bandymai taikyti 1882 m. susitarimą baig÷si nes÷km÷mis. Teoriškai susitarimas veik÷ – buvo kuriami ir svarstomi projektai, tačiau jų likimas rodo, jog valdžia labiau laik÷si iki susitarimo taikytų seminarijų veiklos reglamentavimo priemonių. Pažym÷tina, kad per visą bandymų keisti seminarijų įstatus „odis÷ją“ 67 nei valdžia, nei vyskupai iš esm÷s nekreip÷ d÷mesio į stojančiųjų išsilavinimą. N÷ viename projekte nebuvo siūlymo kelti įstojimo cenzą – liko galioti „4 gimnazijos klasių“ reikalavimas. Pasaulietin÷ valdžia, nors ir prilygino seminarijas vidurinio lavinimo mokykloms, rūpinosi ne didesniu dvasininkų išsilavinimu, bet apskritai jų išsilavinimu. Vyskupai, jautę dvasininkų stygių, taip pat nek÷l÷ didelių reikalavimų stojantiesiems. Be to, nedidelio išsilavinimo stojantieji, asmenys, nesimokę valstybin÷se mokyklose, buvo patikimesn÷ „medžiaga“ ugdyti klusnius Bažnyčiai dvasininkus, ypač kai bajorijos – tradicinio elito, siejamo su lenkų kultūra – dom÷jimasis dvasininko karjera XIX a. pabaigoje maž÷jo. Seminarijų vidaus gyvenimo reglamentas, d÷stomieji dalykai XIX a. pabaigoje nedaug tepasikeit÷ nuo XIX a. vidurio. Pavyzdžiui, filosofija – dalykas, –––––––––––––––––––––– 64 Дж. Канделоро, Католическое движение в Италии, Москва, 1955, p. 186–187; B.Kumor, Ratio studiorum w polskich seminariach duchownych zaboru austriackiego, Z zagadnień kultury chrześcijańskiej, Lublin, 1973, p. 475; Dzieje teologii katolickiej w Polsce, wiek XIX i XX, t. 3, cz. 1, red. M.Rechowicz, Lublin, 1976, p. 354. 65 56 projekto paragrafas: 1884 m. lapkričio 29 d. M.Paliulionio raštas vidaus reikalų ministrui [Nuorašas], LVIA, f. 696, ap. 2, b. 368, l. 13. 66 1884 m. gruodžio 12 d. [Antano] Vitorto laiškas A.Dambrauskui, Lietuvos nacionalin÷s Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – LNMMB RS), f. 130–1770 (lapai nenumeruoti). Laiške teigiama, kad kunigas [Antanas] Karosas d÷sto filosofiją lenkiškai visų kursų laisviesiems klausytojams, kurių susirenka labai daug. Esą jis [t.y. Karosas – V.Ž.] informavo, kad nuo Kal÷dų filosofija bus privaloma. V÷lesnių metų seminarijos dokumentai nerodo, kad filosofija būtų buvusi d÷stoma, žr. Egzaminuojamųjų Telšių Romos katalikų dvasin÷s seminarijos aukl÷tinių knyga nuo 1887/8 m., LNMMB RS, f. 90– 88.Taip pat ir Vilniaus seminarijoje, žr. Vilniaus seminarijos paskaitų tvarkaraščiai, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – LMAB RS), f. 43, b. 21578, l. 1; f. 43, b. 21586, l. 16. 67 Žr. V.Žaltauskait÷, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos genez÷. XIX a. pab.– XX a. pr. Sociopolitinis aspektas (Daktaro disertacija), Vilnius, 2000, p. 45–51. 225
b÷s įstatymams, žr. 1884 m. rugpjūčio 17 d. D.Tolstojaus raštas I.Kachanovui, LVIA, f. 378,<br />
BS, 1883 m., b. 318, l. 86–87.<br />
1884 m. rugs÷jį ir spalį vyskupas vizitavo Gardino guberniją. Iš Gardino gubernatoriaus<br />
informacijų Vilniaus generalgubernatoriui apie vyskupo vizitacijas matyti, jog<br />
K.Hrinevickis teik÷ Sutvirtinimo sakramentą buvusiems katalikams, nuo Bažnyčios atskyr÷<br />
neklusnius dvasininkus; žr.: 1884 m. rugpjūčio 29d. Vilniaus vyskupo prašymas ir<br />
vizitavimo planas Vilniaus generalgubernatoriui, LVIA, f. 378, BS, 1883 m., b. 318, l. 75–<br />
76; 1884 m. rugs÷jo 2 d. Vilniaus generalgubernatoriaus atsakymas, ten pat, f. 694, ap. 1,<br />
b. 2441, l. 26–27; Gardino gubernatoriaus informacijos, ten pat, f. 378, BS, 1883 m., b. 318,<br />
l. 98–131.<br />
1885 m. sausio 22 d. K.Hrinevickis išleido aplinkraštį vyskupijos dvasininkams, kuriame<br />
savo įgaliojimus „iki mirties arba kol Apaštalinis Sostas paskirs vyskupą“ perdav÷<br />
generaliniam vikarui kanauninkui Motiejui Harasimovičiui, nurodydamas, kad kitokie<br />
valdžios sprendimai negalioja. O jei ir šis būtų nušalintas, tai klausyti tik gavusiojo įgaliojimus<br />
iš M.Harasimovičiaus; žr. ten pat, f. 694, ap. 1, b. 2441, l. 39.<br />
1885 m. sausio 26 d. caro įsaku vyskupas buvo nušalintas nuo pareigų [iškviestas<br />
į Peterburgą, v÷liau į ištremtas į Jaroslavlį], ten pat, f. 378, BS, 1883 m., b. 318, l. 205. Apie<br />
vyskupo K.Hrinevickio griežtą nusistatymą prieš valdžios priemones Bažnyčios atžvilgiu<br />
taip pat žr. B.M i c e w s k i, Rządcy diecezji wileńskiej okresu niewoli wobec sprawy narodowej,<br />
Chrześcijanin w świece, 1987, Nr. 171, p. 45.<br />
60 1884 m. lapkričio 15 d. Kitatikių dvasinių reikalų departamento raštas, RVIA, f. 821,<br />
ap. 125, b. 378, l. 77.<br />
61 1884 m. lapkričio 29 d. M.Paliulionio raštas vidaus reikalų ministrui [Nuorašas],<br />
LVIA, f. 696, ap. 2, b. 368, l. 1–14; originalas – RVIA, f. 821, ap. 125, b. 378, l. 82–99.<br />
62 1884 m. lapkričio 29 d. M.Paliulionio raštas vidaus reikalų ministrui, RVIA, f. 821,<br />
ap. 125, b. 378, l. 82.<br />
63 Ten pat [Nuorašas], LVIA, f. 696, ap. 2, b. 368, l. 9.
Attention! Your ePaper is waiting for publication!
By publishing your document, the content will be optimally indexed by Google via AI and sorted into the right category for over 500 million ePaper readers on YUMPU.
This will ensure high visibility and many readers!
Change language